- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-01
- Bylos Nr.
- 1-2873-548/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14094-2025-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- M. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Įžanginė dalis
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) be pilietybės, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, profesinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 1997 m. gegužės 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 310 straipsnio 6 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme su 1/2 turto konfiskavimu;
2. 2003 m. rugsėjo 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 3 dalį 35 MGL dydžio bauda.
3. 2004 m. balandžio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 3 dalį 10 MGL dydžio bauda, teistumams išnykus, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. jis 2025 m. balandžio 19 d. apie 00.20 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridoriuje, prie bendro naudojimo virtuvės patalpos, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,06 % promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, ranka vieną kartą sudavė neblaiviam (nustatytas 1,28 % promilių neblaivumas) nukentėjusiajam M. D. į veido sritį, pastarajam susmukus ant grindų, toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nukentėjusiajam M. D. abejomis rankomis sudavė nemažiau trijų kartų į galvos sritį ir nemažiau dviejų kartų spyrė jam į galvos sritį padarydamas poodinę minkštųjų audinių kraujosruvą kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus kairės akies apatiniame voke, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, pereinančią į antakį, ir šiais fiziniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam M. D. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą A. B. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2025 m. balandžio 19 d. apie 00.20 val. jį bendrojo naudojimo virtuvę, esančią (duomenys neskelbtini) išsikvietė M. D. pasikalbėti dėl kažkokio verslo. Jis ir nukentėjusysis tuo metu buvo neblaivūs ir bekalbant tarp jų kilo konfliktas. Jis M. D. sudavė tris smūgius kumščiu į veidą ir šiam parkritus du kartus kojos keliu sudavė į veidą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, sutinka atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajam, kiek priteis teismas.
Nukentėjusysis M. D. teisiamojo posėdžio metu palaikė pareikštą civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamojo 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Nurodė, kad jis dėl patirtų sužalojimų patyrė nepatogumus darbe, apie mėnesį laiko jautė stresą, bijojo užeiti į virtuvę, buvo pakilęs spaudimas.
Kadangi kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Be kaltinamojo A. B. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. D. paaiškino, kad apie du metus bendrauja su savo drauge, J. P., kuri gyvena įvykio vietos adresu. Su ja minėtu adresu gyvena apie pusantrų metų. Jis su J. P. pažįsta kaimyną, kuris gyvena „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtame bute, pastarasis gyvena vienas, jo vardas A., tačiau jo pavardės šiuo metu pasakyti negali, nepamena. Kiek jis A. yra matęs, pastarasis veda asocialų gyvenimo būdą, kiekvieną savaitgalį vartoja alkoholinius gėrimus. Kol jis yra blaivas, yra normalus žmogus, tačiau, kai tik išgeria, jis tampa agresyvus, pradeda kelti konfliktus, kabinėtis prie žmonių. Ne vieną kartą dėl A. elgesio jie buvo informavę policijos pareigūnus. 2025-04-18 apie 23 val. 30 min. jis su J. P. būdami namie sukonfliktavo, susiginčijo dėl asmeninių priežasčių, dėl ko jis išėjo iš namų, nuėjo į šalia esantį barą išgerti alaus. Bare prabuvo apie pusę valandos, grįžo į namus, pakalbėjo su J. P. ir tada jis nuėjo į bendro naudojimo virtuvę parūkyti. Jam būnant bendro naudojimo patalpoje - virtuvėje, rūkant, apie 00 val. 20 min. į minėtą patalpą atėjo minėtas kaimynas – A., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, ir pradėjo kelti žodinius konfliktus, pradėjo lieti nuoskaudas dėl jo ir J. P.. Pasakojo, kad jis nori būti kartu su J. P., dėl to jis su A. pradėjo konfliktuoti, pradėjo abu kelti balsą vienas prieš kitą. Po minėto žodinio konflikto A. išėjo iš bendro naudojimo patalpos ir nuėjo į savo kambarį, o jis liko virtuvėje rūkyti. Po maždaug 2 minučių A. sugrįžo į virtuvę, sugriebė jį už pečių, ant jo pradėjo šaukti, kad jis ten negali būti, pradėjo jį tempti iš virtuvės į koridorių, šaukė jam, klausė, ar jis nori būti numestu nuo laiptų. Jis bandė A. priešintis, tačiau nesėkmingai, ir kaimynas jį ištempė į koridorių. Tada A. jam sudavė į veido sritį, į kairę akį, kuria ranka jis sudavė, pasakyti tiksliai negali. Po minėto smūgio jis pajuto fizinį skausmą ir dėl to jis susmuko į kampą, užsidengė galvą, kad toliau A. nekeltų jam fizinio skausmo. Tada A. toliau jį mušė, tai yra sudavė jam ne mažiau trijų kartų į galvos sritį, du kartus spyrė jam į galvos sritį, dėl ko jis juto fizinį skausmą. Po minėtų smūgių A. nuėjo į savo kambarį, o jis liko koridoriuje, paskambino bendruoju pagalbos numeriu, iškvietė policijos ir greitosios medicinos pagalbą, nusileido prie pastato į lauką, laukti atvykstančių specialiųjų tarnybų. Patirtą fizinį skausmą jautė kelias valandas, dar ir dabar jį kartais jaučia, sugelia jo akį, kadangi dirba prie kompiuterio. Kitą dieną po įvykio, visą dieną jam kraujavo padaryta žaizda po kaire akimi. Taip pat, kadangi jis nešioja akinius, bendroje patalpoje, tai yra virtuvėje, kur prasidėjo konfliktas, jis rado akinių stikliukus, dėl ko mano, A. jam sulaužė akinius. Tą patį vakarą jį greitosios medicinos pagalbos darbuotojai pristatė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, kur jam buvo nustatyta veido muštinė žaizda (b. l. 8-11).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. P. paaiškino kad ji kartu su savo vaikinu M. D. gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, daugiabučio antrame aukšte. Tiksliai pasakyti negali, tačiau galėjo būti, kad 2025-04-18 apie 23.30 val. M. D. išėjo iš namų į netoliese esantį barą išgerti alaus. Bare jis prabuvo apie valandą laiko ir tada grįžo atgal į butą. 2025-04-19 apie 00.20 val. jis išėjo iš buto į bendro naudojimo virtuvę parūkyti. Ji su M. D. į virtuvę nėjo, liko bute. Maždaug po poros minučių ji išgirdo triukšmą, kad kažkas vyko koridoriuje. Iš girdimų garsų suprato, kad vyko muštynės, todėl ji užsirakino buto duris ir pažiūrėjo pro buto durų akutę, tačiau per ją nieko nesimatė, nes virtuvės patalpa yra už kampo. Tuo metu ji buvo šoke, labai bijojo, todėl į butą nieko neįsileido. Kadangi po šių garsų M. D. išėjo į lauką, ji su juo per kalbėjo langą. M. D. jai pasakė, kad jam rūkant bendro naudojimo virtuvėje, į virtuvę atėjo jiems žinomas kaimynas A. (kitų jo duomenų nežino), kuris jį sumušė. M. D. jai pasakė, kad jau buvo iškvietęs pagalbos tarnybas ir jų laukė. Kalbėdama su M. D. per buto langą ji pastebėjo, kad jo galva buvo kruvina, jis sėdėjo sukniubęs ir skundėsi, kad jį sumušė. Ji matė, kai atvyko policijos pareigūnai, kurie apklausė M. D. ir A.. Visa tai ji matė per langą ir durų akutę. Policijos pareigūnai beldė ir į jos buto duris, bet ji taip bijojo, kad durų neatidarė, todėl su pareigūnais nekalbėjo. Vėliau atvykusi GMP apžiūrėjo M. D. ir išvežė jį į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, kur jam buvo nustatytas veido sumušimas. Tą dieną M. D. buvo neblaivus. Kaimynas A. gyvena vienas, kiek ji žino, jis veda asocialų gyvenimo būdą, kiekvieną savaitgalį vartoja alkoholinius gėrimus. Kol jis būna blaivas, yra ramus, tačiau kai pavartoja alkoholio, A. tampa agresyvus, pradeda kelti konfliktus, kabinėtis prie žmonių, kalba seksualinėmis temomis. Jai ir jam prasilenkiant koridoriuje ar virtuvėje, A. dažnai jai sako, kad ją myli, jog apie ją galvoja, prašo, kad ji jam parodytų intymias kūno vietas ir pan. Ne vieną kartą dėl A. elgesio buvo informavę policijos pareigūnus. Po įvykio, vėliau jai M. D. papasakojo, kad jam rūkant bendro naudojimo virtuvėje, į ją atėjo A., su kuriuo jis nebendrauja ir artimų ryšių nepalaiko. A. pradėjo žodinį konfliktą, po to A. staiga sudavė M. D. smūgį į veido sritį, pradėjo rankomis smūgiuoti į galvą. M. D. jai pasakojo, kad jis bandė A. priešintis, tačiau nesėkmingai. Po šių smūgių M. D. pajuto fizinį skausmą, dėl ko jis susmuko į kampą, užsidengė galvą, kad toliau A. nemuštų jo, tačiau A. savo smurtinių veiksmų nesustabdė bei toliau mušė M. D. kojomis spirdamas jam, dėl ko jis taip pat juto fizinį skausmą. Po minėtų smūgių A. atsistojo ir nuėjo į savo butą, o M. D. išėjo į lauką laukti atvykstančių pagalbos tarnybų, kurias buvo iškvietęs. Įvykio metu ji pati nematė, kaip A. mušė M. D., nes ji buvo bute, tačiau būdama bute ji girdėjo visą triukšmą (b. l. 46-47).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. D. konstatuota poodinė ir minkštųjų audinių kraujosruvos kairės akies vokuose, odos nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke, poodinė kraujosruvą dešinės akies vokuose, pereinanti į antakį, padaryti kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje bei tiriamojo nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 53-55).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis A. B. tyčia suduodamas smūgius nukentėjusiajam M. D. ranka ir spirdamas į galvą sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę nusikalstamos veikos padaryme. Byloje ištirti įrodymai: nukentėjusiojo M. D., liudytojos J. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis A. B. sukėlė nukentėjusiajam M. D. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad kaltinamasis A. B. jis 2025 m. balandžio 19 d. apie 00.20 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridoriuje, prie bendro naudojimo virtuvės patalpos, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,06 % promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, ranka vieną kartą sudavė neblaiviam (nustatytas 1,28 % promilių neblaivumas) nukentėjusiajam M. D. į veido sritį, pastarajam susmukus ant grindų, toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nukentėjusiajam M. D. abejomis rankomis sudavė nemažiau trijų kartų į galvos sritį ir nemažiau dviejų kartų spyrė jam į galvos sritį padarydamas poodinę minkštųjų audinių kraujosruvą kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus kairės akies apatiniame voke, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, pereinančią į antakį, ir šiais fiziniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam M. D. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo A. B. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam M. D. visiškai įrodyta ir kaltinamojo veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laikytina kvalifikuota ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.
Skiriant bausmę kaltinamajam A. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis).
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). A. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi – tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). A. B. anksčiau teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 88-92), dirba. Iš VTPT Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 matyti, kad A. B. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 59).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, pirmą kartą teisiamam kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, be intensyvios priežiūros. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis už laisvės apribojimo bausmės vidurkį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalis). Kadangi kaltinamasis savo kaltę nusikalstamos veikos padaryme pripažino pilnai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu mažintina vienu trečdaliu. Atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalį asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis šio straipsnio 4 dalyje numatytus draudimus bei šio straipsnio 4 dalyje įtvirtintus įpareigojimus. Laivės apribojimo bausme skiriamų įpareigojimų bei draudimų tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, be kita ko, pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, tai yra savo tikslų ateityje siektų tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. B. įpareigotinas laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
2025 m. gegužės 8 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. D. pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 39-40).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo A. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis M. D. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko jis be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.
Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusiojo M. D. sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajam buvo padaryta: poodinė minkštųjų audinių kraujosruva kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai kairės akies apatiniame voke, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, pereinanti į antakį. Dėl padaryto sužalojimo jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi yra duomenys apie nukentėjusiosios patirtus tam tikrus nepatogumus, skausmą, išgyvenimus.
Įvertinus tai, kad nors nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo gydytas nebuvo, tačiau įvertinus ir sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiajam priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina iki 400,00 Eur. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes M. D. sveikatai ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Išaiškinti A. B., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Nukentėjusiojo M. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies. Priteisti iš A. B. nukentėjusiojo M. D. naudai 400 (keturis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiojo ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.