Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-12 · Administracinė byla Nr. I-6762-244/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-12
Bylos Nr.
I-6762-244/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00682-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Šiaulių
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6762-244/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00682-2015-7)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjui V. S., atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovui Irmantui Markevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. skunde (b. l. 1-8) prašo priteisti solidariai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) (laikotarpis nuo 2012-09-26 iki 2012-09-28), Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – Ligoninė) (laikotarpis nuo 2011-03-15 iki 2011-03-22, nuo 2012-01-18 iki 2012-01-24) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI) (laikotarpis nuo 2012-01-03 iki 2012-09-26), jo naudai 19 728,60 Eur neturtinės žalos.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K buvo kalinamas perpildytose kamerose, kuriose sąmoningai buvo įrengtos perteklinės lovos ir kitas inventorius. Ligoninėje kamerų tipo palatose taip pat buvo gydomas perpildytose kamerose. Vienam asmeniui tenkantis plotas dar labiau sumažėdavo dėl kamerose esančių baldų ir kito inventoriaus. Tokiu nežmonišku elgesiu įkalinimo įstaigų administracijos dirbtinai sukuria psichologinę įtampą tarp kalinamų asmenų, provokuoja tarp jų konfliktus. Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K administracija leisdama pasivaikščioti tik vieną valandą per parą nesivadovauja Europos žmogaus teisių teismo suformuota praktika pagal kurią asmeniui turi būti sudaryta galimybė būti ne kameroje 8 valandas per parą. Šiais veiksmais buvo pažeista jo, kaip kalinamo asmens teisė į LR teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, tuo pačiu buvo pažeistos jo, kaip žmogaus, teisės, kurias gina Konvencijos 3 str. nuostatos. Minėtos įkalinimo įstaigos nesilaikė: HN76:2010 21 p. reikalavimų, t. y. jose nebuvo veidrodžių, tualeto reikmenų spintelių (lentynėlių), atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, sanitarinis mazgas neatitvertas nuo gyvenamosios patalpos dalies, įrengtas prieš įėjimą į kamerą, todėl sukelia nepatogumus, diskomfortą; HN76:2010 22 p. reikalavimų, t. y. kadangi kamerų langai yra 1 m², natūralaus apšvietimo nebuvo, o dirbtinis – nepakankamas; HN76:2010 24 p. reikalavimų, t. y. kamerose neįrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos; HN76:2010 26 p. reikalavimų, t. y. kadangi dėl įrengtų grotų kalinamiems asmenims neįmanoma prieiti prie langų juos užsandarinti, žiemos metu kamerose labai šalta, drėgna; HN76:2010 28 p. reikalavimų, t. y. grindys ištrupėjusio betono, jų neįmanoma valyti, dezinfekuoti, nuo sienų ir lubų ištrupėjęs tinkas; HN76:2010 41-45 p. reikalavimų, t. y. nebuvo atliekamas naujai atvykusių asmenų medicininis tikrinimas, nėra įrengtos sanitarinės švaryklos, tuo sąmoningai sudaryta grėsmė jo sveikatai; HN76:2010 54-58 p. reikalavimų, t. y. patalpos apleistos, ant sienų ir lubų auga pelėsis, valymo ir dezinfekavimo priemonės nėra išduodamos, todėl patalpų valymas neatliekamas. Minėtus faktus patvirtina Seimo kontrolieriaus pažymos; HN76:2010 60 p. reikalavimų, t. y. patalpose veisiasi tarakonai; HN76:2010 62 p. reikalavimų, t. y. kamerose remontas turi būti atliekamas pagal poreikį; HN76:2010 63-67 p. reikalavimų, t. y. čiužiniai ir antklodės eksploatuojami be užvalkalų, todėl jau po pirmo naudojimo į juos įsigeria prakaitas, purvas. Jie neišvalyti perduodami naudotis kitiems kalinamiesiems. Minkštasis inventorius negali būti skalbiamas, o valymo sausuoju būdų įstaigos neturi, todėl patalynė tik dezinfekuojama, kas nepašalina įsigėrusio prakaito ir purvo. Pagalvės užvalkalas ir paklodė išduodami retkarčiais, rankšluosčiai neišduodami, lovos skalbiniai keičiami ne dažniau kaip kartą per savaitę. Šiais institucijų veiksmais jis buvo laikomas antisanitarinėmis ir žmogiškąjį orumą žeminančiomis sąlygomis. Be HN76:2010 pažeidimų, buvo pažeistas Konstitucijos 29 str. įtvirtintas diskriminacijos draudimas, t. y. galimybę naudotis skalbykla ir turėti švarius rūbus bei patalynę turėjo asmenys, turintys pinigų asmeninėje sąskaitoje, kadangi asmeninių rūbų skalbimas buvo apmokestintas. Įstaigos pašalpų, kitų socialinio pobūdžio išmokų nesuteikia, užsidirbti ar kitaip gauti lėšų oriam egzistavimui nėra. Šiais veiksmais institucijos neužtikrino švaros ir higienos normų laikymosi, nes perpildytose kamerose nebuvo sąlygų skalbti asmeninius rūbus, juos džiovinti. Kalinimas nežmoniškomis sąlygomis yra pažeminimas ir pasityčiojimas, kuris prilygsta psichologiniam kankinimui, kuris laikytinas Jungtinių tautų organizacijos ir Europos Konvencijos prieš kankinimą ir nežmonišką elgesį pažeidimu. Dėl kalinimo perpildytose ir higienos normų neatitinkančiose kamerose patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 19 728,60 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą (b. l. 87–91) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovės atstovė paaiškino, kad pareiškėjui tenkantis plotas kameroje visą kalinimo laikotarpį atitiko Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytą reikalavimą, kad vienam asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m². Pažymi, kad V. S. per Lukiškių TI-K važiavo tranzitu ir įstaigoje buvo itin trumpą laikotarpį. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Dezinfa“. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl pilnai suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pagal HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-06-20 patvirtintu įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų, kuri ir suteikia skalbinių skalbimo paslaugas už pinigus. Atkreipia dėmesį, kad naudojimasis tokia paslauga - yra suimtųjų bei nuteistųjų asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis. Tvarkos 11 p. skelbia, kad jei suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, tai gali raštu kreiptis į SRS būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Pažymi, kad nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Tokiu būdu jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo, lokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. V. S. buvimo laikotarpiu Lukiškių TI-K, laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad pareiškėjas važiavo per Lukiškių TI-K tranzitu ir įstaigoje buvo itin trumpą laikotarpį. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlėjam konkrečias neigiamas pasekmes. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. V. S. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Šiuo atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundą (b. l. 131–134) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovės atstovė paaiškino, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, Ligoninėje nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Todėl, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti negali. Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - HN 76:2010), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose - nenustatomos. Ligoninėje apgyvendinimo tvarką reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Bausmių vykdymo kodeksas, taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas bei kiti sveikatos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. Ligoninėje yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Minėtų paslaugų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamą nepertraukiamą gydymą. Nuteistųjų teisė gauti medicinos pagalbą bei izoliacijos reikalavimai, kaip ir visos kitos nuteistųjų teisės bei jiems taikomi draudimai yra reglamentuoti įstatymų lygmeniu, galimas trumpalaikis pareiškėjo laikymo Ligoninėje sąlygų neatitikimas, poįstatyminių teisės aktų rekomendacijoms, galėjęs pasireikšti tik kaip trumpalaikiai ir mažareikšmiai nepatogumai, siekiant užtikrinti pagrindines nuteistųjų teises, neturėtų būti traktuojama kaip pareiškėjo teisių pažeidimas. Įstaigos administracija visada stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui. Ligoninės palatų įrengimas bei sanitarinės sąlygos jose pilnai atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Tai patvirtina Ligoninei 2011-06-07 išduotas Leidimas - higienos pasas. Ligoninės palatų langai pritaikyti vėdinimui, sudarytos sąlygos patalpas vėdinti per langus (atidaryti ir uždaryti langą). Pareiškėjas turėjo ir/ar galėjo kreiptis į Ligoninės administraciją su prašymu ir/ar pareiškimu dėl šalčio, esant tokiam prašymui būtų suteiktos papildomos antklodės ar pagalbinės priemonės (šildytuvas). Ligoninė, vadovaudamasi vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto Ligoninės direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-164, 13 punkto nuostatomis, hospitalizuotam pacientui suteikia galimybę nusiprausti, po to jis nukreipiamas į budinčio gydytojo nurodytą gydomąjį skyrių. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkto nuostatomis, nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamąją) ir pasivaikščiojimo vietas. Taip pat, esant poreikiui, kamerai yra išduodama šluota ir kiti tvarkymui reikalingi reikmenys. Ligoninės patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus, ir dažniau. Visi atliekami darbai registruojami žurnaluose. Ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimo. Užtikrinant gydomiems nuteistiesiems, (suimtiesiems) galimybę dėvėti švarius drabužius, išduoti įstaigos drabužiai, pagal Ligoninės direktoriaus patvirtintą grafiką, yra periodiškai keičiami, todėl Ligoninėje atskiros, specialios patalpas gydomiems nuteistiesiems, (suimtiesiems) skalbti ir džiovinti drabužius nėra įrengtos. Pareiškėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime į skundą (b. l. 71–86) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašo teismo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2015-01-28. Įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sąlygomis. Šiaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3.6 m² ploto, bet tokia situacija nėra pastovi ir priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo. Įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo viršijimą, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Atkreipia dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per ta pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo pretenzijos už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas. Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, todėl Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo dienos šviesos patekimo į kamerą, šalčio ar drėgmės, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Teisės aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rūpintis švara ir tvarka patalpoje. Kamerų būkle priklauso pirmiausia nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio, nesuinteresuoti palaikyti švarą ir tvarką ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtą, blogina patalpų būklę. Taigi, pareiškėjo nusiskundimai dėl iš sanitarinio mazgo sklindančio blogo kvapo, negali būti vertinami kitaip, nei susiję su tuo metu, tose gyvenamosiose patalpose gyvenusių asmenų noru ir suinteresuotumu pasirūpinti švara ir tvarka. Pareiškėjas, ginčui aktualiais laikotarpiais, nesikreipė į įstaigos administraciją dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sąlygos pasirūpinti švara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje ar sanitariniame mazge. Dėl nepakankamo biudžeto finansavimo Šiaulių TI neturi galimybės visas gyvenamąsias kameras aprūpinti valymo inventoriumi, tačiau esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) paprašius, į kiekvieną kamerą išduodamas valymo inventoriaus komplektas. Pasinaudojus juo, jis gražinamas atsakingiems pareigūnams. Pareiškėjas niekaip nebuvo išskirtas iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nebuvo sudarytos blogesnės laikymo sąlygos ir netaikyti kokie nors įstatymo nenumatyti apribojimai. Patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmes izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) Šiaulių TI vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir jų nustatytais reikalavimais bei medicinos normomis. Kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamus pagal iš anksto sudaryta planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, ir pan. Visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotiną remontą. Šiaulių TI kamerose langai yra skaidraus stiklo, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui 1 vienetas), spintelės (vienam asmeniui 1 vienetas), stalas (1 vienetas patalpai), taburetė (vienam asmeniui 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir ar taburečių gali būti mažiau. Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose sanitariniai mazgai yra įrengti, be to jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Pareiškėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų yra labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu skundėsi Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisės naudotis dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Šiaulių TI yra suėmimą vykdanti institucija, kurios funkcijose nėra numatytas pašalpų ar kitokių išmokų mokėjimas. Pareiškėjas įstaigai nėra pateikęs prašymo naudotis savo patalyne ar raštiško atsisakymo naudotis Šiaulių TI išduota patalyne, todėl nėra pagrindo teigti, kad Šiaulių TI pareigūnai veikė neteisėtai ar ne pagal teisės aktus. Tardymo izoliatoriuose laikomiems asmeninis išduotinų čiužinių, pagalvių ir antklodžių blizgumas ir kvapnumas teisės aktuose nėra reglamentuotas. Vis dėlto įstaigoje išduodama patalyne yra nuolat skalbiama ir dezinfekuojama pagal teisės aktų reikalavimus, susidėvėjusi patalyne pakeičiama nauja. Pareiškėjo teiginiai dėl patalynės pasibaisėtinos būkles yra abstraktūs ir neįrodyti, todėl negali būti laikomi pagrįstais. Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI netikrina į įstaigą atvykusiu asmenų sveikatos būklės, tačiau savo teiginių nepagrindžia įrodymais, skundą grindžia bendro pobūdžio prielaidomis, neįrodo jo jokiais pagrįstais faktais ar įrodymais, todėl pretenzijos Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnybai neturi pagrindo. Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, Ligoninėje ir Šiaulių TI, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu, bei kamerų neatitikimo higienos reikalavimams.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojęs nuo 2010 m. gegužės 14 d., nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 11¹.4 punktas, kuriame nurodyta, kad „Iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: <...>, 5,1 m² - Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.

Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalį laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams.

Dėl kalinimo Lukiškių TI-K

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2012-09-26 iki 2014-09-27 (b. l.87), t. y. 2 paras. 2012-09-26 atvykęs į Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo patalpintas kameroje Nr. 123, kurios plotas 7,48 m², kameroje vakare laikyti 6 asmenys. 2012-09-27 perkeltas į kamerą Nr. 391, kurios plotas 34,27 m², kameroje ryte buvo laikyti 1 asmuo, vakare – 3 asmenys. 2012-09-28 išvyko iš Lukiškių TI-K Iš pateiktų duomenų matyti, kad tik 2012-09-26 vakare atvykus į Lukiškių TI-K ir patalpinus pareiškėją į kamerą Nr. 123 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai. Darytina išvada, kad kalint Lukiškių TI-K tik apie pusę paros pareiškėjui teko mažesnis negu 3,6 m² kameros plotas.

Vertinant ankščiau aptartus įrodymus, teisės aktų analizę, teismų praktiką, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo kalinimas kameroje, kurioje asmeniui tenka mažiau nei 3,6 m² kameros ploto, sukėlė pareiškėjui tam tikrų nepatogumų ar dvasinių kančių ir todėl buvo pažeista jo teisė, tačiau nesutinka, jog dėl to pareiškėjui buvo sukelti psichologiniai ar sveikatos sutrikimai, o atsiradę fiziniai nepatogumai dėl nepilnos 1 paros kalint per mažo ploto kameroje Lukiškių TIK buvo esminiai.

Byloje nesant objektyvių duomenų apie tai, kad kalinimas per mažo ploto kameroje neigiamai paveikė pareiškėjo sveikatą, sukėlė itin didelių nepatogumų, darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas jam nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismo sprendimu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytą reikalavimą, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto, tačiau reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai dėl HN 76:2010 pažeidimų nėra patvirtinti objektyviais įrodymais, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad Lukiškių TI-K kamerų įrengimas neatitinka higienos normų reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginius dėl šių priežasčių sukeltų neigiamų pasekmių, teismas laiko neįrodytais ir nepagrįstais.

Dėl kalinimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje

Ligoninės veiklos neteisėtumą pareiškėjas iš esmės grindžia gyvenamojo ploto trūkumu palatose bei netinkamu jų įrengimu, neatitikimu HN76:2010.

Ligoninės atstovas teismo posėdyje prašė taikyti ieškinio senatį.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Ligoninėje gydėsi laikotarpiais nuo 2011-03-15 iki 2011-03-22 ir nuo 2012-01-18 iki 2012-01-24 (b. l. 131).

Pagal CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Viena vertus, ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamą poveikį civilinei apyvartai. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieškinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieškinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumą, skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismą, garantuoti tinkamą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Todėl turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.

Pažymėtina, kad pats pareiškėjas skunde nurodo, jog visą buvimo Ligoninėje laiką nuo 2011-03-15 iki 2011-03-22 ir nuo 2012-01-18 iki 2012-01-24 dėl neužtikrintos teisės į minimalų kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui, ir netinkamų laikymo sąlygų jautė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, taigi jau tuo metu turėjo suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos, tačiau į teismą kreipėsi tik 2015 m. sausio 28 d. (b. l. 16), todėl reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011-03-15 iki 2012-01-28 turi būti taikoma ieškinio senatis.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos.

V. S. skundą teismui dėl žalos atlyginimo paštu išsiuntė 2015-01-28 (b. l. 16), todėl reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2012-01-28 praleido ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškėjas termino atnaujinti neprašo, svarbių priežasčių, kodėl kreipėsi daugiau nei po trejų metų nenurodo, laikoma, kad V. S. teisę į žalos atlyginimą turi nuo 2012-01-28. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas praleido senaties terminą, todėl skundo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, žalą tenkinti nėra pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Dėl kalinimo Šiaulių TI

Pareiškėjas teismo prašo priteisti neturtinę žalą kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2012-01-03 iki 2012-09-26.

Pasisakydamas dėl faktinių bylos aplinkybių reikšmės pareiškėjo prašomos atlyginti žalos atsiradimui, teismas laiko, kad turi būti atsižvelgta į atsakovės atstovo atsiliepime pareikštą prašymą taikyti senaties terminą. Kadangi teismas jau konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011-03-15 iki 2012-01-28 turi būti taikoma ieškinio senatis iš naujo dėl minėto nepasisako, o pareiškėjo teisę į žalos atlyginimą gina nuo 2012-01-28 iki 2012-09-26.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo, bei kamerų neatitikimo higienos reikalavimams.

Iš byloje esančios 2015-02-06 pažymos Nr. 69/06-879 (b. l. 19-25) matyti, kad pareiškėjas V. S. į Šiaulių TI buvo pristatytas 2012 m. sausio 3 d. ir periodiškai skirtingose kamerose laikytas iki 2012 m. rugsėjo 26 d. Laikotarpiu, kuriam netaikoma ieškinio senatis, pareiškėjas kameroje Nr. 16, kurios plotas 19,09 m², buvo laikomas nuo 2012-01-29 iki 2012-05-03 su dar 5-10 asmenų, kameroje Nr. 14, kurios plotas 19,56, – nuo 2012-05-03 iki 2012-09-26 su dar 5-10 asmenimis. Viso 242 paras ir visą šį laikotarpį laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko mažiau kaip 3,6 m² ploto. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad Šiaulių TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam pastoviai tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2012-06-25 atliko patikrinimą kameroje Nr. 14 (b. l. 30-36), kurioje buvo laikomas pareiškėjas ir operatyviosios kontrolės metu nustatė, kad apgyvendinimo kameroje Nr. 14 virš sanitarinio mazgo ant lubų matosi rudos nubėgimo žymės, sienų dažų danga lupasi, vielomis išdaužytas tinkas, grindys vietomis išdaužytos, ant lubų yra pelėsis (HN 76:2010 X sk. 56 p. pažeidimas). Patalpoje reikalingas paprastasis remontas (HN 76:2010 X sk. 62 p. pažeidimas). Sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atitvertas užuolaidomis. Oro temperatūra 18.8 °C, neapibrėžtis 0,18 °C, (reglamentuojama HN 76:2010 VI sk. 26 p. šiltuoju metų laikotarpiu 18-28 °C); santykinė oro drėgme 64,9%. neapibrėžtis 0.97 %, (reglamentuojama HN 76:2010 VI sk. 26 p. šiltuoju metų laikotarpiu 35-65 %); oro judėjimo greitis 0,06 m/s, neapibrėžtis 0,02 m/s, (reglamentuojama HN 76:2010 VI sk. 26 p. šiltuoju metų laikotarpiu 0.15-0,25 m/s) (HN 76:2010 VI sk. 26 p. pažeidimas): natūralios apšvietos koeficientas 0,29 %, natūralios apšvietos koeficiento neapibrėžtis 0.024 %, reglamentuojama HN 76:2010 VI sk. 22 p. natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 % (HN 76:2010 VI sk. 22 p. pažeidimas): dirbtinė apšvieta 218 lx. matavimų neapibrėžtis 34,94 lx (reglamentuojama HN 76:2010 VI sk. 22 p. 200 lx). Kaip matyti patikrinimo metu nustatytas higienos normos HN 76:2010 X sk. 22 p., 26 p., 56 p., 62 p. pažeidimai, todėl dėl šių sąlygų neužtikrinimo yra pakankamas pagrindas konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI-K veiksmus.

Duomenų apie kitose kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, nustatytus pažeidimus byloje nėra arba jie nebuvo nustatyti.

Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2015-02-13 pažymoje Nr. 62/08-164 (b. l. 27-29) nurodyta, kad Šiaulių TI gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais. Pažymėta, kad Šiaulių TI pastatų kompleksas įtrauktas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl sutiktina su atsiliepimo argumentu, kad kai kurių nuolat pasitaikančių trūkumų nėra galimybės pašalinti, nėra galimybės padidinti langų angas ir dėl to padidinti natūralią apšvietą, įrengti papildomą ventiliaciją ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę.

HN 76:2010 21 punkte nurodoma, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus taip pat nustato Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Minėtų taisyklių 16.5. punkte nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kaip nurodyta pažymoje, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkto reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo.

Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2015-01-16 pažymoje Nr.62/08-57 (b. l. 27–29) nurodoma, kad kamerų dezinfekcija įstaigoje atliekama kasdien, apie tai pažymima Objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnale. Kamerose graužikų naikinimui naudojamos lipnios juostelės, o pagal suimtųjų prašymus, deratizacija papildomai atliekama cheminiu būdu. Deratizacija apgyvendinimo kamerose vykdoma priemone „Bromad”. Kamerose, deratizaciją atliekant cheminiu būdu, suimtieji (nuteistieji) yra iškeliami į kitas apgyvendinimo kameras. Teritorijoje deratizacija vykdoma su „Broditop” pasta. Deratizacija pagal planą atliekama kartą per mėnesį.

Byloje pateikti Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos Patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizavimo grafikas 2012–2013 m. (b. l. 52-53), Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2012–2013 m. dezinfekcijos planas (b. l. 45-47), taip pat Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2012–2013 m. patalpų pagrindinis valymo grafikas (b. l. 49-51) patvirtina, kad Šiaulių TI veikė nepažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 60 punkto reikalavimus.

Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2015-01-16 pažymoje Nr.62/08-57 taip pat nurodoma, kad patalynė perkama periodiškai atsižvelgiant į įstaigos poreikį. Naudojamas minkštas inventorius (čiužiniai, antklodės ir pagalvės) yra dezinfekuojamas, po dezinfekavimo inventorius atiduodamas tiesiai į daiktų sandėlį. Daiktų sandėlyje švarių ir nešvarių skalbinių srautai nesusikerta. Lovos skalbiniai, čiužiniai, antklodės, pagalvės peržiūrimi įvertinami ir jei reikia nurašomi kartą per mėnesį. Sanitarinėje valykloje įrengtos 2 dezinfekcinės kameros. Kasdien dezinfekuojama po 4 partijas minkšto inventoriaus (čiužinių, antklodžių ir pagalvių). Dezinfekuojama po 50 min. 110 ⁰ C.

Iki 2011 m. asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius Šiaulių TI suimtieji ir nuteistieji skalbėsi kamerose patys. Tam tikslui kamerose buvo iškabintos virvės skalbiniams džiovinti, išduodamos vonelės ir ūkinis muilas. Kadangi jokie teisės aklai nereglamentuoja džiovyklų (virvių skalbiniams džiauti) įrengimo gyvenamosiose kamerose bei dėl kalinamųjų saugumo, nuo 2011 m. rugsėjo mėn. Šiaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodama patalyne bei rankšluosčiai taip pat suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė skalbiama ir džiovinama įstaigoje nemokamai. Nuo 2011 m. spalio mėn. suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos viršutinių drabužių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus. Viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugas teikia UAB ,,Juvidė“.

Pažymoje nurodytus faktus patvirtina į bylą pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas (b. l. 55-57, 56-58) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmenines patalynės skalbimo tvarkos aprašas) (b. l. 58-64). Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Šiaulių TI veiksmų, neužtikrinus naudojamo minkšto inventoriaus dezinfekcijos ir rūbų skalbimo.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius, kurio 2010-06-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems nustatyta vienos valandos kasdien pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, o ligoniams pagal gydytojų išvadą – du vienos valandos trukmės pasivaikščiojimai per dieną. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose. Šiuo atveju, minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo teiginys, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, atmestinas.

Teismas nevertina pareiškėjo argumentų, kad Šiaulių TI neatliekamas naujai atvykusių asmenų medicininis patikrinimas, nes tai nėra susiję su pareiškėjo reikalavimu dėl jam atlygintinos žalos.

Iš byloje pateiktos pareiškėjo V. S. Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos Nr. 24 matyti (b. l. 69-70), kad jam buvimo Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2012-01-28 iki 2014-09-26 periodiškai buvo išduodami ir rankšluosčiai, ir lovos skalbiniai, ir būtinos higienos priemonės. Pareiškėjas, kai jam buvo išduotas kitoks, nei Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje nustatytas maksimalus išduotinas patalynės kiekis arba buvo atsisakyta patalynės elementų, pareiškėjas išreiškė savo sutikimą dėl konkretaus išduotų daiktų kiekio, patvirtindamas asmeniniu parašu išduotos patalynės kiekio grafoje. Minėti įrodymai patvirtina, kad nėra pagrindo pripažinti Šiaulių TI veiksmų neišduodant patalynės, higienos reikmenų ir t. t. neteisėtumą.

Iš Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2015-02-10 pažymos Nr. 61/04-279 (b. l. 26) matyti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Šiaulių TI administraciją su prašymais ar skundais dėl jo laikymo sąlygų nesikreipė.

Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taip pat byloje pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtent dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI nenustatyti, o kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į anksčiau išdėstytas aplinkybes, į pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² – pažeidimo mastą (tai, kad ginčo laikotarpiu kalint Šiaulių TI pareiškėjui teko mažesnis kalinimo kameros plotas, nei nustatyta norma), šio pažeidimo trukmę (242 paros Šiaulių TI), taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Šiaulių TI sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 1 000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p. ir 5 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo V. S. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo V. S. teisė į laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą Lukiškių TI-K buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjui V. S. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liudmila Zaborovska