Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nukentėjusiajam A. P., nuteistojo gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per šį laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. P. padarytą turtinę žalą – 450 Lt, per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 120 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat jis įpareigotas per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos.

Skundžiamu nuosprendžiu iš D. S. priteista atlyginti 6500 Lt A. P. patirtai neturtinei ir 450 Lt turtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje A. P. civilinis ieškinys atmestas. Taip pat iš D. S. priteista 1000 Lt nukentėjusiojo A. P. turėtoms išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008-11-29, apie 19.30 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, suduodamas A. P. ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į veidą, o šiam nukritus ant žemės, įspirdamas ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajam nubrozdinimus nosies srityje, smakre, kairio kelio srityje, poodines kraujosruvas kaktoje, nubrozdinimą su kraujosruva dešinės akies vokuose - dešinio skruosto srityje, kairio kaktos sinuso priekinės sienos lūžimą, viršutinio žandikaulio dešinės pusės antrojo danties lūžį, tai yra, padarė sužalojimus, sukėlusius A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą nukentėjusysis nurodo, kad D. S. iš jo tyčiojosi jau nuo 2008-06-25. Dėl dingusio mobilaus ryšio telefono jis 2008-06-16 buvo parašęs pareiškimą policijai, dėl ko iš D. S. sulaukė grasinimo susidoroti, todėl, verčiamas žmonos, pareiškimą atsiėmė, bet grasinimai susidorojimu ir įžeidinėjimai nesiliovė.

Nukentėjusysis pažymi, kad užpuolimo metu jis buvo blaivus ir gerai girdėjo jo atžvilgiu, praeinant pro neblaivų D. S., pastarojo išsakytus necenzūrinius žodžius. Tuomet A. P. nusileido laipteliais atgal ir nieko blogo nepagalvodamas pasakė nuteistajam, kad jis pats toks yra. D. S. prie jo pribėgo ir pasipylė smūgiai į veido sritį, dėl ko jis nukrito, bet atsikėlė ir bandė bėgti, bet nuteistasis sugriebė jį ir nukritusį ant žemės spardė kojomis. Įvykio liudininkai D. S. atitraukė nuo jo, nuteistajam jokie smūgiai nebuvo suduoti ir konflikto pats nukentėjusysis nepradėjo. Iškvietus policijos pareigūnus, D. S. pasislėpė. Nukentėjusysis nurodo, kad dauguma liudytojų D. S. labai gerai pažįsta, todėl su jais susitarė, o teisingi yra pirminiai liudytojos V. S. parodymai, su kuria D. S. dar nebuvo spėjęs susitarti. Iki šiol nukentėjusysis jaučia stresą, nerimą, nemigą, skausmus veido srityje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis ir prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė teisingą nuosprendį, kuriuo D. S. pagrįstai pripažino kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Iš byloje esančių ir teisme patikrintų duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. P. viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino, jog, apsižodžiavus su nuteistuoju D. S., pastarasis puolė prie nukentėjusiojo ir sudavė smūgį ranka į veidą, o jam nukritus ant žemės, sudavė smūgius rankomis ir kojomis. A. P. parodymai buvo nuoseklūs ir iš esmės nekito tiek bylos tyrimo, tiek nagrinėjimo metu, juos patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo. A. P. incidento metu patirtus sužalojimus patvirtina 2008-12-01 specialisto išvada Nr. G-3810/08(02), kurioje A. P. konstatuoti nubrozdinimai nosies srityje, smakre, kairio kelio srityje, poodinės kraujosruvos kaktoje, nubrozdinimas su kraujosruva dešinės akies vokuose - dešinio skruosto srityje, kairio kaktos sinuso priekinės sienos lūžimas. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio kaktos sinuso priekinės sienos lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant, spiriant kojomis, smūgiuojant rankomis, t.y., ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. Iš šios specialisto išvados matyti, kad A. P. yra lūžęs ir viršutinio žandikaulio dešinės pusės 2-as dantis.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja V. S. nurodė, kad matė kaip A. P. sudavė D. S. ir apsisukęs lipo laiptukais į viršų, o D. S. pagriebė jį ir nutraukęs nuo laiptų pradėjo mušti. Tačiau netrukus savo parodymuose taip pat nurodė, kad nėra įsitikinusi, kad A. P. sudavė smūgį D. S., nors ji prisimena tokį vaizdą. Tuo tarpu apklausta ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja nurodė, kad išėjusi į kiemą pamatė priešais laiptinės duris prie laiptelių, apačioje D. tempiantį kitą jos kaimyną A. P. už apykaklės žemyn. Liudytoja taip pat nurodė, kad D. pargriovęs A. ant laiptų pradėjo stipriai daužyti kumščiais į galvą ir veidą. Tai yra, ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu duotuose savo parodymuose nieko nenurodė apie A. P. suduotą smūgį D. S.. Nors teismas remiasi tik teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tačiau šie liudytojos V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai paneigia jos teisminio bylos nagrinėjimo metu išsakytas dvejones dėl A. P. D. S. smūgio sudavimo fakto ir patvirtina nukentėjusiojo parodymus, jog jis jokių smūgių nuteistajam nesudavė.

Liudytojos L. M. ir D. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu paliudijo tik patį susistumdymo – muštynių faktą, tačiau smulkiai papasakoti konflikto aplinkybių ir to, kas pirmas sudavė smūgius, jos negalėjo, nes į nuteistojo ir nukentėjusiojo konfliktą nesikišo. Ikiteisminio tyrimo metu šios liudytojos taip pat davė parodymus, kurie iš esmės nesiskyrė nuo teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų jų parodymų. Tačiau liudytojų L. M. ir D. K. parodymai taip pat nepaneigia nukentėjusiojo parodymų apie tai, jog nuteistasis pirmas sudavė nukentėjusiajam.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis tarp D. S. ir A. P. kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į D. S. jėgos panaudojimą A. P. atžvilgiu, taip nesunkiai sutrikdant jam sveikatą. Tai, jog D. S. sukėlė tokius padarinius nukentėjusiojo atžvilgiu besigindamas nuo paties nukentėjusiojo suduoto smūgio, tvirtina tik pats D. S., nes liudytojos V. S. teisme duoti parodymai neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams. D. S. parodymai prieštarauja kitai bylos medžiagai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesirėmė, vertindamas tai kaip bandymą pateikti įvykio aplinkybes, jas iškraipant savo naudai ir tokiu būdu siekiant išvengti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus.

Teismas taip pat daro išvadą, jog konflikto tarp A. P. ir D. S. metu pastarojo atžvilgiu nebuvo jokio pavojingo kėsinimosi, kas yra privaloma būtinosios ginties atveju. Nesant pavojingo kėsinimosi, tarpusavio konflikto metu kilęs susistumdymas – muštynės, gali būti vertinamos tik kaip abipusė agresija, pasireiškianti puolamaisiais interesais, smurtą vartojant ne gynybos, o puolimo tikslais.

Taigi, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad D. S. savo tyčiniais veiksmais, suvokdamas pavojingą savo veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti, sužalojo nukentėjusįjį, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir esant šioms aplinkybėms, nuteistąjį pagrįstai pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Skundžiamas nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir baudžiamąją bylą nutraukti nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.