Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „IREC LT“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-703-797/2010 pagal ieškovo UAB „Technikos grupė“ ieškinį atsakovui UAB „IREC LT“ dėl skolos, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nurodo, kad ieškovas pateikė teismui ieškinį su trūkumais, o teismas tokį ieškinį priėmė pažeisdamas LR CPK 114 str., 135 str. l R drodo, d. 3 p. reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas turi įvertinti, ar nagrinėjant dokumentinio proceso tvarka, bus galimybė teisingai išnagrinėti bylą, remiantis tik vienos šalies pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais, ar nebus pažeista kitos šalies lygybė prieš įstatymą ir teismą (LR CPK 6 str.), apribotos jos rungimosi procese galimybės (LR CPK 12 str.). Dokumentinis procesas riboja atsakovo galimybę reikšti priešieškinį ir reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo. Tuo tarpu nuostolių dydžio ir atsiradimo aplinkybių įrodinėjimas peržengia pareikšto ieškinio ribas, todėl teismas dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje jų svarstyti negali.

1. Nurodo, kad visi ieškovo pateikti procesiniai dokumentai buvo grindžiami rašytiniais įrodymais. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo kyla iš šalis siejusių sutartinių santykių, kuriuos įrodanti 2009 m. birželio 30 d. Įrangos nuomos sutarties kopija buvo pridėta prie ieškinio. Ieškinyje buvo aiškiai nurodyti argumentai ir įrodymai.

2. Nurodo, kad teismas teisingai išaiškino faktinę situaciją ir susiklosčiusių nuomos santykių teisinį pagrindą, nustatydamas, kad ieškovas su kitu juridiniu asmeniu yra sudaręs įrangos nuomos sutartį, suteikiančią teisę ieškovui įrangą subnuomoti. Dėl to atsakovo argumentas, jog ieškovas nėra įrangos savininkas, neturi reikšmės šiame ginče.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas argumentus ir aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byla yra išnagrinėta teisingai, įvertinti visi byloje surinkti įrodymai, susiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir pagrindu, todėl naikinti teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl ieškovo teisės sudaryti įrangos nuomos sutartį ir dokumentinio proceso esmės.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2009 m. birželio 30 d. tarp ieškovo UAB „Technikos grupė” ir atsakovo UAB ,,IREC LT“ buvo sudaryta įrangos nuomos sutartį Nr. 2009-06-30/01/16 (toliau “Sutartis”) (b.l. 5-7), pagal kurią ieškovas įsipareigojo išnuomoti atsakovui viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), įrangą, o atsakovas įsipareigojo priimti įrangą ir mokėti už ją nuomos mokestį (Sutarties 1.1. punktas). Šalys sutarė, jog įranga išnuomojama nuo 2009-07-01 iki 2009-10-30, įranga atsakovui perduodama nuo Sutarties pasirašymo momento, laikant, kad Sutartis taip pat yra įrangos perdavimo – priėmimo aktas (Sutarties 3.1 punktas). Sutarties 4.1. punktu ieškovas ir atsakovas susitarė dėl 20000 Lt plius PVM per mėnesį įrangos nuomos mokesčio.

Iš 2009 m. birželio 1 d. įrangos nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Langvirus“ ir ieškovo UAB „Technikos grupė“ (b.l. 122-123) matyti, kad įranga (b.l. 124-133), kurią ieškovas išnuomojo atsakovui UAB ,,IREC LT“, nuosavybės teise priklausė UAB „Langvirus“, tačiau nuomotojas UAB „Langvirus“ 2009 m. birželio 1 d. įrangos nuomos sutarties 2.1.2. punktu suteikė teisę ieškovui UAB „Technikos grupė“ subnuomoti įrangą trečiajam asmeniui. Todėl ieškovas, sudarydamas su atsakovu UAB ,,IREC LT“ įrangą nuomos Sutartį, veikė teisėtai, ir jo veiksmai neprieštaravo LR CK 6.490 str. 1 d., numatančiai, jog nuomininkas turi teisę subnuomoti išsinuomotą daiktą tiktai gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą.

Apeliantas nurodo, kad duomenys apie tai, jog ieškovas nėra išnuomotos įrangos savininkas, pirmosios instancijos teismui tapo žinomi tik teismo posėdžio metu, o teismui priimant preliminarų sprendimą jie nebuvo žinomi, todėl skundžiamas teismo galutinis sprendimas, kuriuo nuspręsta preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Apeliantas taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Šie apeliacinio skundo argumentas atmestini, kaip nepagrįsti.

Ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso nustatyta tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais (LR CPK 424 str. 1 d.). Be reikalavimų, nurodytų LR CPK 135 str., ieškinyje turi būti nurodomas ieškovo prašymas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka bei nurodyti visi rašytiniai įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (LR CPK 425 str. 1 d., 2 d.). Teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovo UAB „Technikos grupė“ ieškinys (b.l. 1-4) ir su juo pateikti priedai (b.l. 5-14, 17-18) atitiko anksčiau išvardintus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priėmė preliminarų sprendimą (b.l. 35). Pažymėtina, kad nors bylą nagrinėjant dokumentinio proceso tvarka atsakovas negali pareikšti priešieškinio (LR CPK 430 str. 4 d.), tačiau tai jokiu būdu neužkerta kelio atsakovui reikšti savarankiškus reikalavimus, iškeliant kitą civilinę bylą.

Dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus LR CPK XXII skyriuje nurodytas išimtis, ieškinys nagrinėjamas rašytinio proceso būdu, teismui įvertinus tik ieškovo pateiktus įrodymus ir supaprastinto proceso tvarka priimant preliminarų sprendimą (LR CPK 427 str. 1 d., 2 d., 3 d.). Todėl vienas iš esminių preliminaraus teismo sprendimo požymių yra specifinė šio procesinio teismo sprendimo įsiteisėjimo tvarka – preliminarus teismo sprendimas įsiteisėja tik tuo atveju, jeigu šio sprendimo nuorašas įstatymo nustatyta tvarka įteikiamas atsakovui (LR CPK 428 str. 8 d., 429 str.) ir šis per LR CPK 430 str. 1 d. nustatytą terminą nepareiškia motyvuotų prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Todėl, atsakovui pareiškus prieštaravimus LR CPK 430 str. nustatyta tvarka, byloje buvo paskirtas teismo posėdis (b.l. 82), kuriame, išnagrinėjęs bylą, ištyręs visus įrodymus, išklausęs atsakovo atsikirtimus dėl ieškinio, tame tarpe ir argumentus, jog teismui priimant 2009 m. gruodžio 23 d. preliminarų sprendimą, nebuvo žinoma, jog ieškovas nėra nuomojamos įrangos savininkas (b.l. 145-147), pirmosios instancijos teismas priėmė galutinį sprendimą (b.l. 148-150). Priimdamas galutinį sprendimą, teismas gali: preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; preliminarų sprendimą pakeisti (LR CPK 430 str. 6 d.). Priimdamas galutinį sprendimą, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, t.y. nagrinėjimo teisme metu tiria byloje esančius įrodymus (LR CPK 183 str.), tame tarpe ir tuos, kurie buvo pateikti po preliminarus teismo sprendimo priėmimo. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK numatytas išimtis (LR CPK 185 str. 2 d.). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismui priimant preliminarų sprendimą, nebuvo žinoma, kad ieškovas nėra nuomojamos įrangos savininkas ir įrangą išnuomojo, turėdamas nuomotojo UAB „Langvirus“ sutikimą, įtakos galutiniam sprendimui neturėjo, nes pirmosios instancijos teismas visus įrodymus ištyrė bylos nagrinėjimo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš naujo.

Dėl įrangos nuomos sutarties sudarymo aplinkybių.

Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino, kokiomis aplinkybėmis 2009 m. birželio 30 d. tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudaryta įrangos nuomos sutartis ir todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

Iš į bylą pateiktos 2009 m. birželio 29 d. tarp atsakovo UAB „IREC LT“ ir UAB „Šiaulių technika” sudarytos preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas UAB „IREC LT“ tarėsi dėl nekilnojamojo daikto, kuriame esančią įrangą jis nuomojosi iš ieškovo, pirkimo (b.l. 45-47). Tiek minėtoje preliminariojoje nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sutartyje, tiek 2009 m. birželio 30 d. pasaugos sutartyje, sudarytoje tarp atsakovo ir UAB „Šiaulių technika“ (b.l. 48-53) nėra sąlygos apie įrangą, kurią atsakovas nuomojosi iš ieškovo. 2009 m. birželio 30 d. įrangos nuomos sutartyje taip pat nėra sąlygos apie nekilnojamojo daikto, kuriame yra įranga, savininką, taip pat nėra ir jokios sąlygos su išlyga, kurios pagrindu būtų galima teigti, kad atsakovas privalėtų atsiskaityti su ieškovu už įrangos nuomą tik tuo atveju, jeigu nekilnojamasis daiktas, kuriame yra nuomojama įranga, pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atitektų atsakovo nuosavybėn. Todėl pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad minėtos atsakovo sutartys, sudarytos su UAB „Šiaulių technika”, įtakos atsakovo prievolėms pagal įrangos nuomos sutartį neturi. Tą faktą patvirtina ir 2009 m. birželio 30 d. tarp ieškovo UAB “Technikos grupė”, atsakovo UAB „IREC LT“ ir UAB „Šiaulių technika” pasirašytas susitarimas Nr. 1, kuriame numatyta, kad atsakovo UAB „IREC LT“ įmokos pagal 2009 m. birželio 30 d. įrangos nuomos sutartį pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo atveju nebus grąžintos (b.l. 54). Be to, 2009 m. birželio 29 d. tarp atsakovo UAB „IREC LT“ ir UAB „Šiaulių technika” sudarytos preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties 2.5. punkte nurodyta, jog pirkėjui UAB „IREC LT“ yra žinoma, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), preliminariosios sutarties sudarymo metu priklauso ne UAB „Šiaulių technika“, o UAB „Swedbank lizingas“, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas UAB „IREC LT“ tik gavęs iš UAB „Swedbank lizingas“ 2009-10-06 raštą Nr. 7002, sužinojo, kad UAB „Šiaulių technika” neturėjo teisės sudaryti 2009 m. birželio 30 d. pasaugos sutarties, 2009 m. birželio 29 d. preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties, o 2009 m. birželio 30 d. įrangos nuomos sutartis ir 2009 m. birželio 30 d. susitarimas Nr. 1 buvo sudaryti apgaulės įtakoje.

Dėl trečiųjų asmenų.

Apeliantas nurodo, kad galutiniame sprendime teismas nieko nepasisakė dėl UAB „Šiaulių technika” ir UAB „Swedbank lizingas“ įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

Pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo, kuriuose be kita ko buvo prašoma į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti UAB „Šiaulių technika” ir UAB „Swedbank lizingas“ (b.l. 41-44), 2010 m. vasario 10 d. nutartimi prašymą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą atmetė (b.l. 80-81), todėl pirmosios instancijos teismas nebeturėjo šiuo klausimu pasisakyti galutiniame sprendime. Be to, įrangos nuomos sutartis yra dvišalė, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, todėl byloje priimtas sprendimas įtakos nei UAB „Šiaulių technika”, nei UAB „Swedbank lizingas“ teisėms ir pareigoms neturi (CPK 47 str. 1 d.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

Apeliantas nurodo, kad UAB „Šiaulių technika“ direktorius V. V. ir ieškovo UAB „Technikos grupė” direktorius E. V. yra tėvas ir sūnus, todėl jie žinojo apie sudaromas sutartis. Jeigu atsakovas būtų žinojęs sutarčių sudarymo metu, kad UAB „Šiaulių technika” negali sudaryti nei pasaugos sutarties, nei preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties, nebūtų sudaręs ir įrangos nuomos sutarties.

Kaip anksčiau nustatyta, jau 2009 m. birželio 29 d. atsakovui UAB „IREC LT“ ir UAB „Šiaulių technika” pasirašant preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, šios sutarties 2.5. punktu atsakovas UAB „IREC LT“ patvirtino, joj jam yra žinoma, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), preliminariosios sutarties sudarymo metu priklauso ne UAB „Šiaulių technika“, o UAB „Swedbank lizingas“, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „Šiaulių technika“ direktorius V. V. ir ieškovo UAB „Technikos grupė” direktorius E. V. atsakovui pasirašant tiek 2009 m. birželio 29 d. preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį (b.l. 45-47), tiek 2009 m. birželio 30 d. pasaugos sutartį (b.l. 48-53), tiek 2009 m. birželio 30 d. įrangos nuomos sutartį (b.l. 5-7) nuslėpė, o atsakovas nežinojo, kad UAB „Šiaulių technika“ nėra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartimi atsakovui UAB „IREC LT“ buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą iki teismo sprendimo ar nutarties priėmimo (b.l. 175), todėl apeliacinį skundą atmetus iš atsakovo UAB „IREC LT“ priteistina Valstybei 1379,00 Lt žyminio mokesčio ir 2,60 Lt (b.l. 179) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, viso – 1381,60 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 p., 4 d., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d., 425 str. 3d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „IREC LT“ (įmonės kodas 302240659, buveinė – K. Donelaičio g. 62, BLC verslo centras, Kaunas) Valstybei 1381,60 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt vieną litą 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.