Utenos apylinkės teismo nutarimas

2013-05-31 · Byla Nr. A2.8.-114-420/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-05-31
Bylos Nr.
A2.8.-114-420/2013
Teisminio proceso Nr.
4-54-3-00118-2013-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vladimiras Kurasovas
Pažeidėjas
R. G.
Administracinė byla Nr. A2.8.-114-420/2013Proceso Nr. 4-54-3-00118-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 47.2; 52.3.
ZARASŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U TARIMAS2013 m. gegužės 31 d.Zarasai
Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjas Vladimiras Kurasovas,sekretoriaujant Solvitai Zajančkauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbančio, neįgalaus, neteisto, administracine tvarka nebausto (neturinčio galiojančių nuobaudų), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 163² str. 1 d., už tai, kad jis realizavo, pažeidžiant nustatytą tvarką, akcizais apmokestinamas prekes: 2013 m. kovo 20 d., apie 8.00 val., Zarasų socialinės globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pardavė už 6,00 Lt pakelį cigarečių „Premjer“, pagamintą Baltarusijos Respublikoje, A. V., o 2013 m. vasario 20 d. tokį pat pakelį cigarečių „Premjer“ už 7,00 Lt pardavė E. B.. Parduotų cigarečių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 14,54 Lt. Savo veiksmais R. G. pažeidė LR Tabako kontrolės įstatymo 10 str. 1 d. reikalavimus.

R. G. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad niekam cigarečių nepardavė.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla R. G. atžvilgiu nutrauktina.

Vieni iš ATPK 248 straipsnyje nurodytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš minėto straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismų praktikoje nuolat pažymima, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006) bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu. Tai reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tai reiškia ir tai, kad traukiamo administracinės atsakomybėn asmens kaltumą įrodinėja bylą iškėlusi institucija (pareigūnas), o traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neįpareigotas įrodinėti savo nekaltumo. Taip pat tai reiškia ir tai, kad visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – visi prieštaravimai, abejonės bei neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008).

Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. G. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nei š.m. kovo 20 d., nei vasario 20 d. jis niekam cigarečių nepardavė, baltarusiškų cigarečių neturi, pats rūko lietuviškas, t.y. pirktas parduotuvėje. Teismo manymu, tokie jo paaiškinimai nėra paneigti ir nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, jog R. G. padarė ATPK 163² str. 1 d. numatytą pažeidimą. Cigarečių pardavimo faktai visiškai neužfiksuoti, administracinio teisės pažeidimo protokole cigarečių pardavimo datos nurodytos tik remiantis globos namų gyventojų A. V. ir E. B. paaiškinimais, paimtais 2013-03-22, kurie nurodė, jog pirko baltarusiškas cigaretes pas R. G., atitinkamai, E. B. – prieš mėnesį, o A. V. – prieš dvi dienas. Tačiau teismo posėdyje savo paaiškinimus patvirtino tik A. V., o E. B. parodė, kad cigaretes iš R. G. pirko seniai, gal prieš metus laiko, o prieš mėnesį nepirko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad E. B. serga vidutiniu protiniu atsilikimu, o A. V. – sunkiu protiniu atsilikimu, teismas abejoja jų paaiškinimu patikimumu. Kiti apklausti liudytojai – Zarasų socialinės globos namų direktorius J. S., socialinės globos namų socialinė darbuotoja M. G., Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai G. V. ir R. P. parodė, jog tiesiogiai niekada nėra matę, kad R. G. parduotų cigaretes. Teisėjas negali vadovautis ir 2013-03-22 paimtu R. G., paaiškinimu, kuriame nurodyta, jog jis prisipažino pardavinėjęs cigaretes. Teismo posėdyje jis pareiškė, kad tokių parodymų nedavė, nurodė, jog nežino kas parašyta. Liudytoja M. G. teismo posėdžio metu parodė, jog nedalyvavo nei ieškant ir paimant cigaretes pas R. G., nei paimant iš jo paaiškinimą, jai tik vėliau davė pasirašyti, todėl nežino ar R. G. tokius parodymus buvo davęs. Jokių kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad R. G. Zarasų socialinės globos namuose 2013 m. kovo 20 d. pardavė Baltarusijoje pagamintą pakelį cigarečių „Premjer“ A. V., o 2013 m. vasario 20 d. tokį pat pakelį cigarečių pardavė E. B., byloje nėra ir, teismo manymu, nėra papildomų įrodymų gavimo šaltinių.

Išdėstytų aplinkybių visuma, atsižvelgiant dar ir į tai, jog pas R. G. baltarusiškų cigarečių rasta nebuvo ir nė vienas įvykyje dalyvavęs pareigūnas tiesiogiai nematė cigarečių iš R. G. pirkimo fakto, kelia pagrįstų abejonių, ar išvis buvo cigarečių pardavimas bei ar buvo įvykdytas administracinis teisės pažeidimas.

Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra galimybės nustatyti, ar išvis įvyko kontrabandinių cigarečių pardavimas, teismas sprendžia, kad nėra pakankamai duomenų dėl administracinio teisės pažeidimo įvykio, kad nagrinėjamas administracinis teisės pažeidimas buvo ne tikras, o tariamas. Dėl tokių aplinkybių R. G. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis LR ATPK 224 str., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą R. G. pagal LR ATPK 163² str. 1 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

G. R. G. 20 pakelių cigarečių „Bond Sreet“.

Vieną tuščią pakelį nuo cigarečių „Premjer“ sunaikinti.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas