Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. D. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. nuosprendis pakeistas. A. D. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą nuteista laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios gynėjo, prašiusio skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteista už tai, kad 2004 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, veikdama bendrininkų grupe kartu su nusikaltimo organizatoriumi ir vykdytoju J. J., atliekančiu bausmę Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Marijampolėje, Sporto g. 7., pasitelkusiu nesulaukusio amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė – vaiką M. J., gimusį 1989 m. balandžio 3 d., bei nesuvokiantį savo veiksmų esmės T. J., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, parengusiu planą, vykdžiusiu bei vadovavusiu didelio kiekio psichotropinių ir nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimui, gabenimui ir laikymui, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. J. J. mobiliojo ryšio telefonu nurodžius jai paslėpti bei prekiauti psichotropinėmis medžiagomis – amfetaminu, derėtis dėl kainos su nenustatytu narkotinių medžiagų – hašišo pirkėju, siūlius ieškoti psichotropinių medžiagų – amfetamino pirkėjų, priekaištavus, kad ši be jo žinios kitiems asmenims davė psichotropines medžiagas – amfetamino tabletes, 2004 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais J. J. per nenustatytą tarpininką iš nenustatytų asmenų įgijus ir atgabenus į butą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), 22,694 g psichotropinių medžiagų – 648,5 tabletes amfetamino bei 0,029 g amfetamino miltelių, t. y. didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 22,723 g amfetamino, taip pat nedidelį kiekį – 0,06 g (29 tabletes) klozepamo ir 0,03 g (7 tabletes) diazepamo bei 2004 m. gruodžio 14 d., nenustatytoje vietoje iš nenustatytų asmenų per tarpininką T. J. įgijus ir atgabenus iš Panevėžio miesto autobusų stoties į butą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 0,130 g heroino, šias medžiagas laikė minėtame bute iki 2004 m. gruodžio 15 d., kai policijos pareigūnai kratos metu jas surado ir paėmė.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje neišdėstė savo motyvuotų išvadų dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo, todėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai pripažintini esminiais. Apylinkės teismas skirdamas bausmę teisingai taikė jai BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytą teisingumo principą, todėl baudžiamojo įstatymo normos nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios A. D. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistosios A. D. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį

BK 260 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Pagal minėtą normą atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš paminėtų alternatyvių veiksmų pradžios. BK 260 straipsnio 2 dalyje uždrausta veika gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori tai daryti. Nors nuteistoji A. D. neigia, įvykdžiusi jai inkriminuotą veiką, tačiau jos gynybos versiją, kad ji nežinojo ir nesuvokė apie name laikomą didelį kiekį psichotropinių medžiagų, paneigia byloje surinkti įrodymai. Teisme kasatorė A. D. savo kaltę dėl didelio kiekio psichotropinės medžiagos laikymo pripažino visiškai, be to, jos kaltė buvo grindžiama liudytojų J. T., R. V., T. J., R. K. parodymais, 2004 m. gruodžio 15 d. kratos protokolu, specialisto išvadomis, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolais. Minėti faktiniai duomenys patvirtina, kad kasatorė disponavo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, todėl jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

BK 54 straipsnis nustato bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo aštuonių iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas skirdamas A. D. bausmę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį padarė išvadą, kad minėto straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas A. D. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl jai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir skyrė bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Pagal teismų praktiką teismai taikydami švelnesnes, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas). Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, tokių aplinkybių nustatyta nebuvo, todėl nebuvo pagrindo jos atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą nuteistajai A. D., o paskirta nuteistajai bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo ją keisti.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies taikymo

Nuteistoji A. D. kasaciniame skunde tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK nuostatų pažeidimą, nes tinkamai neišnagrinėjo apeliacinio skundo. Kasatorė nurodo, kad buvo pažeisti BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies reikalavimai.

Pažymėtina, kad A. D. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Apeliacine tvarka byla buvo nagrinėjama pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro paduotą apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 5 d. nuosprendyje dėl apeliacinio skundo esminių argumentų išdėstė motyvuotas išvadas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo laikydamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai.

Teisėjų kolegijai, nenustačius pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas netenkintinas, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios A. D. kasacinį skundą atmesti.