- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- e2-3454-734/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42827-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Vansevičienė
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- S. J.
- Kategorijos
- 3.2.6.6Sprendimas už akių
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei S. J. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Vilniaus teritorinės ligonių kasa kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės S. J. privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 247,68 Eur žalą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas gavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) tarnybinius pranešimus dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. VLK Tarptautinių ryšių skyrius, vadovaudamasis VLK direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1K-27 patvirtintomis Europos Sąjungos (toliau – ES) kompetentingų institucijų pateiktų formos E 125 pažymų priėmimo VLK ir sveikatos priežiūros paslaugų, suteiktų kitose ES šalyse narėse privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims, apmokėjimo taisyklėmis, patikrino, ar ES, Europos ekonominės erdvės šalių ir Šveicarijos Konfederacijos (toliau – ES šalys) kompetentingų sveikatos draudimo įstaigų pateiktose sąskaitose nurodyti asmenys sveikatos priežiūros paslaugų gavimo metu buvo apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir turėjo Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau - ESDK). VLK iš Italijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas (E 125 formos pažymas), patvirtinančias, kad Italijoje atsakovei, buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pateiktos sąskaitos apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Remiantis Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2014-12-17) atsakovė S. J. nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti Europos sveikatos draudimo kortelę Italijos sveikatos priežiūros įstaigai.
Pažymėtina, kad asmuo, kuriam buvo išduota ESDK, pasirašytinai įsipareigoja informuoti ESDK išdavusią teritorinę ligonių kasą apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą (LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 10 p.). Asmuo, kuriam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ES šalyse, nepranešęs apie draudiminio statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka, nes asmens sveikatos priežiūros išlaidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims. Atsakovė, Italijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikusi ESDK, gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu. Asmens, neteisėtai pasinaudojusio ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis. Dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui padaryta 247,68 Eur žala. Atsakovė ieškovo patirtų išlaidų neatlygino. Ieškovas prašo teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovės rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (LR CPK 142 str. 4 d.).
Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas iš Italijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas, patvirtinančias, kad Italijoje atsakovei, buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pateiktos sąskaitos apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2014-12-17) atsakovė nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti Europos sveikatos draudimo kortelę Italijos sveikatos priežiūros įstaigai. Tačiau, asmuo, kuriam buvo išduota Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK), pasirašytinai įsipareigoja informuoti ESDK išdavusią teritorinę ligonių kasą apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą (LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 10 p.). Asmuo, kuriam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ES šalyse, nepranešęs apie draudiminio statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka, nes asmens sveikatos priežiūros išlaidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims. Nustatyta, kad atsakovė, Italijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikusi ESDK, gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu. Asmens, neteisėtai pasinaudojusio ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis. Dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui padaryta 247,68 Eur žala.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, LR Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (LR Sveikatos draudimo įstatymo 2 str. 5 d.). Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu – draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (LR Sveikatos draudimo įstatymo 2 str. 1 d.). Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga.
Pažymėtina, kad asmuo, kuriam buvo išduota ESDK, pasirašytinai įsipareigoja informuoti ESDK išdavusią teritorinę ligonių kasą apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą (LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 10 p.). Asmuo, kuriam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ES šalyse, nepranešęs apie draudiminio statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka, nes asmens sveikatos priežiūros išlaidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims. Nustatyta, kad 2014-12-17 atsakovė S. J. nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Italijos sveikatos priežiūros įstaigai. Atsakovė, Italijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikusi ESDK, gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu. Asmens, neteisėtai pasinaudojusio ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis. Dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui padaryta 247,68 Eur žala. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė žalą ieškovui būtų atlyginusi (LR CPK 178 str., 185 str.).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais– ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovė pažeidė prievolę atlyginti savo veiksmais padarytą žalą ieškovui dėl neteisėto pasinaudojimo privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir ieškovui iš atsakovės priteistina 247,68 Eur žalos atlyginimo (LR CK 6.38 str., 6.63 str., 6.263 str., 6.280 str.).
Vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d. ir LR 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 247,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016-11-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, 15,00 Eur žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovės valstybei Lietuvos Respublikos 96 str. 1 d. pagrindu.
Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (LR CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 285 str., 286 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui biudžetinei įstaigai Vilniaus teritorinei ligonių kasai, j. a. k. 188783796, iš atsakovės S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 247,68 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 247,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016-11-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15,00 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas - 5660, gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti LR CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.