Kauno apygardos teismo nutartis

2008-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-381-81-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-19
Bylos Nr.
1A-381-81-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Romas Aikevičius
Nuteistasis
D. J.
Nukentėjusysis
L. Č.
Advokatai
Georgijus Zavtrakovas, Aida Krukonienė
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudž. byla Nr.1A-381-81/08Teisėja A.Naujokienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)2.4.6.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nuteistajam D. J., gynėjai advokatei Aidai Krukonienei, nukentėjusiajai L. Č., nukentėjusiosios atstovui advokatui Georgijui Zavtrakovui teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau- LR BK /281 str. 4 d. laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams. Bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

Iš D. J. L. Č. naudai priteista 18500 Lt (aštuoniolika tūkstančių penki šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti ir 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) proceso išlaidų.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

D. J. pagal LR BK 281 str. 4d. nuteistas už tai, kad 2007m. balandžio 13d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Rover 620, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas link uždaros teritorijos, ties namu Nr.4, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68, 172 punktų reikalavimus tuo, kad, būdamas eismo dalyviu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (kraujo serume rasta 2,46 promilės etilo alkoholio), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į vietovės reljefą, transporto priemonės būklę, nesustabdė transporto priemonės iki numatomos iš anksto kliūties, dėl ko užvažiavo ant stovėjusios šalia vartų pėsčiosios L. Č., kuri eismo įvykio metu patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. J. apeliaciniame skunde prašo nuosprendį pakeisti, jo atžvilgiu taikyti LR BK 40 straipsnį ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą arba maksimaliai švelninti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, jos vykdymą atidedant bei maksimaliai mažinti priteisto civilinio ieškinio dydį. Teigiama, kad nuosprendis nepagrįstas ir naikintinas, nes neįrodytas nuteistojo dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso /toliau- LR BPK/ pažeidimai. Apeliantas nurodo, kad tiek ikiteisminiame tyrime, tik ir teisme jis pilnai prisipažino, tačiau nebuvo įvertintos įstatyme numatytos aplinkybės ir paskirta akivaizdžiai per griežta bausmė. Teigia, kad teismas turėjo įstatymo pagrindą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis vienintelis šeimos išlaikytojas, todėl teismas nuteistojo manymu, neįvertinęs visų aplinkybių, neatsižvelgdamas į tai, kad minimali laisvės atėmimo bausmė yra trys mėnesiai, teismas, skirdamas tokią didelę laisvės atėmimo bausmę, pažeidė teisingos bausmės principą. Nuteistojo manymu teismas nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pradmenų, todėl nuosprendis turi būti keičiamas dėl neteisingos bausmės paskyrimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji L. Č. prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį, nes jis yra švelnus, laidavimas netaikytas pagrįstai, o priteista neturtinė žala nėra didelė.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių nuteistojo skundą patenkinti dėl skunde išdėstytų motyvų, nukentėjusiosios ir jos atstovo, prokurorės, prašiusių nuteistojo skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Nuteistojo skundo teiginiai dėl neįrodyto dalyvavimo nusikaltimo padaryme, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių LR BPK normų pažeidimų deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais skundo argumentais, prieštaraujantys, todėl atmestini. Nuteistasis nors ir teigia, kad neįrodytas jo dalyvavimas nusikaltimo padaryme, tačiau skundo prašymai susiję ne su nuteistojo išteisinimu, o su jo atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės , švelnesnės bausmės paskyrimu ir civilinio ieškinio sumažinimu. Dar daugiau, nuteistasis skunde teigia, kad jis prisipažino pilnai tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir bylą nagrinėjant teisme. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo kaltė padarius LR BK 281 str. 4d. numatytą nusikalstamą veiką byloje įrodyta išsamiai ištyrus visas aplinkybes, visapusiškai, nešališkai ir išsamiai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Nuteistojo kaltė įrodyta ne tik jo paties nuosekliais parodymais, kad tai jis vairavo automobilį, kad vairuodamas buvo neblaivus, kad sukėlė eismo įvykį ,dėl ko sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, tačiau ir nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, liudytojos D. U. parodymais, specialisto išvada dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų, kurie vertintini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, byloje esančiais įvykio vietos, automobilio apžiūros protokolais, išvada dėl nuteistojo girtumo. Šie įrodymai tarpusavyje logiškai, nuosekliai susiję ir patvirtina teismo nustatytas įvykio aplinkybes, kurias nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė ir nuteistasis. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo pagrįstos išsamiai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, todėl nuosprendis šioje dalyje pagrįstas, jis surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, todėl yra teisėtas. Baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nepažeisti, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nenustatyta.

Nepagrįstas, todėl atmestinas nuteistojo skundo argumentas dėl nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas suteikia teismui teisę, o ne jį įpareigoja taikyti LR BK 40straipsnį ir atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, be formalių įstatymo numatytų sąlygų, būtinų norint taikyti laidavimą, turi būti nustatytas laiduotojo patikimumas bei įvertinta, ar tai nepažeis teisingumo principo. LR BK 40 str. 2d. numato būtiną sąlygą taikyti laidavimą - tai nuteistojo visišką savo kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, t.y. būtina ne tik, kad nuteistasis pripažintų formaliai savo nusikalstamą elgesį, bet taip pat ir jį neigiamai vertintų. Nors nuteistasis pripažino faktines įvykio aplinkybes, tačiau duomenų byloje, kad nukentėjusiosios atsiprašytų nėra, atlygino tik nedidelę dalį žalos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo padaryta pertrauka, kad nuteistasis atlygintų dar dalį žalos, tačiau jis to nepadarė ir tik vėliau atlygino nukentėjusiajai 500 litų neturtinę žalą. Be to, nuteistojo laiduotoju buvo pristatyta UAB „Gertauta“, tačiau, kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, jos atstovė 2008-03-28 dienos posėdyje nurodė, jog sutinka D. J. suteikti 5000 litų paskolą, tačiau sekančiame posėdyje 2008-04-09 paaiškėjo, jog įmonė nesutiko suteikti paskolos, kol nebus aiškus priteisto civilinio ieškinio dydis. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo išvada, jog įmonė nekelia pasitikėjimo dėl savo pozicijų kaitos, pagrįsta. LR BK 40str.3d. nustato, kad laiduotoju gali būti teismo pasitikėjimo verti asmenys. UAB „Gertauta“ nenurodė asmens, į kurio asmenines savybes ar veiklos pobūdį teismas galėtų atsižvelgti, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo ir kuris galėtų daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo žadėjimas ir delsimas atlyginti iš dalies žalą, tai, kad jis nors ir pripažino, tačiau duomenų, kad nukentėjusiosios atsiprašė, byloje nėra, nepristatė teismui patikimo laiduotojo nesuteikia pagrindo tikėti, jog atleidus nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtų užtikrinti siekiami tikslai, t.y. būtų pasiekta, kad nuteistasis atlygintų žalą, laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų, todėl LR BK 40 straipsnis jo atžvilgiu netaikytas pagrįstai.

Bausmė nuteistajam skirta teisingai.

LR BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kurį apibūdina įvykio vieta, laikas, veikos padarymo pobūdis ir kitos aplinkybės. Teismas įvertino tai, kad veika padaryta įvažiuojant į uždarą teritoriją, šviesiu paros metu, atsižvelgė į tai, kad nuteistojo girtumas buvo gana didelis/ 2,5 promilės alkoholio/, pažeistos kelios kelių eismo taisyklės, nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta sunkiai ir ilgam, ką patvirtina ne tik byloje esanti specialisto išvada, bet ir tai, jog nukentėjusioji į darbą galėjo grįžti daugiau nei po pusės metų, ilgą laiką praleido ligoninėje, darytos kelios operacijos. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma, anksčiau D. J. neteistas. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, jog D. J. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, atlygino dalį žalos, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatant bausmės dydį vertinama aukščiau aptartų aplinkybių visuma, jų tarpusavio santykis ir kiekvienos iš jų lyginamasis svoris. LR BK 61 str. 2d. nustato, kad teismas įvertinęs visas aukščiau patartas aplinkybes motyvuotai parenka paskiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nuteistojo padarytos veikos pavojingumas ir nusikaltimo pasekmės duoda pagrindą skirti didesnę bausmę nei numatytas bausmės vidurkis, tačiau šias aplinkybes šiek tiek persveria atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nebuvimas, teigiamai charakterizuojama nuteistojo asmenybė bei jo šeimyninė padėtis, todėl D. J. pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė artima, tačiau šiek tiek mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas jos vidurkis.

LR BK 61 str. 4 d. numato, kad skiriama ne didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaip matyti iš aukščiau aptartų aplinkybių teismas šios baudžiamojo įstatymo normos nepažeidė, todėl skundo argumentai dėl pažeistų baudžiamojo kodekso įstatymo reikalavimų nepagrįsti ir yra atmetami.

Kaltam asmeniui paskirtoji bausmė turi būti adekvati padaryto nusikaltimo sunkumui, pavojingumui, o kartu ir nuteistojo pavojingumui bei pakankama įgyvendinti bausmės tikslus , realizuoti teisingumo principą, t.y. nuteistajam turi būti paskirta teisinga bausmė. Pagal baudžiamosios teisės paskirties (LR BK 1 str.) kontekstą teisingumas reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė bendruosius bausmių skyrimo pagrindus –LR BK 54str. nuostatas, taip pat tinkamai ir pagrįstai atsižvelgė į kitas bylos aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo šeimyninę bei materialinę padėtį, nukentėjusiosios interesus. Teismas atsižvelgė į tai, kad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas būtų neproporcingas nuteistojo šeimos narių interesams, o taip pat ir nukentėjusiosios interesui atlyginti žalą, nes nuteistojo darbas neišvengiamai susijęs su transporto priemonių vairavimu ir pagrįstai neskyrė šios baudžiamojo poveikio priemonės, nors nusikaltimas padarytas grubiai pažeidžiant kelių eismo taisykles, būnant neblaiviam. Dėl šių aplinkybių nepagrįstas ir atmestinas apelianto skundo argumentas dėl nepagrįstai pažeistų jo šeimos narių interesų.

Nuteistojo prašymas maksimaliai mažinti civilinio ieškinio dydį nemotyvuotas, nepagrįstas ir turi būti atmestas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso /toliau-LR CK/ 6.250 str. 1d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. (LR CK 6.250 str. 2d.) Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl numatoma piniginė kompensacija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Atlygintinos neturtinės žalos ribų įstatymas nenustato. Sprendžiant šį klausimą, teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nusikaltimo pasekmes, realiai patirtus nukentėjusiosios neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą. Nukentėjusiajai konstatuotas atviras sąnario išnirimas, dėl ko ji neabejotinai patyrė fizinį skausmą, taip pat ir šoką dėl įvykio netikėtumo. Be to, nukentėjusioji ilgą laiką gulėjo ligoninėje, atlikta dar viena operacija, negalėjo ilgą laiką dirbti, jaučia transporto baimę, šiuo metu reikalinga plastinė operacija, kas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai ne tik fizinius bet ir dvasinius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus. Teismas įvertino ir tai, kad nusikaltimas nors ir neatsargus, tačiau pavojingas, padarytas nuteistajam esant neblaiviam, sukėlė sunkias pasekmes, pažeistos kelios kelių eismo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas pat įvertino ir nuteistojo pastangas atlyginti padarytą žalą, sumažino prašomą priteisti neturtinę žalą ta dalimi, kiek nuteistasis atlygino nukentėjusiajai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o taip pat įvertino nuteistojo galimybę atlyginti prašomą priteisti žalą, paliko teisę vairuoti transporto priemones, vieną iš stabilaus atlyginimo garantų. Atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo nustatytas priteistinos neturtinės žalos dydis atitinka nukentėjusiosios patirtų neigiamų dvasinių išgyvenimų pobūdį, nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą bei nuteistojo galimybes šią žalą atlyginti, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų nepažeidžia, todėl atlygintinos neturtinės žalos dydis 18 500 litų nustatytas pagrįstai.

Nukentėjusiosios patirtos proceso išlaidos- 3000 litų, susijusios su nuteistojo padaryta veika ir nukentėjusios interesų gynimu baudžiamajame procese, jos pagrįstos byloje esančiais duomenimis, teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į proceso trukmę bei sudėtingumą yra protingos, nuteistasis atsižvelgiant į tai, kad turi pastovias pajamas, nors ir turi šeimą bei prisideda prie jos išlaikymo, turi realias galimybes jas atlyginti, todėl ši proceso išlaidų suma iš nuteistojo priteista pagrįstai.

Apeliaciniame procese nukentėjusiosios L. Č. teisinius interesus atstovavo advokatas, kuriam sumokėta suma – 1000Lt. nėra aiškiai per didelė, pagrįsta pateiktu dokumentu /pinigų priėmimo kvitu/, pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš nuteistojo.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl LR BK 40 straipsnio netaikymo, paskirtos bausmės dydžio bei civilinio ieškinio pagrįstos išsamia bylos aplinkybių analize bei visapusišku, objektyviu ir nešališku įrodymų vertinimu, todėl yra pagrįstos. Nuosprendis surašytas laikantis įstatymų reikalavimų, todėl jis teisėtas ir pagrįstas. Teisinio pagrindo jį keisti skundo motyvais nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

n utaria:

-nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti;

-nukentėjusiajai L. Č. iš nuteistojo D. J. priteisti 1000Lt proceso išlaidų.

Kolegijos pirmininkė teisėja Regina CemnolonskienėTeisėjai Romas AikevičiusKęstutis Dargužis