Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-23 · Administracinė byla Nr. AS-858-232-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-03-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-07-05Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-23
Bylos Nr.
AS-858-232-12
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00033-2012-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Irmantas Jarukaitis (pran.)
Pareiškėjas
L. R.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS858-232/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00033-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos 63.2.; 67. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas L. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 6-8), prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2011 m. gruodžio 14 d. pranešimą apie mokestinį patikrinimą Nr. AB 10-22 (toliau – ir Pranešimas); 2) panaikinti 2011 m. gruodžio 14 d. pavedimą tikrinti Nr. AB 1-26 ta apimtimi, kuria yra nuspręsta pradėti pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo už 2006 metus patikrinimą (toliau – ir Pavedimas tikrinti); 3) panaikinti 2012 m. sausio 2 d. mokesčių administratoriaus nurodymą asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir/ar pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti Nr. ABI 1-1 (toliau – ir Nurodymas); 4) panaikinti 2012 m. sausio 11 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos turto arešto aktą Nr. (23.16-08)-319-544.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždraudimą Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai vykdyti pareiškėjo mokestinį patikrinimą.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 27 d. nutartimi (b. l. 3-5) nutarė L. R. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. gruodžio 14 d. pranešimą apie mokestinį patikrinimą Nr. AB10-22, 2011 m. gruodžio 14 d. pavedimą tikrinti Nr. AB1-26 ir 2012 m. sausio 2 d. mokesčių administratoriaus nurodymą asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti Nr. ABI 1-1 atsisakyti priimti; priimti pareiškėjo L. R. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti 2012 m. sausio 11 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos turto arešto aktą Nr. (23.16-08)-319-544; netenkinti L. R. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (Pavedimas tikrinti) yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš mokesčių administravimo procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, aktas. Todėl Pavedimo tikrinti teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą t. y. toks pavedimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Pabrėžė, kad savarankišku administracinės bylos dalyku taip pat negali būti ir skundžiamas Pranešimas. Pranešimu pareiškėjas buvo tik informuotas apie pradėtą mokestinį patikrinimą. Skundžiamas Pranešimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie tam tikrus mokesčio administratoriaus atliktus veiksmus. Šis pranešimas pareiškėjui nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių, neturi įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, todėl irgi negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Teismo vertinimu, tarpiniu (procedūriniu) sprendimu (veiksmu) laikytinas ir L. R. prašomas panaikinti Nurodymas. Remdamasis tuo, teismas darė išvadą, kad ginčijami Inspekcijos Pranešimas, Pavedimas tikrinti, mokesčių administratoriaus Nurodymas negali būti savarankiškais administracinės bylos dalykais, todėl L. R. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Inspekcijos Pranešimą, Pavedimą tikrinti, Nurodymą teismas atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenurodė jokių motyvų, dėl kurių, net ir patenkinus pareiškėjo skundo reikalavimą, pasunkėtų arba pasidarytų negalimas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, todėl teismas L. R. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkintino.

III.

Pareiškėjas L. R. atskiruoju skundu (b. l. 28-29) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. gruodžio 14 d. pranešimo apie mokestinį patikrinimą Nr. AB10-22 ir 2011 m. gruodžio 14 d. pavedimo tikrinti Nr. ABl-26 ta apimtimi, kuria yra nuspręsta pradėti pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo už 2006 metus patikrinimą, 2012 m. sausio 2 d. mokesčių administratoriaus nurodymo asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir/ar pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti Nr. ABI 1-1, taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskiruoju skundu pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, kad ginčijami aktai negali būti savarankiškais administracinės bylos dalykais, nes yra tarpiniai (procedūriniai) veiksmai, nesukeliantys konkrečių materialinių teisinių pasekmių. Pažymi, kad nesutinka su atliekamu mokestiniu patikrinimu, nes pareiškėjo atžvilgiu vykdomas patikrinimas yra pakartotinis, kadangi 2008 metais mokesčių administratorius tikrino pareiškėjo 2006 metų nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, paskolų sutartis ir gyventojo pajamų mokesčio deklaracijas, atlikti pakartotinį patikrinimą draudžia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 118 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjo nuomone, mokestinis patikrinimas jo atžvilgiu buvo pradėtas praleidus MAĮ 68 straipsnio l dalyje nustatytą terminą ir negali būti atliekamas. Teismui atsisakius priimti pareiškėjo skundą dėl ginčijamų neteisėtų mokesčių administratoriaus sprendimų, pareiškėjas bus priverstas dalyvauti vykdomame mokestiniame patikrinime, iš jo jau šiuo metu yra reikalaujama teikti paaiškinimus, jis gali būti nubaustas už atsisakymą vykdyti mokesčių administratoriaus nurodymus, nors nėra aišku ar mokestinis patikrinimas yra pradėtas teisėtai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su teismo atsisakymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratoriaus vykdomas mokestinis patikrinimas buvo pradėtas neteisėtai, todėl netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjas gali būti baudžiamas už atsisakymą vykdyti mokesčių administratoriaus nurodymus, tokiu būdu gali būti pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutarties dalies, kuria teismas pareiškėjo L. R. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. gruodžio 14 d. pranešimą apie mokestinį patikrinimą Nr. AB10-22, 2011 m. gruodžio 14 d. pavedimą tikrinti Nr. AB1-26 ir 2012 m. sausio 2 d. mokesčių administratoriaus nurodymą asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir/ar pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti Nr. ABI 1-1 atsisakė priimti, taip pat atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šią pareiškėjo skundą dalį, motyvuodamas tuo, kad skundžiami aktai yra tarpiniai (procedūriniai) sprendimai ir negali būti savarankiškais administracinės bylos dalykais, taip pat ar pagrįstai teismas atsisakė taikyti pareiškėjo prašytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegija šiais dviem bylos aspektais pasisakys atskirai.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti dalį pareiškėjo skundo

Teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Inspekcijos Pranešimą, Pavedimą tikrinti, mokesčių administratoriaus Nurodymą asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti Nr. ABI 1-1 (b. l. 6-8). Pažymėtina, kad skundžiamu Pranešimu apie mokestinį patikrinimą yra pranešama apie pradėtą pareiškėjo mokestinį patikrinimą, prašoma mokestiniam patikrinimui parengti/pateikti duomenis, informaciją apie 2006 m. sausio 1 d. turėtas pinigines lėšas ne banke ir dokumentus, pagrindžiančius jų kilmę (b. l. 10). 2011 m. gruodžio 14 d. Pavedimu tikrinti yra pavedama specialistei L. G. atlikti pareiškėjo mokestinį patikrinimą (b. l. 11). Skundžiamu mokesčių administratoriaus Nurodymu pareiškėjui yra nurodyta pateikti paaiškinimus apie 2006 metų laikotarpiu įsigytą turtą ir /ar pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti (b. l. 12).

Teisėjų kolegija nurodo, jog, remiantis nuosekliai suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika iš esmės panašiose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-393/2011, 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-190/2011, 2011 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-145/2011), darytina išvada, kad Pavedimas tikrinti negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Šiuo atveju pažymėtina, kad nors pradedant mokestinio patikrinimo procedūrą, privaloma surašyti pavedimą atlikti mokestinį patikrinimą, tačiau pats pavedimas tikrinti niekaip nelemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Sprendimas pavesti atlikti mokestinį patikrinimą yra tik būtina prielaida pradėti mokesčių administravimo procedūrą – mokestinį patikrinimą, o pavedimu tikrinti mokesčių mokėtojas iš esmės yra tik informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą specifinę mokesčių administravimo procedūrą. Nors ir negalima teigti, kad toks pavedimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, tačiau šios pasekmės yra iš esmės tik procedūrinio, o ne materialaus teisinio pobūdžio. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, jog skundžiami aktai, tarp jų ir Pavedimas tikrinti, jam sukelia teisines pasekmes, nes jis bus priverstas, net ir nesutinkant su atliekamu mokestiniu patikrinimu, dalyvauti vykdomame mokestiniame patikrinime, iš jo bus reikalaujama teikti paaiškinimus, jis gali būti nubaustas už atsisakymą vykdyti mokesčių administratoriaus nurodymus. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad skundžiamu Pavedimu tikrinti pareiškėjo teisinės padėties klausimas iš esmės nėra sprendžiamas, pavedimas jo teisiniam statusui jokios įtakos neturi.

Pažymėtina, kad konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje, atliekant mokestinį patikrinimą, mokesčių mokėtojui paprastai sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnai nustato mokesčių įstatymų pažeidimus (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 132 str. 1, 2 d.). Šiuo atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (Pavedimas tikrinti) yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš aptariamos mokesčių administravimo procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, priimamų aktų. Todėl pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks pavedimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti, įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą šioje mokesčių administravimo procedūroje. Būtent nagrinėdamos pastarąjį ginčą ikiteisminės institucijos ar/ir teismas įvertins ir tokius tarpinius (procedūrinius) sprendimus (veiksmus), kaip pareiškėjo ginčijamas Pavedimas tikrinti, bei šiais procedūriniais (tarpiniais) sprendimais (veiksmais) padarytų pažeidimų įtaką galutinio aptariamos mokesčių administravimo procedūros sprendimo teisėtumui.

Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjui skirtas 2011 m. gruodžio 14 d. Pranešimas apie mokestinį patikrinimą negali būti skundžiamas atskirai nagrinėjamoje administracinėje byloje. Pažymėtina, kad Pranešimu pareiškėjui yra pateikiama atitinkama informacija (b. l. 110) ir pareiškėjo nei teisėms, nei pareigoms jokia įtaka nėra daroma. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl atitinkamos informacijos pateikimo procesas būtų teisiškai beprasmis, paneigiantis teismui priskirtą funkciją iš esmės spręsti socialinius konfliktus, taigi toks pareiškėjo skundžiamas Pranešimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Pabrėžtina, nors ir skundžiamu mokesčių administratoriaus Nurodymu pareiškėjui nurodyta pateikti paaiškinimus apie 2006 metų laikotarpiu įsigytą turtą ir/ar pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti (b. l. 12), tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką mokesčių administratoriaus nurodymas yra procedūrinis (tarpinis) dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Jis taip pat savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų. Tik priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-403/2011, 2011 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1412/2011, 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-432/2011, 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-299/2011). Šiuo atveju pareiškėjas taip pat nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), nesutikimo argumentus (bet ne savarankišką reikalavimą) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, kad būtų įvertinamas ir toks sprendimas (veiksmas) bei juo padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui.

Teisėjų kolegija nurodo, kad nors ir skundžiame Pranešime apie mokestinį patikrinimą (b. l. 10), skundžiame Pavedime tikrinti (b. l. 11), mokesčių administratoriaus Nurodyme (b. l. 12) yra nurodyta, kad šie aktai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka ir terminais, tai savaime nepatvirtina, kad šie aktai laikytini pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiais individualiais teisės aktais, galinčiais būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalykais. Tokia išvada negali būti daroma ir remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. VA-3 „Dėl pavedimo tikrinti FR0773 formos ir jos pildymo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo patvirtinta pavedimo tikrinti forma FR0773 (b. l. 11). Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, šiame poįstatyminiame teisės akte centrinio mokesčių administratoriaus patvirtinta pavedimo tikrinti forma FR0773 ir jos užpildymo taisyklės yra skirti tik mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) atliekamiems veiksmams įforminti (MAĮ 34 str.) ir nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mokesčių mokėtojo teisės į galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą realizavimu.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pagal ABTĮ 13 straipsnį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šia ABTĮ nuostata ir atsižvelgdama į nurodytą aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymi, jog ji neturi pagrindo formuoti naujų teisės aiškinimo taisyklių ir pareiškėjo skundžiamus aktus vertinti kitaip, nei juos yra įvertinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo suformuotoje praktikoje.

Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti 2011 m. gruodžio 14 d. Pranešimą apie mokestinį patikrinimą, 2011 m. gruodžio 14 d. Pavedimą tikrinti ir 2012 m. sausio 2 d. mokesčių administratoriaus Nurodymą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę

Pareiškėjas kreipdamasis į teismą taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui vykdyti pareiškėjo mokestinį patikrinimą (b. l. 6-8). Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepritaikė šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija turi įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005). Be to, teismas, spręsdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi įvertinti galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes bei pasunkėjimo jį įvykdyti riziką, jei nebūtų taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, taip pat turi vadovautis reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitais principais. Taip pat nagrinėjamoje byloje turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių motyvų, argumentų dėl prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teigti, jog yra pagrindas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog, jo vertinimu, mokestinis patikrinimas jo atžvilgiu buvo pradėtas neteisėtai, todėl netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjas gali būti baudžiamas už atsisakymą vykdyti mokesčių administratoriaus nurodymus, gali būti pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir interesai (b. l. 28-29). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra susijusios su teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu arba jo pasidarymu negalimu įvykdyti. Šiuo atveju pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį tik dėl reikalavimo panaikinti 2012 m. sausio 11 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos turto arešto aktą Nr. (23.16-08)-319-544 (b. l. 6-8), todėl nagrinės tik šią pareiškėjo skundo dalį. Šiuo atveju, atsižvelgus į pareiškėjo nurodytus argumentus, negalima daryti išvados, kad nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės – uždraudimo atsakovui vykdyti pareiškėjo mokestinį patikrinimą – teismo sprendimo, priimto dėl 2012 m. sausio 11 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos turto arešto akto Nr. (23.16-08)-319-544, realus įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra pagrįsta ir teisėta, o naikinti ją atskirajame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutarties dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo L. R. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo L. R. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. gruodžio 14 d. pranešimą apie mokestinį patikrinimą Nr. AB 10-22, 2011 m. gruodžio 14 d. pavedimą tikrinti Nr. AB 1-26 ta apimtimi, kuria yra nuspręsta pradėti pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo už 2006 metus patikrinimą, 2012 m. sausio 2 d. mokesčių administratoriaus nurodymą asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir/ar pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti Nr. ABI 1-1, atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėIrmantas JarukaitisDalia Višinskienė