Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-02-28 · Civilinė byla Nr. 2S-273-368/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-28
Bylos Nr.
2S-273-368/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Atsakovas
R. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-273-368/2017Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00034-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.1.18.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOSTEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. A. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-381-766/2017, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės BUAB ,,Sidma“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo D. Č. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei R. A. dėl žalos atlyginimo, prašydama priteisti 22281,07 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 22281,07 Eur sumos atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o turto nepakankant, areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovo bankų sąskaitose, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims ir juo disponuoti ar kitaip suvaržyti turtą ir iš jo kylančias teises. Teigė, kad reikalavimo suma yra labai didelė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi prašymą tenkino. Areštavo 22281,07 Eur sumos ribose atsakovei R. A. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant areštuotu turtu naudotis, bet uždraudžiant juo disponuoti – turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, areštavo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, ar turtines teises.

Sprendė, kad ieškovės reikalavimo suma yra didelė, kas savaime suponuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį, apeliantė (atsakovė) R. A. prašo teismo nutartį panaikinti – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti bei atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio. Atskirajame skunde teigia, kad:

Administratorius neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų bei prašomos priteisti sumos tinkamai ieškinyje nepagrindė.

Ieškinys pateiktas netinkamam atsakovui, kadangi administratorius įvertino sandorius įvykdytus tik nuo 2016-03-09 iki bankroto bylos iškėlimo.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, tai nesudaro pagrindo teigti, kad prašoma suma yra laikytina didele ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas nutartimi nepagrįstai išplėtė arešto mastą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB ,,Sidma“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo D. Č. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones, pakanka įsitikinti, jog konkrečioje situacijoje yra grėsmė, jog teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, t. y. grėsmė, kad galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.

Ieškovė su ieškiniu pateikė visus turimus duomenis ir dokumentus, įrodančius, kad reikalavimas yra pagrįstas.

Atsakovė nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų teismo nustatytas aplinkybes.

Laikinosios apsaugos priemonės atsakovei taikytos pagal eiliškumą, nepažeidžiant ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo. Areštas buvo nukreiptas į atsakovės pinigines lėšas nesant pakankamai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl papildomų įrodymų priėmimo į bylą apeliacinės instancijos teisme

CPK 314 straipsnis reglamentuoja, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė atskirųjų skundų argumentams pagrįsti apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus duomenis, įrodinėdama jais grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, apeliantei suteiktina galimybė pareikšti atsikirtimus, paaiškinimus bei pateikti įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir juos priima (CPK 314 str.).

Apeliacijos dalyką sudaro Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia tai, kad laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo. Taip pat tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo ir neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymo, reikia atsižvelgti ne tik į ieškinio sumą, bet ir į abiejų šalių turtinę padėtį, jų finansines galimybes, taip pat į tai, ar ieškovo prašyme išdėstyti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai prima facie patvirtina ieškinio galimą pagrįstumą.

Bylos duomenus tvirtina, kad tai, jog ieškovės BUAB ,,Sidma“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmens D. Č. ieškinys atsakovei R. A. dėl žalos atlyginimo, 22281,07 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra priimtas, rodo, kad, jį priimdamas teismas bent jau formaliai įvertino jo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytą aplinkybę, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas – iš pareikšto ieškinio turinio matyti, kad ieškovės BUAB ,,Sidma“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju šioje civilinės bylos stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, visiškai pakanka tokio formalaus ieškinio pagrįstumo įvertinimo, todėl pirmasis apelianto argumentas, kad ieškinys yra nepagrįstas ir pareikštas netinkamam atsakovui atmestinas kaip nepagrįstas.

Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra konstatavimas, kad, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Iš ieškinio turinio matyti, kad bendra reikalavimų suma atsakovei yra 22281,07 Eur. Pagal suformuotą vieningą teismų praktiką didelės sumos reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kita vertus, ir prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Be ieškinio dydžio, pavojus, kad būsimas teismo sprendimas, jei jis būtų priimtas ieškovo naudai, gali likti priešingos šalies neįvykdytas, vertinamas individualiai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esamą atsakovo finansinę padėtį, turimą turtą ir įsipareigojimus, taip pat į kitas aplinkybes, kurios leistų teismui objektyviai spręsti apie atsakovo galimą mokumą.

Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas, siekdamas įrodyti savo mokumą bei išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.). Šiuo atveju, atsakovė tokių įrodymų nepateikė. Byloje nėra jokių jos gerą finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų, tai yra įrodymų apie turimą turtą, jo vertę, turimas lėšas, gaunamas pajamas, finansinius įsipareigojimus, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą apie atsakovės gerą turtinę padėtį ir apie tai, kad reikalavimo suma jai nėra didelė.

Kiti apelianto argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas jų nevertina. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius