Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2015-05-20 · Byla Nr. A2.6.-844-927/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-05-20
Bylos Nr.
A2.6.-844-927/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04412-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Nukentėjusysis
VĮ „Automagistralė“
Pažeidėjas
R. B.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo bylosNr. A 2.6.-844-927/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04412-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 39.3.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gegužės 20 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,

sekretoriaujant L. Davenienei, V. Liaubienei,dalyvaujant R. B.,nedalyvaujant nukentėjusiojo VĮ „Automagistralė“ atstovui,

išnagrinėjusi R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, gimusios 1967 m. liepos 19 d., dirbančios Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja, administracine tvarka nebaustos, gyv. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2014 m. rugpjūčio 4 d., 17.40 val., Šilalės r., magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 242 kilometre, vairuodama automobilį ,,T. R. 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasirinkdama važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, važiuodama nesaugiu greičiu, transporto priemonės nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkusi į atitvarą, jį apgadino, t. y. kaip galimai pažeidusiai Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 5, 9, 133 punktų reikalavimus ir tuo galimai padariusiai administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Nukentėjusiojo VĮ „Automagistralė“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, teisme negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta nukentėjusiojo atstovui nedalyvaujant.

R. B. teisme (b. l. 48-49) paaiškino ir rašytiniame paaiškinime (b. l. 51-52) nurodė, kad įvykio dieną nurodytame ATP protokole kelio ruože važiavo neviršydama leistino toje kelio atkarpoje greičio, t.y. 100 km/h greičiu. Staiga, pravažiavus 50 kilometrų, jos automobilio galą pradėjo mėtyti. Ji pradėjo stabdyti, tačiau automobilis tapo nevaldomas, jį pradėjo nešti į kairę, ir ji atsitrenkė į kelio atitvarą. Ji važiavo pirma juosta, priekyje jos važiavo krovininiai automobiliai. Eismo sąlygos buvo geros, greitis saugus. Jos manymu, ji pasirinko saugų greitį, į visas važiavimo sąlygas atsižvelgė, todėl kaltės dėl eismo įvykio nėra. Be to eismo įvykis turėjo pasibaigti tik civiliniais santykiais, nes jos automobilis buvo apdraustas ir nuo netyčinio eismo įvykio (b.l. 48).

Pažeidimo tyrimo metu buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro akte Nr. 11-2323 (14) (b. l. 36-39) nurodoma, kad: 2014 m. rugpjūčio 4 d., po susidūrimo apžiūrint „Toyota RAV4" kėbulą pastebėta, jog automobilio galinė dešinės pusės padanga yra suplyšusi ir dehermetizuota. Tyrimui pateiktose nuotraukose matyti, kad kiauryminis pažeidimas yra padangos išoriniame šone. Taip pat matyti, kad padangos išorinis montažinis bortas nustumtas nuo ratlankio montažinės briaunos. Kiauryminio pažeidimo morfologiniai požymiai rodo, kad jis buvo padarytas kietu, siauru, riboto skerspjūvio objektu. Tyrimui pateiktose nuotraukose, ties automobilio „Toyota RAV4"' užpakaliniu dešinės pusės ratu neužfiksuota pažeistos, atsikišusios šio automobilio dalies ar jos nuolaužos, taip pat kelio važiuojamojoje dalyje neužfiksuota pašalinio objekto, kuris būtų galėjęs pažeisti automobilio „Toyota RAV4" padangą. Eismo įvykio vietos plane ir jo priede taip pat neužfiksuota objekto, kuris būtų galėjęs pažeisti automobilio „Toyota RAV4" užpakalinę dešinės pusės padangą. Dėl šių priežasčių negalima nustatyti kokiu objektu buvo padaryti automobilio „Toyota RAV4" užpakalinės dešinės pusės padangos pažeidimai.

Nustatyti padangos pažeidimai nėra savaiminės dehermetizacijos (sprogimo) pasekmė. Vadinasi automobilio „Toyota RAV4'" ratas buvo dehermetizuotas eismo įvykio metu, kietam, siauram, riboto skerspjūvio objektui pradūrus ir prapjovus padangos išorinį šoną, bei nustūmus padangos išorinį montažinį kraštą nuo ratlankio montažines briaunos. Rato dehermefizacija neturėjo priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu. Atlikus ekspertizę pateikta tokia išvada: 1. automobilio „Toyota RAV4" užpakalinis dešinės pusės ratas buvo dehermetizuotas eismo įvykio metu, kietam, siauram, riboto skerspjūvio objektui pradūrus ir prapjovus padangos išorinį šoną, bei nustūmus padangos išorinį montažinį kraštą nuo ratlankio montažines briaunos; 2. automobilio „Toyota RAV4" užpakalinio dešinės pusės rato dehermetizacija neturėjo priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu.

Teismas, vertindamas nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, atsižvelgia į tai, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų, kuriuos ištyrus proceso metu, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam surašytas pažeidimo protokolas. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N9-990/2006, N62-964/2012).

Nagrinėjamoje byloje R. B. neneigia įvykus eismo įvykiui, tačiau nurodo, kad dėl to nėra jos kaltės, nes vairuojant jos automobilį staiga sumėtė ir jai nepavykus išlyginti automobilio bei sustabdyti jo laiku, jis išvažiavo iš kelio ir atsitrenkė į kelio atitvarą. Tvirtina, kad važiavo 100 km/h greičiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta įrodymų visuma byloje neginčytinai nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d., 17.40 val., Šilalės r., magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 242 kilometre, R. B. vairuodama automobilį ,,T. R. 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į atitvarą.

Tačiau byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kad R. B. vairavo nesaugiai, t. y. kad jos greitis buvo nagrinėjamoje situacijoje nesaugus, kad ji neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, ir būtent tai buvo priežastis eismo įvykiui kilti.

Atlikus eismo įvykio ekspertizę, vienareikšmiškos išvados, kad būtent R. B. veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, negauta. Nustatyta tik, kad automobilio „Toyota RAV4" užpakalinis dešinės pusės ratas buvo dehermetizuotas eismo įvykio metu, kietam, siauram, riboto skerspjūvio objektui pradūrus ir prapjovus padangos išorinį šoną, bei nustūmus padangos išorinį montažinį kraštą nuo ratlankio montažines briaunos bei kad automobilio „Toyota RAV4" užpakalinio dešinės pusės rato dehermetizacija neturėjo priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu.

Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis – administracinio teisės pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl pažeidimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltumo nekyla jokių pagrįstų abejonių.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija, galiojusi nagrinėjamo įvykio metu).

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) bet ir priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Priežastinio ryšio nustatymas tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ATPK 127 str. 2 d., jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė. Asmuo atsako pagal ATPK 127 str. 2 d. tik tais atvejais, kai joje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių yra suprantamas kaip santykis, kuriam esant atitinkama veika sukelia ir nulemia žalingas pasekmes.

Kelių eismo taisyklių 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, o 133 p. – kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

ATP protokole, surašytame R. B. atžvilgiu, yra nurodoma, kad savo veiksmais ji pažeidė šių KET punktų reikalavimus, dėl ko ir kilo eismo įvykis. Tačiau R. B. teisme paaiškino, kad ji vairavo automobilį 100 km/h greičiu. Toks greitis toje kelio ruožo atkarpoje neviršijo leistino. Ekspertizės išvadoje konstatuojama, kad tyrimui pateiktose nuotraukose, ties automobilio „Toyota RAV4"' užpakaliniu dešinės pusės ratu neužfiksuota pažeistos, atsikišusios šio automobilio dalies ar jos nuolaužos, taip pat kelio važiuojamojoje dalyje neužfiksuota pašalinio objekto, kuris būtų galėjęs pažeisti automobilio „Toyota RAV4" padangą. Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, jos R. B. galimai vairavo nesaugiai ir pažeidė paminėtus KET reikalavimus, neva nulėmusius eismo įvykio kilimą, byloje nėra pateikta. Todėl darytina išvada, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad būtent R. B. nesaugus vairavimas sukėlė eismo įvykį ir ji padarė nagrinėjamą pažeidimą.

Netiesioginių įrodymų, kurie tik sudaro pagrindą daryti prielaidai dėl pažeidimą padariusio subjekto, nepakanka pagrįsi išvadai, kad R. B. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą.

Todėl išnaudojus visas galimas tyrimo teisme galimybes ir įvertinus byloje surinktus įrodymus bei vadovaujantis principu, kad visos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas pripažįsta, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka daryti vienareikšmiškai išvadai dėl R. B. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Todėl bylos teisena jos atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 2 p.,

nutarė:

R. B. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 127 str. 2 d. nutraukti, nesant jos veikoje šio pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Bagdonienė