Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis R. B. IĮ „R.“ sandėlio darbuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2011m, lapkričio 20d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė mažametei K. Š. vieną kartą diržu į dešinės kojos sritį, taip padarė nukentėjusiajai K. Š. poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje, kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje R. S. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad tiksliai datos nepamena, bet tai buvo penktadienį iki kaltinime nurodytos datos kai jo R. Š. paprašė prižiūrėti jos tris mažamečius vaikus, nes jai reikėjo važiuoti pas draugą. R. Š. negrįžo per naktį. Šeštadienį jam reikėjo išeiti į darbą, R. Š. nepavyko prisiskambinti, jos telefonas buvo išjungtas, todėl jis vaikus paliko vienus namuose. Vėliau apie pietus, po darbo jis susitiko su R. Š. autobusų stotelėje ir jie kartu grįžo namo. Vakare jis vėl vienas liko su R. Š. vaikais, nes ji vėl išvyko ir negrįžo nei sekmadienį, t.y. 2011-11-20. Pirmadienį ryte jis nuvedė vaikus į darželį. Vėliau jam paskambino R. Š. ir klausė, kodėl jis sumušė jos dukrą Karoliną. Jis jai pasakė, kad Karolinos nemušė. Su R. Š. nebuvo piktuoju, Karolina jį vadina „Runce“, kodėl Karolina jį apkalba – nežino. Ieškinio nepripažįsta.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. S. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir iš esmės parodė analogiškas aplinkybes kaip ir teismo posėdžio metu (b.l.71-72).

Liudytoja R. Š. teismo posėdžio metu iš esmės parodė analogiškas aplinkybes kaip ir apklausos ikiteisminio tyrimo metu (b.l.53,55-57), kad ji viena augina tris mažamečius vaikus - K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), augina viena. 2011 metų rugsėjo mėnesį ji prisiėmė į savo gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomininką, pažįstamą R. S., kad jai būtų lengviau su mokesčiais. Ji gyveno didžiajame kambaryje, o visi trys vaikai ir R. S. miegodavo mažajame kambaryje. Karolina jį vadino „Runce“. 2011-11-18 ji išėjo pas savo draugą, liko nakvoti, todėl paskambinusi telefonu paprašė R. S., kad jis pabūtų su jos vaikais. Žinojo, kad 2011-11-19 ryte R. S. turėjo išeiti į darbą. Namo ji sugrįžo 2011-11-19 apie pietus, susitiko su R. S. autobusų stotelėje ir kartu parėjo namo. 2011-11-19 vakare ji išvažiavo pas savo draugę į gimtadienį, todėl R. S. ji paprašė, kad jis pasaugotų jos vaikus. Namo sugrįžo 2011-11-21 apie pietus. Kad K. Š. ant kojos yra mėlynė ji pamatė tada, kai ją nuėjo parsivesti iš darželio, 2011-11-22 apie pietus. Paklausus K. Š. kas jai nutiko, ji iš karto pasakė, kad ją diržu mušė R. S.. Tada ji 2011-11-22 vakare, išvykus vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, sulaukusi iš darbo sugrįžusio R. S. paklausė ar jis mušė K. Š., bet jis neigė mušęs jos vaiką. Atvykus policijos pareigūnams K. Š. nurodė diržą, kuriuo ją mušė R. S. ir pareigūnai diržą pasiėmė. Dėl K. Š. civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja R. N. iš esmės parodė analogiškas aplinkybes kaip ir apklausos ikiteisminio tyrimo metu (b.l.65-67), t.y., kad ji dirba lopšelyje darželyje (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. K. Š. buvo jos auklėtinė. Apie tai, kad K. Š. 2011 lapkričio mėn. pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, buvo sumušta, ji sužinojo iš savo kolegės T. Z.. Jai dirbant K. Š. niekur neužsigavo ir jos niekas nesužalojo. Pakalbėjusi su T. Z. iš jos taip pat sužinojo, kad K. Š. ir prie šios auklėtojos nebuvo susižalojusi. Ji klausė K. Š. iš kur pas ją mėlynė ant kojos, mergaitė atsakė, kad ją su diržu mušė „Runcė“ dėl to, kad ji jo neklausė. Apie mergaitės sužalojimą lopšeliui darželiui pranešė Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai. Mergaitė nėra linkusi meluoti, yra labai uždara. R. Š. savo vaikų neprižiūri.

Liudytoja A. I. parodė, kad ji yra Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistė. K. Š. šeima jai žinoma nuo 2008m., įtraukta į jos aptarnaujamoje teritorijoje esančių rizikos šeimų sąrašą. Tikslios dienos nepamena, bet tai buvo 2011m. lapkričio mėn pabaigoje, iš lopšelio darželio (duomenys neskelbtini) gavo informaciją, kad R. Š. neprižiūri vaikų, kad jie apleisti ir utėlėti, todėl vyko į šią šeimą. Nuvykus namuose buvo R. Š. ir jos vaikai. K. Š. buvo su trumpomis kelnytėmis ir ji pastebėjo mėlynę ant jos kojos. Paklausus Karolinos kas atsitiko, ji atsakė, kad ją su diržu mušė „Runcė“. R. Š. nurodė, kad vaikai taip vadina jos nuomininką R. S.. R. Š. atnešė diržą ir nurodė, kad greičiausiai tuo diržu buvo suduota Karolinai, nes kito diržo namuose nebuvo. Ji nurodė R. Š. sekančią dieną nuvykti į policijos komisariatą ir parašyti pareiškimą dėl mergaitės sužalojimo bei nuvesti ją pas gydytoją apžiūrai. R. S. tuo metu nebuvo. Šiuo metu visi trys vaikai yra paimti iš R. Š., jiems nustatyta laikinoji globa nui 2012-05-24 ir jie auga D. G. šeimynoje. R. Š. iki šios dienos vaikų aplankiusi nebuvo.

Nukentėjusioji K. Š., kurios ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai užfiksuoti vaizdo medžiagoje ir teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, jog ją mušė „Runcė“, kuris buvo nuomininkas, seniau su jais kartu gyveno, bet dabar nebegyvena. Tą dieną, kai ją „Runcė“ mušė, mama buvo išvažiavusi. Ji gavo vieną kartą diržu per koją, nes išmėtė žaislus. Koja jai skaudėjo. Kai mama grįžo, ji jai pasakė, kad ją mušė „Runcė“, buvo nuvykusi pas gydytoją (b.l.63-64).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuotas R. Š. pateiktas diržas, kuriuo pasak jos R. S. sudavė nukentėjusiajai K. Š. (b.l.10-13).

Iš 2011-11-24 specialisto išvados Nr. G1638/11(04), matyti, jog nukentėjusiajai K. Š. kietu buku daiktu vieno trauminio poveikio pasekoje padaryta poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu įvykio aplinkybėmis, t.y. kad 2011-11-20 K.Karolina buvo sumušta diržu, sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai (b.l.17).

Iš 2012m. gegužės 28 d., Šiaulių miesto administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-589 matyti, kad K. Š., gim. 2005m. lapkričio 14 d., nuo 2012m. gegužės 24 d., nustatyta laikinoji globa, ir jos laikinasis globėjas ir turto administratorius paskirtas D. G. šeimyna (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 138).

Aukščiau aptarti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis R. S. 2011m. lapkričio 20 d., tiksliai nenustatytu laiku, suduodamas mažametei K. Š. diržu į dešinės kojos sritį padarė jai poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje, kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis R. S. neigia atlikęs prieš mažametę veiksmus, inkriminuotus kaltinime. Tačiau nežiūrint į tai, teismas neabejoja nukentėjusiosios K. Š. parodymų objektyvumu, nes jie iš esmės nuoseklūs, pagal jos amžių gausūs detalėmis, pakankami dėl kaltinamojo konkrečių nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo, ir kurie, beje, visiškai sutampa su liudytojų R. N., A. I. ir R. Š. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadoje, daiktų pateikimo ir apžiūros, taip pat įvykio vietos apžiūros protokoluose ir jų prieduose užfiksuotais duomenimis. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog nukentėjusioji ir liudytojos būtų suinteresuotos nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Taigi, minėti įrodymų šaltiniai tarpusavyje – neprieštaringi ir vieni kitus papildantys. Teismas kitų įrodymų kontekste kaltinamojo R. S. parodymus vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

R. S. veiksmai pagal atsiradusius padarinius ir nusikalstamos veikos stadiją teisingai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes dėl jo sudavimo diržu mažametei K. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas arba padaryti įvairaus masto sveikatos sutrikdymai, šių padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo, todėl veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą R. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinta ir nukentėjusiąja (b.l. 54). Savarankiško ieškinio R. Š. byloje nereiškė ir žalos atlyginimo nereikalavo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal teismų praktiką nukentėjusiuoju, o kartu ir asmeniu, turinčiu teisę reikalauti žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, laikomas asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo sprendimu savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą (BPK 53 straipsnio 2-4 dalys). Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai (kasacinė byla Nr. 2K-453/2011). Iš bylos duomenų matyti, kad nuo R. S. padarytos nusikalstamos veikos R. Š. nenukentėjo, tačiau byloje ji pripažinta nukentėjusiąja ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu įvardinta kaip nepilnametės nukentėjusiosios K. Š. atstove pagal įstatymą (b.l. 54,63-64). Teismas pažymi, kad R. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo nepagrįstai pripažinta nukentėjusiąja, procese ji galėjo dalyvauti tik kaip dukters atstovė pagal įstatymą, bet ne kaip nukentėjusioji.

Ikiteisminio tyrimo metu K. Š. nebuvo nutarimu pripažinta nukentėjusiąją, tačiau apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu ji buvo apklausiama kaip nukentėjusioji (b.k.63-64), todėl laikytina, kad K. Š. nukentėjusiąja buvo pripažinta teismo protokoline nutartimi.

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra byloje pareiškė 500 Lt (penkių šimtų litų) dydžio civilinį ieškinį nukentėjusiosios K. Š. patirtai neturtinei žalai atlyginti (b.l. 106-107). Byloje nustatyta, kad R. S. neteisėtais veiksmais mažametei K. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, mažametė dėl šio sužalojimu juto fizinį skausmą, bei pažeminimą dėl prieš ją fiziškai stipresnio asmens smurtinių veiksmų naudojimą, kas neabejotinai pripažintina neturtine žala. Visą tai įvertinęs ir atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas mano, kad pareikštas 500 Lt neturtinės žalos dydis, šioje situacijoje yra adekvatus K. Š. patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl tenkintinas visiškai. D. G. šeimyna (duomenys neskelbtini) kuri nuo 2012-05-24 globoja K. Š., skirtini K. Š. neturtinės žalos atlyginimui priteistų lėšų tvarkytoju.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus baudžiamąją bylą nenustatyta.

R. S. yra neteistas (b.l.79), administracine tvarka baustas (b.l.87-93), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, dirbantis (b.l.94), iki bylos nagrinėjimo teisme dienos nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos neatlygino, Šiaulių apskrities VPK Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakterizuojamas teigiamai (b.l.86).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. S. paskyrus nusikaltimo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, lygią bausmės vidurkiui. Tačiau bausmės vykdymas atidėtinas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, nes yra pakankamo pagrindo manyti, kad R. S. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis ir gaunantis pajamas, į tai, kad padarytas smurtinis nusikaltimas dėl kurio nukentėjo mažametė, jam skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą minimalaus dydžio.

Kaltinamajam R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Skaitmeninė laikmena su K. Š. apklausos vaizdo įrašu paliktina saugoti byloje kaip įrodomoji medžiaga.

R. Š. pateiktas diržas nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas teisėtai savininkei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendė:

R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, 3 dalį, R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 71 straipsnyje – 5 MGL, tai yra 650 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt litų) juos sumokant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktinius įrodymus - 1 kompaktinį diską su vaizdo medžiaga palikti saugoti byloje, juodos spalvos diržą nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtai savininkei R. Š., jo grąžinimą pavedant atlikti Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK pareigūnui, atsakingam už šio daikto saugojimą.

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. S., gim. 1981-12-26, 500 Lt (penkis šimtus litų) K. Š., gim. 2005-11-14, neturtinės žalos atlyginimui.

K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), neturtinės žalos atlyginimui priteistų lėšų tvarkytoju paskirti D. G. šeimyną (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.