Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-2252-816/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00401-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.2; 1.4.4; 41; 55.1.3

2020 m. birželio 11 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų V. Š. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bankroto ir restruktūrizavimo administravimas“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai V. Š. ir UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administravimas“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. V4-390 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriams V. Š. ir UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administravimas“ skyrimo“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad savo paaiškinimuose Tarnybai 2019 m. gruodžio 31 d. nurodė, kad nesutikus administruoti po atrankos UAB “Bankroto ir restruktūrizavimo administravimas” gautų bankrutuojančių įmonių dar iki atsakovo rašto gavimo įmonė atleido nesutikusius administruoti bylų administratorius. Per visus 2019 metus įmonė gavo administruoti tik 12 mažų beturčių įmonių. UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administravimas“ po darbuotojų atleidimo 2019 rugsėjo mėn. bankroto administratorių atrankoje nedalyvavo ir jokių įmonių negavo. Teigia, kad drausminės nuobaudos (įspėjimo) skyrimas yra neadekvatus, nes darbo sutartys su bankroto administratoriais buvo nutrauktos iki Tarnybos tyrimo pradžios, pažeidimas nesukėlė neigiamų padarinių kitiems bankroto proceso dalyviams.

Pažymi, kad bankroto administratoriai nesutiko būti įgaliotais asmenimis Audito, vertinimo ir nemokumo informacinės sistemoje (tolia – AVNIS), tačiau faktiškai dirbo tam tikrus su bankroto bylomis susijusius darbus (pvz. kreditorių susirinkimų protokolų projektų rengimas, konsultavimas ir t.t.). Pagal tuo metu galiojusias atrankos taisykles nebuvo nei privaloma, nei rekomenduojama visus bankroto administratorius nurodyti įgaliotais asmenimis IRBIS, AVNIS sistemoje. Visi bankroto administratoriai dirbo labai trumpą laiko tarpą, t. y. ne daugiau kaip 6 mėnesius. Šie faktai patvirtina pareiškėjų sąžiningumą kitų bankroto administratorių atžvilgių ir paneigia Tarnybos nustatytas, padarytas išvadas.

UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administratorius“ yra B kategorijos bankroto administratorius, dėl ko pagal galiojančias bankroto administratorių atrankos taisykles gauna tik mažiausias įmones, kurių nesutinka administruoti kiti administratoriai, taip pat iš jų daugiau kaip 90 proc. yra įmonės, kurios neturi visiškai jokio turto. Ši aplinkybė taip pat patvirtina administratoriaus sąžiningumą, kadangi beturčių įmonių bankroto administratoriai administruoti nenori. Dėl to pareiškėjų nuomone, kiti bankroto administratoriai nenukentėjo.

Teigia, kad Tarnyba į šiuos paaiškinimus neatsižvelgė skirdama drausminę nuobaudą įspėjimą, todėl skundžiamas įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes iš esmės yra priimtas be teisiškai pagrįstų motyvų. Pažymi, kad nei įsakyme, nei jo sudėtinėje dalyje (Išvadoje), Tarnyba nekonstatavo, kad pareiškėjai sukėlė neigiamus padarinius bankrutuojančiai įmonei, jos kreditoriams ar atskiriems asmenims, kitiems bankroto administratoriams bei visiškai nepagrindė pažeidimą esant akivaizdų ir šiurkštų. Pareiškėjų atžvilgiu nėra jokio pagrindo taikyti drausminės atsakomybės, nes pareiškėjų veiksmais nėra padaryta reali žala. Be to, Tarnyba jokiais objektyviais įrodymais ar rašytiniais duomenimis nepagrindė, kad

pareiškėjai darbuotojus bankroto administratorius įdarbino tik siekdami pagerinti UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administratorius“ rodiklius bankroto administratorių atrankoje.

Teigia, kad Tarnyba, skirdama drausminę nuobaudą pareiškėjams, pažeidė lygiateisiškumo principą. Tarnyba neplaninio patikrinimo metu nėra nustačiusi nė vienos Administratoriaus atsakomybę sunkinančios aplinkybės, buvo nustatyta lengvinanti aplinkybė – bendradarbiavimas su Tarnyba. Nuobaudos skyrimas vienam bankroto administratoriui ir neskyrimas kitam už tą patį pažeidimą, esant analogiškoms, situaciją lengvinančioms ar sunkinančioms, aplinkybėms sukuria nevienodas bankroto administratorių konkurencijos sąlygas. Juolab, kad dėl nuobaudos skyrimo yra mažinami bankroto administratorių atrankos balai, tokiu būdu ženkliai sumažinant administratoriaus, kuriam skirta nuobauda, galimybes konkuruoti.

Pažymi, kad iki šios dienos nėra pateikti jokie Tarnybos išaiškinimai dėl Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – Elgesio kodeksas), patvirtinto Finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 įsakymu, 11.4.1 ir 11.4.4 punktuose nustatyto nesąžiningumo principo taikymo. Be to, pareiškėjams nuobauda skubos tvarka buvo skirta paskutinę Elgesio kodekso 11.4.1. ir 11.4.4 punktų galiojimo dieną, nors pats įsakymas fiziškai administratoriui pateiktas jau šioms nuostatoms negaliojant.

Pažymi, kad atrankos sistemoje Tarnyba nepagrįstai UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administravimas“ leistiną administruoti sąlyginių įmonių skaičių (toliau – LASĮS) sumažino net 4 sąlyginėmis įmonėmis, kas iš esmės pažeidžia įmonės interesus.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad tiek skundžiamas įsakymas, tiek išvada yra pagrįsta objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, faktinėmis aplinkybėmis (tame tarpe ir pareiškėjų paaiškinimuose pateikiamos aplinkybės), įvertinta juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis, ir jų turinys atskleistas taip, kaip to reikalauja VAĮ 8 straipsnio 1 dalis.

Pažymi, kad skundžiamame įsakyme konstatuoti pažeidimai yra formalaus pobūdžio ir pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamą praktiką, materialiosios žalos atsiradimas tokiu atveju nėra būtinas (LVAT 2019-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-219-415/2019). UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administratorius“, dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje su ženkliai pagerintais atrankos rodikliais, buvo įgijusi pranašumą prieš kitus dalyvaujančius atrankoje bankroto administratorius. Pripažįsta, kad patikrinimo metu nebuvo nustatinėjama, ar konstatuotas pažeidimas sukėlė žalą konkretiems asmenims ar kreditoriams, tačiau pažymi, kad žala gali būti padaryta ne tik jiems. Tam, kad administratorių atrankos sistema tinkamai funkcionuotų, be kitų sąlygų būtinas ir pačių bankroto administratorių pasitikėjimas šia sistema, jos tinkamu veikimu bei objektyvumu. Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė pagrindinius atrankos sistemos veikimo principus, dėl ko įmonės padaryti pažeidimai padarė žalą pačiai bankroto administratorių sistemai, jos reputacijai ir pasitikėjimui šia sistema, nes sukėlė abejonių, jog bankroto administratorių atrankos sistema.

Tarnyba cituodama Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 4-1 ir 2 dalis, Bankroto administratorių atrankos taisyklių, patvirtintų 2014-07-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 647, 21.1, 21.1.1, 21.1.2 ir 24 punktus, teigia, kad juridinio bankroto administratoriaus darbuotojų skaičius turi tiesioginės reikšmės bankroto administratorių atrankos kriterijams ir atrankos rezultatams, kadangi juridinio bankroto administratoriaus administruojamų įmonių skaičius dalijamas iš jo darbuotojų skaičiaus, nepriklausomai nuo to, ar tas darbuotojas įdarbintas tam, kad realiai juridinio administratoriaus vardu administruotų įmonių bankroto procesus, ar įdarbintas tik dėl atrankos rodiklių pagerinimo. UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administravimas“ nuo 2018 m. buvo įdarbinusi 8 darbuotojus, turinčius bankroto administratorių pažymėjimus, kurie nebuvo įgalioti administruoti jokių įmonei priskirtų įmonių bankroto procesų. UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administravimas“ laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-09-11 buvo atrinkta ir teismų paskirta administruoti 13 mažų įmonių bankroto procesus. Pažymi, kad eliminavus UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administravimas“ 8 darbuotojus, kurie neadministravo įmonei paskirtų įmonių bankroto procesų, pareiškėja, dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje nurodytais laikotarpiais, neatitiktų atrankinio dydžio Atrankos taisyklių numatytu atveju ir pasikeistų pareiškėjos eiliškumas tarp dalyvaujančių bankroto administratorių atrankoje. Pareiškėjams, įdarbinus daugiau fizinių bankroto administratorių, faktiškai administruojamų sąlyginių įmonių skaičiaus (toliau – FASĮS) rodiklis buvo ženkliai pagerintas.

Pažymi, kad Tarnybos direktorius, įvertinęs išvadą, kurioje buvo konstatuota, kad UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administratorius“ pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčius, atsižvelgė į nustatytas lengvinančias aplinkybes bei, įgyvendindamas savo diskrecijos teisę, skyrė švelnesnę nuobaudą pareiškėjams. Naudojimasis diskrecija savaime nedaro skundžiamo įsakymo neteisėtu ar nepagrįstu, o pareiškėjai iš esmės nepateikė jokių motyvų, kad Tarnyba įgyvendindama savo diskrecijos teisę būtų padariusi kokių aiškių aplinkybių vertinimo, teisės taikymo klaidų ar būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes atliktame neplaniniame UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administravimas“ patikrinime.

Tarnyba sutinka, kad dėl sisteminės klaidos, bankroto administratorių atrankos sistemoje AVNIS UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administratorius“ LĄSIS buvo sumažintas 4 sąlyginėmis įmonėmis, tačiau pažymi, jog šią sisteminę klaidą Tarnyba ištaisė ir UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administratorius“ LĄSIS rodikliai AVNIS sistemoje yra atvaizduota korektiškai.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė iš esmės palaikė atsiliepimą ir jame išdėstytus argumentus bei patvirtino, kad, ir pasikeitus teisiniam reguliavimui, išliko nuostatos, susijusios su bankroto administratorių etikos reikalavimais.

Skundas netenkintinas.

Šioje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V4-390, kuriuo nuspręsta už etikos pažeidimus bankroto administratoriams UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administravimas“ ir V. Š. skirti po nuobaudą – įspėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (10.4) D2-2591 Tarnyba informavo UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administratorius“ apie sprendimą atlikti neplaninį bankroto administratoriaus patikrinimą dėl galimų Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto 2016 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-286 (toliau - Elgesio kodeksas, aktas neteko galios nuo 2020 m. vasario 14 d.), 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimų ir nustatė UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administratorius“ terminą pateikti išsamius paaiškinimus (bei juos pagrindžiančius dokumentus) dėl rašte nurodytų aplinkybių iki 2019 m. spalio 14 d. Rašte nurodoma, kad UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administratorius“ dirbo 9 darbuotojų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, tačiau iš jų 8 neadministravo jokių šiam bankroto administratoriui paskirtų įmonių bankroto procesų.

UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administratorius“ 2019 m. spalio 14 d. pateikė Tarnybai paaiškinimus. Paaiškinimuose nurodė, kad bankroto administratorius yra B kategorijos bankroto administratorius dėl ko pagal galiojančias bankroto administratorių atrankos taisykles gauna tik mažiausias įmones, kurių nesutinka administruoti kiti administratoriai, taip pat iš jų daugiau kaip 90 proc. yra įmonės, kurios neturi visiškai jokio turto. Nesutikusius administruoti gautų įmonių bankroto administratorius dar prieš dvi savaites iki Tarnybos rašto atleido. Artimiausius 12 mėn. įmonė apskritai neplanuoja dalyvauti bankroto administratorių atrankoje dėl nuostolingos veiklos bei dėl nepasiekiamų kriterijų norint gauti C kategoriją. 2019 m. UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administratorius“ gavo administruoti kiek daugiau nei 10 mažų beturčių įmonių, kai tuo tarpu kiti administratoriai administruoja po 100 ar 200 įmonių. Iki šiol nebuvo pateikta jokio išaiškinimo apie sąžiningumo kriterijus dalyvaujant bankroto administratorių atrankos sistemoje.

Tarnyba 2019 m. gruodžio 20 d. parengė išvados projektą Nr. D4-1852 „Dėl bankroto administratoriaus UAB“ Bankroto ir restruktūrizavimo administratorius“ neplaninio veiklos patikrinimo, kuris buvo pateiktas Tarnybos direktoriui, taip išsiųstas elektroniniu paštu UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administratorius“.

Pareiškėjos 2019 m. gruodžio 31 d. pateikė prieštaravimus dėl išvados projekto.

Tarnyba 2019 m. gruodžio 31 d. priėmė išvadą Nr. D4-1928 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administratorius“ neplaninio veiklos patikrinimo“. Išvadoje nustatyta, kad administratorius laikotarpiu 2018-10-29, 2018-10-31, 2019-03-12 ir 2019-03-15 buvo įdarbinęs 8 darbuotojus, kurie neadministruoja (neadministravo) administratoriui paskirtų įmonių bankroto procesų, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-09-11 buvo atrinktas administruoti 13 mažų įmonių bankroto procesų atrankoje ir teismo paskirtas administruoti šias įmones. Pažymėjo, kad bankroto administratorių atrankoje administratorius yra B grupės administratorius, tai reiškia, kad administratoriaus didžiausias leistinas administruoti sąlyginių įmonių skaičius yra 40. Administratoriui atlikus veiksmus, t. y. įdarbinus darbuotojus, neadministruojančius (neadministravusius) įmonių bankroto procesų, kurie nelaikytini savaime neteisėtais, jais iš tikrųjų pridengiamas tikslas – gauti iš to kuo didesnės naudos bankroto administratorių atrankoje. Dėl to Tarnyba priėjo išvados, kad buvo pažeista Elgesio kodekso 11.4.1, 11.4.4 p., nes Administratorius, įdarbinęs darbuotojus, kurie neadministruoja (neadministravo) administratoriui paskirtų įmonių bankroto procedūrų, dirbtinai, nesąžiningai pagerino administratoriaus rodiklius bankroto administratorių atrankoje, kurie leido dalyvauti atrankoje ir būti atrinktu.

Atsižvelgiant į tai, Tarnybos direktoriui siūlyta UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administravimas“ ir jos vadovui V. Š. už patikrinimo metu nustatytas Elgesio kodekso 11.4.1, 11.4.4 papunkčių pažeidimus skirti po ĮBĮ 11-7 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą nuobaudą – įspėjimą.

Skundžiamu įsakymu Tarnybos direktorius susipažinęs su 2019 m. gruodžio 31 d. išvada Nr. D4-1928 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administratorius“ veiklos patikrinimo“, atsižvelgdamas į tai, kad bankroto administratorius UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administratorius“ pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1, 11.4.4 papunkčius, vadovaudamasis ĮBĮ 11-7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė už pirmiau nurodytus pažeidimus, nustatytus atlikus patikrinimą, bankroto administratoriams UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administravimas“, kaip bankroto administratorių atrankoje dalyvaujančiam subjektui, dirbtinai, nesąžiningai pagerinusiam bankroto administratorių atrankos rodiklius ir įgijusiam pranašumą bei V. Š., kaip UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administravimas“ vadovui, atsakingam už sprendimų priėmimą dėl darbuotojų priėmimo (atleidimo), skirti po nuobaudą – įspėjimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Elgesio kodeksas (neteko galios nuo 2020 m. vasario 14 d.), Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ, 2019 m. birželio 13 d. akto redakcija, neteko galios nuo 2020 m. sausio 1 d.) nuostatos. Nuo 2020-01-01 keitėsi aptariamų teisinių santykių teisinis reguliavimas, ginčo santykius reguliuoja Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, o naujasis Nemokumo administratorių elgesio kodeksas buvo patvirtintas Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu.

Aptariamų pažeidimų metu galiojusio Elgesio kodekso 11.4 papunktyje buvo numatyta, kad laikydamasis sąžiningumo principo administratorius turi nesiimti veiksmų, kurie: yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1 pp.); kuriais būtų trukdoma sklandžiai bankroto ar restruktūrizavimo procesų eigai, piktnaudžiaujama jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 pp.). Šios nuostatos iš esmės atitinka naujojo etikos kodekso 13.3 punkto reikalavimus.

Aptariamo tyrimo metu galiojusio ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje buvo nustatyta, kad bankroto administratoriaus veiklą prižiūri ir duomenis apie įmonės bankroto procesą savo interneto svetainėje skelbia Vyriausybės įgaliota institucija. Pagal to paties įstatymo 11-7 straipsnio 1 dalį už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11-7 straipsnio 2 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.

Tarnybos įgaliojimai vykdant bankroto administratorių veiklos priežiūrą buvo įtvirtinti Priežiūros taisyklėse, patvirtintose Finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 (galiojo iki 2020-02-14). Pagal šių taisyklių 7.1, 7.2 papunkčius, Tarnyba tikrina bankroto administratorių veiklą, organizuodama planinius ir neplaninius patikrinimus. Pagal tų pačių taisyklių 16 punktą, kai neplaninis administratoriaus veiklos patikrinimas atliekamas pagal prašymą, skundą ar pranešimą, administratoriaus veikla tikrinama tiek, kiek prašoma. Jeigu šio patikrinimo metu paaiškėja, kad esama kitų administratoriaus veiklos pažeidimų, tikrinama administratoriaus veikla, susijusi su paaiškėjusiais pažeidimais.

Taigi Tarnyba, atsakinga už bankroto administratorių veiklos priežiūrą ir už teisės aktų reikalavimų pažeidimus, turėjo teisę bankroto administratoriui skirti nuobaudą, o asmens prašymas ar skundas gali būti pagrindas atlikti neplaninį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą.

Tarnybos atliekamų planinių ir neplaninių administratorių veiklos patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarką bei trukmę reglamentavo Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. Vl-341 patvirtintos Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklės (Patikrinimų taisyklės, aktuali redakcija galioja nuo 2019-07-18).

Remiantis Patikrinimų taisyklių 19 punktu, neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo tikslas - įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas, užkirsti kelią naujiems teisės aktų pažeidimams atsirasti. Neplaninis bankroto administratoriaus veiklos patikrinimas pradedamas priežiūros institucijai gavus asmenų pareiškimą, ar kitą dokumentą dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų (20.2 papunktis). Priežiūros institucija, gavusi asmenų prašymą (skundą), jį įvertina, ir per 20 darbo dienų nuo jo gavimo, priima sprendimą pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja prašymą (skundą) pateikusį asmenį (21 punktas); priežiūros institucija, vertindama prašymą (skundą), turi teisę kreiptis į administratorių dėl informacijos, ją pagrindžiančių dokumentų ir paaiškinimų pateikimo (22 punktas); įvertinęs (-ę) administratoriaus pareikštą nuomonę ar pasibaigus Patikrinimų taisyklių 34 punkte nustatytam terminui administratoriui pareikšti nuomonę, tikrintojas (-ai) parengia išvadą dėl patikrinimo rezultatų, kurią pasirašo ir pateikia Priežiūros institucijos vadovui (35 punktas); neplaninis patikrinimas laikomas baigtu, kai administratorius pareiškia savo nuomonę dėl išvados dėl patikrinimo rezultatų arba suėjus terminui tokiai nuomonei pareikšti (36 punktas).

Priežiūros institucijos vadovas, susipažinęs su išvados turiniu ir atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, jo mastą, žalos dydį ir pasikartojimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo išvados gavimo dienos priima sprendimą: skirti administratoriui išvadoje siūlomą nuobaudą; neskirti administratoriui išvadoje siūlomos nuobaudos; priimti sprendimą skirti kitą nei siūlomą išvadoje nuobaudą (Priežiūros taisyklių 24 punktas). Priežiūros institucijos vadovo sprendimas dėl veiklos patikrinimo rezultato įforminamas įsakymu (25 punktas).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjams elektroniniu paštu 2019 m. gruodžio 20 d. buvo išsiųstas Išvados projektas, jie su ja susipažino, 2019 m. gruodžio 31 d. pateikė prieštaravimus dėl Išvados projekto, kartu su prieštaravimais nepateikė jokių naujų ir reikšmingų argumentų ar įrodymų (jų nepateikė ir teismui), Tarnyba Išvadoje pareiškėjų prieštaravimus įvertino dėl jų pasisakė, daro išvadą, kad Tarnyba priimdama ginčijamą įsakymą nepažeidė tyrimo metu galiojusių nei Priežiūros taisyklių, nei Patikrinimo taisyklių.

Atsižvelgiant į šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, įvertinus skundžiamo Tarnybos įsakymo, taip pat Išvados, kuri yra sudėtinė skundžiamo įsakymo dalis, turinį ir byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pagrindė ir byloje yra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjai pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1, 11.4.4 papunkčius, nes įdarbino papildomai pakankamai didelį skaičių bankroto administratorių (iš viso 8), turėdami tikslą pagerinti atrankos rezultatus. Juridinio bankroto administratoriaus darbuotojų skaičius turi tiesioginės reikšmės bankroto administratorių atrankos kriterijams (aukščiau nurodyti rodikliai) ir atrankos rezultatams, kadangi juridinio bankroto administratoriaus administruojamų įmonių skaičius dalijamas iš jo darbuotojų administratorių skaičiaus, nepriklausomai nuo to, ar tas darbuotojas įdarbintas tam, kad realiai juridinio administratoriaus vardu administruotų įmonių bankroto procesus ar įdarbintas tik dėl atrankos rodiklių pagerinimo. Pareiškėjų skunde teismui iš esmės neneigia, kad patikrinimo metu nustatyti įdarbinti (8) bankroto administratoriai įmonei atrinktų bankrutuojančių įmonių neadministravo, tik nurodo, kad pažeidimas pašalintas iki Tarnybai pradedant neplaninį patikrinimą, nes UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administravimas“, jo vadovas, dar iki gaunant Tarnybos raštą dėl įmonės neplaninio patikrinimo, minėtus darbuotojus atleido. Teismas pažymi, kad ši aplinkybė nepaneigia skundžiamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Jokių įrodymų, kad 8 įdarbinti administratoriai realiai vykdė bankroto administravimo procesus, nepateikta ir teismui, o įmonė UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administravimas“ jau įvykusiose bankroto administratorių atrankose dalyvavo turėdama nesąžiningą įgytą pranašumą ir kai kuriose jų buvo atrinkta (žr. lentelę skundžiamame sprendime). Pareiškėjų 2019 m. spalio 14 d. paaiškinimus ir nurodytas aplinkybes Tarnyba tinkamai įvertino kaip nesudarančias pagrindo netaikyti pareiškėjams atsakomybės už etikos kodekso pažeidimus. Pažeidimo nutraukimas savaime nešalina teisinės atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus.

Taip pat nesutiktina su pareiškėjais, kad nebuvo įvertintos pareiškėjų atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Iš Išvados matyti, kad Tarnyba nustatė dvi pareiškėjų atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. bendradarbiavimą ir tai, kad jie pažeidimą pašalino. Patikrinimo metu sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjų teiginiai, kad pažeidimas atleidus darbuotojus yra pašalintas, nepagrįstas, kadangi pažeidimas, trukęs ilgą laiką, nors ir nutrauktas, tačiau jau įvykusių bankroto administratorių atrankų rezultatai nėra keičiami. Tad, įvertinus padarytų pažeidimų pobūdį, rimtumą, kad padaryti pažeidimai galėjo turėti įtakos kitų sąžiningai bankroto administravimo procesuose dalyvaujančių įmonių atrinkimui ir pasitikėjimui sistema, darytina išvada, kad parinktos pareiškėjams švelniausios nuobaudos (įspėjimai) proporcingos.

Pareiškėjai skunde teigia, kad pareiškėjams nuobauda skubos tvarka buvo skirta paskutinę Elgesio kodekso 11.4.1. ir 11.4.4 punktų galiojimo dieną, nors pats įsakymas fiziškai administratoriui pateiktas jau šioms nuostatoms negaliojant. Nepateikus motyvų, kaip operatyvus patikros užbaigimą patvirtinančios išvados ir įsakymo surašymas galėjo lemti neteisėto ar nepagrįsto skundžiamo sprendimo priėmimą, nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą ir pareiškėjų argumentai dėl metodinės pagalbos ūkio subjektams neteikimo, kadangi nepateikta duomenų, jog dėl tokios pagalbos (dėl teisės aktų nuostatų taikymo ir išaiškinimo) į atsakovą apskritai buvo kreiptasi.

Pareiškėjų argumentai, jog skundžiamas įsakymas dėl nuobaudų taikymo priimtas paskutinę Elgesio kodekso galiojimo dieną, nėra tikslūs, įvertinus aukščiau nurodytą Elgesio kodekso galiojimo laikotarpį. Be to, tai nesudaro pagrindo skundžiamą įsakymą naikinti ir dėl to, kad pagal naują Nemokumo administratorių elgesio kodeksą bei Juridinių asmenų nemokumo įstatymą aprašytos veikos išlieka neleistinos administratoriams etikos požiūriu. Už etikos reikalavimų laikymosi pažeidimus išlieka baudžiamumas. Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi Juridinių asmenų nemokumo įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo (Įstatymo 136 str. 1 d.). Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas priima sprendimus dėl nuobaudų skyrimo nemokumo administratoriams (Įstatymo 145 str. 5 d. 5 p.). Pažymėtina, kad Priežiūros institucija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę, be kita ko, kreiptis į Nemokumo administratorių rūmus, kad būtų išnagrinėta, ar nemokumo administratorius laikosi Nemokumo administratorių etikos kodekso (Įstatymo 135 str. 4 p.); tikrinti, kaip Nemokumo administratorių rūmai atlieka jiems pavestas funkcijas, susijusias su nemokumo administratorių kvalifikaciniais egzaminais, Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymosi ir profesinės kvalifikacijos kėlimo užtikrinimu (Įstatymo 135 str. 5 p.). Priežiūros institucija, nustačiusi, kad nesilaikoma įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo duotų nurodymų, atsižvelgdama į šio Įstatymo 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš nurodytų poveikio priemonių: 1) įspėjimą; 2) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų; 3) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą. Taigi iš esmės išliko aptariamos šioje byloje veikos baudžiamumas ir priežiūros institucijos kompetencija bankroto (nemokumo) administratorių priežiūros procese skirti poveikio priemones (nuobaudas).

Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyti skundžiamo įsakymo įgyvendinimo netikslumai buvo Tarnybos pašalinti savo iniciatyva gavus pareiškėjų skundą, todėl atskirai neaptariami. Be to, skundžiamo įsakymo įgyvendinimo metu atlikti įvedimo į atrankos programą netikslumai nedaro skundžiamo įsakymo nepagrįstu. Kiti bendro pobūdžio ir nekonkretūs teiginiai nesudaro savarankiško pagrindo kitaip vertinti skundžiamo įsakymo teisėtumo ar pagrįstumo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, nėra teisinio pagrindo skundžiamo viešojo administravimo subjekto sprendimo dėl švelniausių nuobaudų pareiškėjams skyrimo naikinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti pareiškėjų V. Š. ir UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administravimas“ skundą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.