- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- 1-803-667/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00482-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- A. D.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Aliaus Juodviršio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas - specialus vidurinis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, nedirbantis, teistas:
1) Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-01-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 1 d., 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius, baudžiamoji byla nutraukta;
2) Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-02-13 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 187 str. 1 d., paskirta bausmė - viešieji darbai 4 mėn.,
teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 182 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. 2014 m, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, nenustatytu adresu, internetiniame puslapyje www.skelbikas.lt patalpino skelbimą apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną „iPhone4S“, 2014-07-19 A. V. pervedus 28,96 eurus (100 Lt) ir 2014-07-20 pervedus 86,89 eurus (300 Lt ) iš banko AB Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į jam priklausančią sąskaitą, esančią banke AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), skelbime nurodyto mobilaus ryšio telefono A. V. neperdavė, todėl apgaule savo naudai įgyjęs nedidelės vertės svetimą turtą, nukentėjusiajam A. V. padarė turtinę žalą 115,84 eurų (400 Lt), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 3 d.
Kaltinamasis prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 3 d., jo parodymuose nurodytos aplinkybės atitinka byloje surinktus įrodymus, todėl padaryta nusikalstama veika smulkiau šiame teismo baudžiamajame įsakyme neanalizuojama, tik išvardijami pagrindiniai įrodymai. Be kaltinamojo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (t. 1, b. l. 103-104), jo kaltė taip pat neabejotinai įrodyta: nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. V. pareiškimu (t. 1, b. l. 16), parodymais (t. 1, b. l. 17-21), banko AB Swedbank sąskaitos išrašu (t. 1, b. l. 28-29), dokumentais apie kaltinamojo žalos atlyginimą nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui (t. 1, b. l. 106-107) bei kitais baudžiamosios bylos duomenimis.
Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti ir įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis, apgaule savo naudai įgydamas nedidelės vertės svetimą turtą - nukentėjusiajam A. V. priklausančius 115,84 eurų (400 Lt), įvykdė nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 str. 3 d. (BK 190 str. 1 d.).
BK 182 str. 3 d. alternatyvi sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką - baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Bausmė - viešieji darbai, ir pagal straipsnio sankciją ir pagal bausmių hierarchiją yra pati švelniausia bausmė, tuo tarpu areštas pagal minėto straipsnio sankciją yra pati griežčiausia bausmė (BK 11 str. 2, 3 d., 42, 46, 49 str.).
Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.).
Nukentėjusysis – civilinis ieškovas A. V. pateikė byloje civilinį ieškinį 115,85 eurų (400 Lt) sumai (t. 1, b. l. 20). Kaltinamasis nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui padarytą žalą atlygino 2016-02-11 (t. 1, b. l. 106-107).
Prokuroras 2016-02-11 priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis su prokuroro sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi – areštu ir jos dydžiu sutinka (t. 1, b. l. 130-131).
Nukentėjusiajam A. V. apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta 2016-02-24 (t. 1, b. l. 132). Duomenų, kad nukentėjusysis per septynias dienas nuo pranešimo gavimo būtų pasinaudojęs teise tokį prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, byloje nėra, teisme dėl to nukentėjusiojo prašymų, pareiškimų negauta (BPK 418 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Prokuroras teismui pateikė 2016-03-01 pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Teisę surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str. 2 d.). Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 418 str. 1 d.).
Nors kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 3 d. ir nurodo, kad gailisi, tačiau teismas šios prokuroro nurodytos aplinkybės nepripažįsta lengvinančia, nes kaltinamojo gailestis dėl savo elgesio nėra nuoširdus, jis nedaro atitinkamų išvadų dėl savo priešingo teisei, delinkventinio elgesio – yra teisiamas trečią kartą, du iš teistumų susiję su nusikaltimais nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius), be to, jis ir anksčiau jau yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d., dėl kurios baudžiamasis procesas kaltinamojo atžvilgiu 2012-01-13 buvo nutrauktas kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, tačiau tai jo elgesio niekaip nepaveikė, nes be šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 3 d., įvykdytos 2014-07-19, jis ir toliau nuolat sistemingai darė (2015-02-27, 2015-03-03, 2015-04-03, 2015-04-17, 2015-05-12, 2015-05-13, 2015-06-25, 2015-07-09, 2015-09-02, 2015-09-19, 2015-09-25, 2015-10-05, 2016-02-11) analogiškas, priešingas teisei smulkiuosius svetimo turto, iki 3 MGL dydžio, pagal BK 190 str. 1 d. išaiškinimą, grobimus - sukčiavimo būdu,– administracinius teisės pažeidimus nuosavybei, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodesko 50 str. (t. 1, b. l. 117-123).
Motyvuojamoji dalis
Tačiau kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, jog jis įsipareigojo atlyginti žalą ir savo noru padarytą žalą atlygino (t. 1, b. l. 106-107; BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 str.).
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas nėra suvaržytas prokuroro pasiūlytos bausmės rūšies ir dydžio, o atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – baudžiamasis nusižengimas, jos pobūdį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str.).
Kaltinamasis iki inkriminuojamos veikos padarymo buvo teistas du kartus, šiuo metu teisiamas trečia kartą už baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius), jo atžvilgiu yra pradėta daug administracinių teisės pažeidimų bylų teisenų pagal požymius administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodesko 50 str. (t. 1, b. l. 117-123). Iš kaltinamojo padarytų neteisėtų veikų – teisės pažeidimų (inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir administracinių teisės pažeidimų) intensyvumo matyti, kad jos padarytos viena po kitos, su nedideliais laiko tarpais (po inkriminuojamos veikos 2014-07-19 - 2015-02-27, 2015-03-03, 2015-04-03, 2015-04-17, 2015-05-12, 2015-05-13, 2015-06-25, 2015-07-09, 2015-09-02, 2015-09-19, 2015-09-25, 2015-10-05, 2016-02-11), kas teismui leidžia daryti išvadą, jog darydamas nusikalstamą veiką ir po to darydamas administracinius teisės pažeidimus, kaltinamasis jautėsi nebaudžiamas, po to tam tikrą laiką buvo pasislėpęs nuo teisingumo siekdamas išvengti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės, jo atžvilgiu buvo paskelbta paieška (t. 1, b. l. 88-97).
Iš aukščiau paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad anksčiau kaltinamojo atžvilgiu baudžiamajame procese taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (2012-01-13), vėlesnis teistumas 2014-02-13 nuosprendžiu bei už tai paskirta bausmės rūšis – viešieji darbai nepaveikė kaltinamojo, nepasiekė savo tikslų, numatytų BK 41 str. - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, nes jau 2014-07-19 jis padarė šioje byloje jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 3 d. Prokuroras kaltinamajam siūlo skirti BK 182 str. 3 d. sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, tačiau teismas, įvertinęs visas aukščiau paminėtas svarbias aplinkybes individualizuojančias kaltinamąjį, tai, kad kaltinamasis nedirba, darbo biržoje neregistruotas, neturi pastovių, legalių pajamų, neturi pastovaus užsiėmimo, nesutinka su tokia prokuroro pozicija iš karto skirti kaltinamajam pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį, tuo labiau, kad yra ir kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis įsipareigojo atlyginti žalą ir savo noru padarytą žalą atlygino nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui. Teismas sprendžia, jog siekiant bausmės tikslų kaltinamajam skirtina švelnesnė nei siūlo prokuroras bausmė, neatimant laisvės - laisvės apribojimas, kas užkirstų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, nustatant atitinkamus įpareigojimus, nes bausmė – laisvės apribojimas atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus Baudžiamajame kodekse, be to, ji yra švelnesnė bausmė pagal bausmių hierarchiją nei siūlo prokuroras, taip pat, sudaro galimybę kaltinamajam resocializuotis integruojantis į visuomenę neatimant jam laisvės, bet prižiūrimam bausmę vykdančių institucijų (BK 12 str., 42, 48 str.). Tikėtina, kad taip bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,
nusprendžia:
A. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d. ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 1metams 3 mėn., įpareigojant: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis; 3) per 15 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 150 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
BK 64¹ str. pagrindu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 10 mėn., įpareigojant: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis; 3) per 10 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant po nemažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.
Bausmės – laisvės apribojimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. D. išaiškinti, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 10 d., jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 str. nustatytas taisykles.
A. D. išaiškinti, jog už vengimą atlikti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 str.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.