- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-08
- Bylos Nr.
- e2-5333-251/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03066-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Ingrida Varanavičė
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui daugiabučio namo savininkų bendrijai „Zokniečiai“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. L. dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Zokniečiai“ (toliau taip pat – Bendrija) 301,61 Eur turtinės žalos atlyginimą, 16,49 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. L. (toliau – taip pat draudėja) ir ieškovas (toliau – taip pat draudikas) sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), būsto draudimo sutartį. Minėtas butas 2016-01-10 buvo apgadintas vandeniui prasiskverbus per pagrindinę namo konstrukciją – sieną. Ieškovo žalų ekspertas G. B., nustatė, kad buto virtuvės sienos yra paveiktos vandens, drėgmės, pelija, lubos aplietos. Atsižvelgiant į tai, įvykis buvo pripažintas draudiminiu, ieškovas apskaičiavo trečiajam asmeniui padarytą žalą (303,00 Eur) ir ją atlygino. Kadangi atsakovas organizuoja bendrųjų namo, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijų ir inžinerinės įrangos valdymą ir priežiūrą, todėl jį, kaip atsakingą už trečiajam asmeniui padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 str., 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 4.83 str. 3 d., LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d., 3 str. 1 d., 26 str.), ragino atlyginti žalą, kuri, atsižvelgiant į 1,39 Eur nusidėvėjimą, yra 301,61 Eur, tačiau atsakovas žalos neatlygino iki šiol. Be to, atsakovas, praleidęs terminą įvykdyti prievolę, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.37 str., 6.53 str. 2 d., 6.260 str. 2 d., 6.261 str.), todėl ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo paskaičiuotas 16,49 Eur kompensacines palūkanas (301,61 Eur * 0,05/365 * 399= 16,49 Eur) (1-4 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad neturi duomenų, kad butas, (duomenys neskelbtini), iki sudarant būsto draudimo sutartį, būtų apžiūrėtas. Paprastai draudimo bendrovės atstovai, sudarydami būsto draudimo sutartį, draudžiamo būsto neapžiūri. Paaiškino, kad ieškovo ekspertas 2016 m. sausio mėnesį užfiksavo padarytą žalą, o 2016 m. kovo mėnesį pelėsis galėjo būti dar labiau išplitęs, ką ir patvirtina atsakovo atstovo padarytos nuotraukos. Tačiau įvykis buvo pripažintas draudiminiu ne dėl to, kad ant sienos atsirado pelėsis, o dėl to, kad ekspertas užfiksavo vandens nubėgimo žymes, nes vien pelėsio atsiradimas greičiausiai nebūtų pripažintas draudiminiu įvykiu. Anot atstovės, ekspertas, 2016 m. sausio mėnesį apžiūrėdamas įvykio vietą, turėjo galimybę nustatyti žalos atsiradimo laiką ir priežastis, ir jei žala būtų padaryta ne dėl vandens nubėgimo per sieną, jis tai būtų pažymėjęs Turto sunaikinimo, sugadinimo akte ar jo priede. Pažymėjo, kad nuotraukose matosi vandens nubėgimo žymės tiek ant vidinės buto sienos (išorinės ir vidinės sienos kampe), tiek ir ant išorinės namo sienos. Atstovės teigimu, byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad žala trečiajam asmeniui buvo padaryta dėl nepakankamo atsakovo rūpestingumo, o atsakovo atstovo paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojos V. L. parodymus, kad namo sienų ir stogo būklė yra gera, o žala atsirado dėl to, kad butas nebuvo vėdinamas prašė vertinti kritiškai. Paaiškino, kad liudytoja neapžiūrėjo buto, ir daro prielaidas, kad žala padaryta dėl to, kad butas nebuvo vėdinamas, atsakovo į bylą pateiktoje pažymoje (44 b. l.) ir nuotraukose (45-50 b. l.) buto ir namo būklė fiksuojama 2016 m. kovo mėnesį, t.y., ne įvykio metu ar iškart po jo, atsakovo atstovas negalėjo detaliau paaiškinti pažymos surašymo aplinkybių, nenurodė, kokiu prietaisu buvo matuojama buto drėgmė, trečiajam asmeniui nebuvo pateikti klausimai, ar butas buvo vėdinamas, nėra įrodymų, kad iki draudiminio įvykio trečiasis asmuo būtų kreipęsis į atsakovą dėl pelėsio, kad 2016 m. sausio mėnesį užfiksuotas vandens nubėgimas atsirado dėl vandens kondensacijos ar drėgmės bute, taip pat nėra įrodymų, kad namo sienų būklė tiek iki draudiminio įvykio, tiek ir po jo yra gera, atsakovo pateikti statinio apžiūros aktai nepatvirtina, jog namo stogo ir sienų būklė gera. Dėl šių priežasčių, atsakovas, žinodamas, kad ant sienų yra dėmės, neveikė rūpestingai, neužtikrino sienų ir stogo geros būklės, nesiėmė veiksmų, todėl prisiėmė riziką. Be to, anot teismų praktikos, gautą draudimo išmoką draudėjas neprivalo panaudoti buto remontui, tačiau antrąkart jam kreipusis į draudiką dėl kito įvykio, kurio aplinkybės būtų analogiškos (toje pačioje vietoje pelėsis ir t.t.), šis įvykis nebūtų pripažintas draudiminiu, atsižvelgiant į tai, kad butas nebuvo suremontuotas.
Atsiliepimas
Atsakovas daugiabučio namo savininkų bendrija „Zokniečiai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti kaip nepagrįstą, nes ieškovo žalų ekspertas konstatavo žalos padarymo faktą, tačiau nenustatė jos kilmės, nepateikė įrodymų apie namo netinkamą techninę būklę (42 b. l.).
Atsakovo atstovas B. Z. teismo posėdyje atsiliepimą į ieškinį palaikė, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis yra Bendrijos pirmininkas nuo 2010 m., kad Bendrija tinkamai atlieka namo techninės priežiūros pareigas, jis kas antrą mėnesį apžiūri stogą, vieną kartą per metus namo techninę priežiūrą atlieka V. L., kuri turi teisę eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovės pareigas. Paaiškino, kad R. L. iki 2016-01-10 į jį nesikreipė dėl vandens pratekėjimo nuo stogo. 2016-01-10 jis apžiūrėjo stogą, kur pratekėjimų nematė, ir 12 butą, kur matė pelėsį, vandens kondensaciją. Apžiūrint butą draudimo kompanijos atstovui jis nedalyvavo, jo niekas nepakvietė. Be to, jis rašė ieškovui, bet jam nebuvo atsakyta. Mano, kad pelėsis ir vandens kondensatas susidarė dėl to, kad bute yra bloga ventiliacija - ventiliacijos anga užmūryta, bute sudėti plastikiniai langai, butas nebuvo vėdinamas, nes visai neseniai trečiasis asmuo buvo susilaukęs vaiko. Teigė, kad pelėsis nesusidaro per vieną dieną ar savaitę. Pažymėjo, kad penktajame aukšte esančiame bute, kuris yra virš trečiojo asmens buto, pelėsio nėra, sausa. Be to, trečiojo asmens bute jo iniciatyva lazeriniu aparatu buvo išmatuota drėgmė, ir nustatyta, kad ji yra padidinta. Paaiškino, kad ieškovo nuotraukose matomos dėmės buvo dar 2010 m., tačiau jos 2015, 2016 ir 2017 m. statinio apžiūros aktuose nėra fiksuojamos, jos buvo užfiksuotos anksčiau. Dėmės nėra pelėsis ir nesusidarė dėl vandens, jos atsirado dėl to, kad nauji namo gyventojai darė remontą ir jungė ventiliaciją prie bendros namo ventiliacinės sistemos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad trečiasis asmuo, byloje nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. L. su ieškovu sudarė būsto draudimo sutartį, pagal kurią standartiniu pastatų draudimu laikotarpiui nuo 2015-10-21 iki 2016-10-20 apdraudė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (5-6 b. l.). Be kitų draudimo rizikų butas buvo apdraustas iki 1500,00 Eur nuo vandens prasiskverbimo pro pastato konstrukcijas. Pagal Būsto draudimo taisykles Nr. 67 (2015-07-01 redakcija, galiojanti nuo 2015-07-13 – ši Būsto draudimo taisyklių redakcija nurodyta Būsto draudimo liudijime) (https://www.ld.lt/sites/default/files/67_Busto%20draudimo%20taisykles_nuo_2015-07-13.pdf) IV dalies „Nuo ko galite apdrausti būstą – draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai“ lentelėje 1.2 skiltyje c papunktyje numatyta, kad vandens prasiskverbimas pro pastato konstrukcijas yra lietaus ar tirpstančio sniego vandens staigus ir netikėtas prasiskverbimas pro stogo dangą ar išorines pastato sienas, pamatus, įskaitant išorinių konstrukcijų jungtis (12 psl.).
2016-01-10 draudėja pažiūrėjo už virtuvinės spintelės ir pastebėjo, kad kampe sienos drėgnos, apšarmojusios, pradėjusios pelyti. Apie tai pranešė Bendrijos pirmininkui, o vyras, apžiūrėjęs namą iš lauko, pastebėjo, kad vanduo bėga nuo stogo ant lauko sienos ir po to patenka į buto vidų (9 b. l.). Apie šį įvykį draudėja 2016-01-12 pranešė ieškovui. 2016-01-13 ieškovo žalų ekspertas vertintojas G. B. apžiūrėjo įvykio vietą (butą) ir užfiksavo žalos padarymo faktą, o būtent apie 8 m² sienos paveikta vandens, drėgmės, pelyja, šarmoja, 11,95 m² lubų aplietos, dėmėtos, parudavusios (7-9 b. l.). Šias aplinkybes patvirtina ieškovo žalų eksperto vertintojo darytos ir byloje esančios fotonuotraukos (25, 26, 27, 28, 34 b. l.). Be to, iš ieškovo atstovės bei liudytojo parodymų bei byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad apžiūrėta ir užfiksuota ir pastato išorė (23, 24, 29, 31 b. l.). Iš fotonuotraukų matyti ant stogo sniego sankaupos, dėmės namo penktajame aukšte.
Ieškovas, pripažinęs 2016-01-10 įvykį draudiminiu (vandens prasiskverbimas pro pastato konstrukcijas), paskaičiavo ir išmokėjo draudėjai 303,00 Eur draudimo išmoką (10, 11, 13, 14-15 b. l.).
Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise butų savininkams priklausančias patalpas, bendrojo naudojimo konstrukcijas, inžinerinius tinklus ir kita prižiūri, tvarko, eksploatuoja ir administruoja daugiabučio namo savininkų bendrija „Zokniečiai“ (55-56 b. l.), todėl ieškovas pranešė atsakovui apie tai, kad išmokėjo draudėjai 303,00 Eur draudimo išmoką ir prašė atsakovo, kaip iš atsakingo už žalą asmens, pervesti šią sumą į nurodytą banko sąskaitą. Atsakovas nesutiko atlyginti nurodytų nuostolių (43 b. l.), todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą.
Tarp šalių nėra ginčo dėl žalos paskaičiavimo ir dydžio, tačiau ginčas kilo dėl draudiminio įvykio priežasčių, t. y., ar žala trečiajam asmeniui atsirado dėl nepakankamo buto patalpų vėdinimo ir atitinkamai vandens kondensato ant buto sienos susidarymo, ar patekus vandeniui iš išorės pro namo bendrąsias konstrukcijas.
Remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas.
Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 str.). Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.).
Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 str. 3 d.).
Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija (toliau – bendrija) – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 4 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos) (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. 1 p.p.).
Aplinkos ministras 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtino Statybos techninį reglamentą STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (redakcija, galiojusi nuo 2011-11-23 iki 2016-04-04) (toliau tekste - reglamentas), kuris nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, kuri privaloma ir bendrijoms. Pagal reglamento IV skyriaus 5. punktą privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus ir reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse, būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Reglamento V skyriuje nustatyta, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais), esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu, gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą, gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (reglamento 7. p.). Gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant šias apžiūras, stebėjimus ir tyrinėjimus: nuolatinius stebėjimus; kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (gyvenamojo namo naudotojo ar techninio prižiūrėtojo sprendimu ir prieš prasidedant žiemos sezonui); neeilines apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir pan.), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis gyvenamojo namo techniniam prižiūrėtojui (reglamento 9.1-9.3 p.). Gyvenamojo namo, jo dalių būklės įvertinimai, gauti nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu, statybinių tyrinėjimų, ekspertizės, energinio naudingumo sertifikavimo rezultatai registruojami statybos techninio reglamento STR 1. 12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ nustatyta tvarka (reglamento 15. p.). Reglamento priede numatyti daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindiniai darbai, iš kurių paminėtini šie: namo bendrųjų konstrukcijų (sienų, stogų, cokolio, pamatų ir kitų) saugaus naudojimo palaikymas: atitrūkusių plytų, tinko, lipdinių, skardos, medinių ir kitokių detalių pašalinimas, šiukšlių ir kitų daiktų pašalinimas nuo stogo ir išorinių durų stogelių, susikaupusio sniego, vandens ir varveklių, dulkių ir kitokių sąnašų šalinimas nuo Namo konstrukcijų (reglamento priedo 4. p.). Mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu, liūčių metu ir tirpstant sniegui ar ledui nesusidarytų vėjo blaškomi vandens srautai, šlakstantys statinių atitvaras ar kitas konstrukcijas, susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų (Aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. D1-347 „Dėl statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ patvirtinimo (Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ patvirtinimo)“ (Žin., 2004, Nr. 98-3658), redakcija, galiojanti nuo 2011-07-01 iki 2017-01-01, 11.3. - 11.4., 16. p.).
Iš nurodytų teisės aktų matyti, kad namo naudotojas (šiuo atveju Bendrija) ne tik privalo atlikti periodines pastato apžiūras, kasmetinę namo techninę priežiūrą, bet ir kasdienius namo priežiūros darbus, o būtent pašalinti ant bendrųjų pastato konstrukcijų susikaupusį sniegą, taip pat imtis priemonių, kad tirpstant sniegui ar ledui nesusidarytų vėjo blaškomų vandens srautų, kurie šlaksto namo konstrukcijas.
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, Bendrija periodiškai atliko statinio apžiūrą (2015-08-11 statinio apžiūros aktas Nr. RADV 98-01/15, 2016-04-15 statinio apžiūros aktas Nr. RADV 98-01/16, 2017-07-15 statinio apžiūros aktas Nr. RADV 98-01-17). Apžiūrų metu stogo dangos defektų nenustatyta, tačiau paminėtina, kad statinio apžiūra 2015 m. ir 2017 m. atlikta vasarą, o 2016 m. statinio apžiūra atlikta pavasarį, nuo įvykio praėjus 3 mėnesiams, t.y., apžiūros atliktos ne įvykio metu ar iškart po jo. Taip pat nors atsakovo atstovas ir liudytoja V. L. teigė, jog namo stogas ir sienos yra geros būklės ir tokios būklės buvo įvykio metu, tačiau iš ieškovo pateiktos nuotraukos (29 b. l.) matyti, kad namo sienos ir virš namo laiptinės esančio stogelio susijungimo vietoje yra dėmės. Kodėl šios dėmės užfiksuotos 2010 m., o vėliau nebuvo fiksuojamos apžiūros aktuose, atsakovo atstovas negalėjo paaiškinti, o dėmių atsiradimo priežastys (dėl naujų gyventojų ventiliacinių sistemų prijungimo prie bendros namo ventiliacijos), teismo nuomone, nėra įtikinamos, nes namo sienos ir virš namo laiptinės esančio stogelio susijungimo vietoje nematyti jokių ventiliacinių angų ar namo ventiliacinės sistemos dalių.
Be to, atsakovas teigia, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pelėsis atsirado ne dėl vandens patekimo ant namo sienos, bet dėl padidintos patalpos (virtuvės) drėgmės ir vandens kondensacijos. Savo teiginius atsakovas įrodinėjo UAB „Apšilta plius“ 2016-03-03 pažyma (44 b. l.). Iš nurodytos pažymos matyti, kad įvykio vieta apžiūrėta 2016-03-03, t.y., nuo įvykio praėjus beveik 2 mėnesiams, užfiksuotas pelėsis, skirtinga virtuvės sienų ir lubų temperatūra, taip pat nurodyta, jog patalpoje jautėsi padidintas oro drėgnumas, tačiau jis neišmatuotas, nenurodyta, koks yra leidžiamas oro drėgnumas 6.70 m² ploto virtuvės patalpoje. Atsakovo byloje pateiktos nuotraukos (45-50 b. l.) patvirtina tik tai, kad ant draudėjos virtuvės sienų yra pelėsis, tačiau įvykis pripažintas draudiminiu ne dėl to, kad atsirado pelėsis, o dėl to, kad 2016-01-10 ant išorinės namo sienos pateko vandens, kuris prasiskverbė pro sieną į draudėjos buto vidų.
Kritiškai vertintini ir liudytojos V. L. parodymai. Iš liudytojos parodymų matyti, kad ji 2016 m. atliko namo apžiūrą balandžio mėnesį (po įvykio praėjus 3 mėnesiams). Po to, iškėlus bylą teisme, apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) esantį namą bei butą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau buto Nr. (duomenys neskelbtini) neapžiūrėjo. Todėl jos parodymai dėl šio buto ventiliacijos ir pelėsio susidarymo priežasčių laikytini prielaida. Taip pat jos teiginys, jog nesant bute Nr. (duomenys neskelbtini) vandens pratekėjimo žymių, jų negali būti ir bute Nr. (duomenys neskelbtini), vertintinas kaip prielaida, nes ji neapžiūrėjo buto Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nematė minėto buto iškart po draudiminio įvykio, neatsižvelgė į tuo metu buvusias meteorologines sąlygas (ant namo konstrukcijų matomas sniegas).
Atsakovo iškeltas klausimas dėl draudimo išmokos panaudojimo nėra susijęs su nagrinėjama byla, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakoma.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų, eksperto ir liudytojos parodymus, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog 2016-01-10 draudiminio įvykio priežastimi buvo padidintas patalpos drėgnumas ir vandens kondensato susidarymas ant sienų ir lubų (CPK 178 str.), o atitinkamai ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (2016-01-13 turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, fotonuotraukos) bei eksperto G. B. parodymai patvirtina, kad 2016-01-13 buto sienos ir lubos buvo paveiktos vandens, dėmėtos, kad tuo metu ant namo stogo buvo sniego, namo sienos ir virš namo laiptinės esančio stogelio susijungimo vietoje matyti dėmės.
Esant nustatytoms, aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškinys yra visiškai pagrįstas, nes 2016-01-10 įvykį (vandeniui prasiskverbus pro bendrąsias pastato konstrukcijas į draudėjos butą ir apgadinus jo virtuvės sieną bei lubas) ieškovas pagrįstai pripažino draudiminiu, dėl ko paskaičiavo ir išmokėjo draudėjai 303,00 Eur draudimo išmoką. Vanduo pro bendrąsias pastato konstrukcijas prasiskverbė, nes atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, galimai netinkamai vykdė namo priežiūros funkcijas nepašalindamas sniego nuo pastato konstrukcijų (stogo), dėl ko tirpstant sniegui tikėtina susidarė vandens srautas, kuris šlakstė namo bendrąsias konstrukcijas, taip pat ir draudėjos buto išorinę sieną. Tarp nurodyto atsakovo neveikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes tik dėl to, kad atsakovas laiku nepašalino sniego nuo namo bendrųjų konstrukcijų, jam tirpstant susidarė vandens srautas, kuriam patekus ant namo išorinės sienos buvo apgadintos draudėjos buto sienos bei lubos. Be to, byloje visiškai įrodyta, kad žala atsirado dėl atsakovo nepakankamo rūpestingumo, nes aukščiau nurodyti teisės aktai įpareigoja Bendriją tinkamai atlikti namo priežiūrą (šiuo atveju šalinti sniegą nuo pastato bendrųjų konstrukcijų), namo priežiūros funkcijos nebuvo perleistos ir jų atlikimo neorganizavo bei neatliko kitas juridinis ar fizinis asmuo. Taigi byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kaltė). Todėl ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, pagrįstai reikalauja priteisti iš už žalos padarymą atsakingo asmens – Bendrijos – turtinę žalą, kuri, atsižvelgiant į 1,39 Eur nusidėvėjimą, yra lygi 301,61 Eur (CK 6.1015 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovui priteistinas 301,61 Eur žalos atlyginimas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 16,49 Eur kompensacines palūkanas, kurias paskaičiavo už 399 dienų (301,61 Eur * 0,05 (palūkanų dydis)/365 (d.) * 399 (d.)).
Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti sutartyje ar įstatymuose nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 str.). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per 7 dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 str. 2 d.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad prievolė mokėti kreditoriui kompensacines palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti.
Iš byloje esančio 2016-02-15 rašto Nr. R0001682041 „Dėl išmokos išieškojimo“ (35 b. l.) matyti, kad ieškovas ragino atsakovą per 15 dienų (t.y. iki 2016-03-01) sumokėti susidariusią žalą ieškovui. Todėl kompensacinės palūkanos skaičiuotinos už laikotarpį nuo 2016-03-02 iki 2017-04-05 (ieškinio pateikimas teismui), iš viso už 399 dienas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti kompensacines palūkanas yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (318,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovas byloje sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio (12 b. l.), todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovui.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 70,08 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (59-62 b. l.) (ieškinio rengimas), 37,65 Eur advokato padėjėjos kelionės išlaidų, patirtų vykstant į 2017-06-15 teismo posėdį (63-67 b. l.) ir 38,01 Eur advokato padėjėjos kelionės išlaidų, patirtų vykstant į 2017-08-10 teismo posėdį (74-76 b. l.). Išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio - 80 procentų maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 70,08 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad kitos ieškovo prašomos atlyginti išlaidos yra advokato padėjėjos išlaidos, patirtos vykstant į teismo posėdžius, kuriuose ji atstovavo ieškovą, jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir būtinos, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 75,66 Eur kitos išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.).
Teismas šioje byloje patyrė 2,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą suma neviršija nustatytos minimalios priteistinos 3,00 Eur sumos, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 str., 93 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Zokniečiai“, juridinio asmens kodas 302680110, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 301,61 Eur (trijų šimtų vieno euro, 61 ct) žalos atlyginimą, 16,49 Eur (šešiolikos eurų, 49 ct) kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (318,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį, 70,08 Eur (septyniasdešimties eurų, 8 ct) išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti ir 75,66 Eur (septyniasdešimt penkių eurų, 66 ct) kitas išlaidas.
Nepriteisti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui.