- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-11
- Bylos Nr.
- 1-44-455/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Stasevičius
- Nukentėjusysis
- G. L. Teisiamajame
- Kaltinamasis
- E. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Aušrai Gylytei, gynėjui advokatui K. R., nukentėjusiajai G. L.
Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsituokusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. pažeidė viešąją tvarką.
Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: E. P. 2012 m. gegužės 6 d., apie 17.00 val., gyvenamojo namo, adr. (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, laiptinėje, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia ne mažiau kaip du kartus rankomis smogė G. L. į galvą, tada stipriai tempė už plaukų bei pargriovė ant žemės, tada nukentėjusiajai gulint ant žemės ji kojomis sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius į įvairias kūno vietas, tuo G. L. dėl poodinių kraujosruvų veido dešinėje pusėje, nosies nugarėlėje, kairio peties srityje, dešinio peties srityje krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairiame dilbyje, kairiame rieše, dešiniame žaste, kairio kelio srityje, kairėje blauzdoje, kairės pėdos nugariniame paviršiuje padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų, veikos kvalifikavimo
Kaltinamoji kaltu neprisipažino ir parodė, kad dienos tiksliai, nepamena, gali būti, kad 2012-05-06, ji su D. J. buvo nuvažiavę pas E. Ž.. D. I. P. liko namuose. Po kurio laiko G. J. paskambino D. J.. Ji anksčiau gyveno su D. J.. D. J. pasakė, kad „zuikis“ paskambino. Ji skambino dar kelis kartus, tačiau D. J. telefono nekėlė. Vėliau ji atsiliepė ir telefonu su G. L., kuri ją išplūdo necenzūriniais žodžiais. Po kurio laiko paskambino dukra ir pasakė, kad nukentėjusioji laužiasi į butą, prašo atidaryti duris. Tada ji su Ž. atvyko į gyvenamąjį namą, kuriame yra jos butas. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Prie įėjimo durų buvo nukentėjusioji ir G. J., o kita moteris – stovėjo. E. Ž. paklausė ko ieško ar ko nori. Ji paklausė moterų, ko jos braunasi į butą ir nuėjo link buto durų. Nukentėjusioji ją vijosi ir pargriuvo laiptinėje ant laiptų. Atsistojusi puolė ją ir pradėjo tempti iš nugaros už plaukų. Tada jos abidvi pasipešiojo už plaukų ir išsiskyrė. Ji iškvietė policiją, tačiau nukentėjusioji su draugėmis jau buvo išėję.
Nukentėjusioji G. L. parodė, kad 2012-05-06 atvažiavo į Uteną pasveikinti mamos su Mamos diena. Kadangi mama buvo išvykusi, sugalvojo nuvažiuoti pas D. J. pasikalbėti su juo dėl sūnaus. Ji važiavo kartu su G. J. ir J. K.. Nuvažiavus iki D. J. buto durų, paskambino į duris. Atsiliepė mergaitė. Ji pasakė, kad D. J. yra išvykęs. Tada ji paprašė mergaitės, kad paskambintų D. J.. Po kurio laiko mergaitė pasakė, kad D. J. atvažiuos už kokių 10-15 minučių. Tada ji su draugėmis išėjo į lauką su draugėm parūkyti. Berūkant pamatė ateinančias kaltinamąją ir E. Ž. Su jomis susitiko lauke ir kartu įėjo į laiptinės vidų. Kaltinamoji paklausė ko ji atvažiavusi. Ji pasakė, kad atvažiavo pas D. J.. Tada kaltinamoji susistumdė su G. J., o ji tuo tarpu kalbėjo prie laiptelių su E. Ž.. Ji buvo užlipusi ant laiptelių koridoriuje vedančių link buto. Kaltinamoji stvėrė už plaukų iš už nugaros, sudavė du smūgius į galvą, jai parkritus ant nugaros, ją kaltinamoji spardė kojomis. J. K. nuo jos atitraukė kaltinamąją. Po grumtynių išėjo į lauką. Nutarė grįžti į Vilnių. Bevažiuojant jai pasidarė bloga ir ji kreipėsi į Lazdynų ligoninę. Buvo ištinusi nosis, pasirodė mėlynės ant veido. Ji kaltinamosios dukros netampė.
Liudytoja J. M. (K.) davė tokius pačius parodymus kaip ir nukentėjusioji.
Liudytoja E. Ž. parodė, kad 2012-05-06 ji konflikto metu buvo kartu su kaltinamąja, kuri yra jai marti. Laiptinėje yra du laiptukai ir tada yra kaltinamosios butas. Kai E. P. rakino duris, tuo metu nukentėjusioji stvėrė kaltinamajai už plaukų, o kaltinamoji atrakinusi duris atgalia ranka sudavė nukentėjusiajai per rankas. Tada kaltinamoji ir nukentėjusioji susistumdė ir pešiojo viena kitai plaukus. Vėliau jos buvo išskirtos. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu nenurodė tokių aplinkybių, kad nukentėjusioji pirma sugriebė kaltinamajam už plaukų paaiškinti negali.
Iš 2012-05-31 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. L. padaryta poodinės kraujosruvos veido dešinėje pusėje, nosies nugarėlėje, kairio peties srityje, dešinio peties srityje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairiame dilbyje, kairiame rieše, dešiniame žaste, kairio kelio srityje, kairėje blauzdoje, kairės pėdos nugariniame paviršiuje. G. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 19-20).
Liudytoja G. J. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) parodė, kad 2012-05-06 ji su drauge G. L. ir J. K. nuvažiavo į Utenos miestą. G. L. važiavo pas savo mamą, kuri gyvena Utenoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje (tikslaus adreso nežino). Atvykę ankščiau minėtu adresu G. L. savo mamos bute nerado. Tada ji nusprendė nuvažiuoti pas savo buvusį sutuoktinį Darių gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių reikalų. G. L. išlipo iš automobilio ir nuėjo ankščiau minėtu adresu. Neužilgo G. L. grįžo ir pasakė, kad buvusio sutuoktinio nėra, tačiau neužilgo turi atvažiuoti. Tada jos išėjo iš automobilio ir stovėjo prie laiptinės ir kalbėjo. Maždaug po 10 min. atvažiavo G. L. anyta su nepažįstama moterim. Minėta moteris iš karto griebė G. L. už drabužių iš nugaros pusės ir ją pargriovė ir pradėjo spardyti kojomis. Kiek buvo suduota smūgių ji tiksliai nežino. Taip pat minėta moteris tampė G. L. už plaukų. J. K. pradėjo šaukti ir prašė moters nusiraminti. Šalia stovėjusi G. L. anyta nieko nedarė. Konflikto metu jai suskambėjo telefonas ir ji trumpam pasitraukė į šalį ir neužilgo grįžusi pamatė, kad muštynių jau nebuvo. Policijos pareigūnų jos nekvietė. Po konflikto jos iš karto išvažiavo į Vilnių. Važiuojant namo G. L. pasijuto blogai. Atvykusi į Vilnių G. L. su J. K. jos duomenimis kreipėsi į Greitosios pagalbos ligoninę. (b.l. 18).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji nurodė, kad ji buvo sužalota kaltinamosios gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto koridoriuje šalia laiptelių (b. l. 18-19).
Nukentėjusioji bei liudytoja J. M. (K.) tiesiogiai nurodė kaltinamąją kaip asmenį, kuri naudojo fizinį smurtą. Ikiteisminio tyrimo metu šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja G. J.. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai poodinės kraujosruvos veido dešinėje pusėje, nosies nugarėlėje, kairio peties srityje, dešinio peties srityje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairiame dilbyje, kairiame rieše, dešiniame žaste, kairio kelio srityje, kairėje blauzdoje, kairės pėdos nugariniame paviršiuje. Tokiu būdu nukentėjusiosios bei liudytojos J. M. nurodytas smūgių intensyvumas bei smūgių sudavimo vietos esmingai sutampa su teismo medicinos specialisto užfiksuotais kūno sužalojimais. Tuo tarpu kaltinamosios bei liudytojos E. Ž. nurodytas smūgių skaičius bei intensyvumas (sudavė vieną kartą per rankas, tampėsi už plaukų) akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems objektyviems įrodymams (teismo medicinos specialisto išvadai) ir yra atmestini. Kaltinamoji nurodė, kad ji buvo sužalota nukentėjusiosios. Toks jos aiškinimas vertintina kaip deklaratyvus, nes byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų nurodytas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji pateikė auskarą bei grandinėlę, kurią esą jai sulaužė nukentėjusioji. Kaltinamoji šių aplinkybių nenurodė atvykusiems policijos pareigūnams, jiems nieko nepranešė apie jos atžvilgiu panaudotą smurtą; grandinėlę ir auskarą pateikė tik 2012-09-27, kai konfliktas įvyko 2012-05-06. Tokiu būdu, jos nurodytų aplinkybių negalima patikrinti BPK numatytais procesiniais veiksmais, todėl kaltinamosios aiškinimas, kad nukentėjusioji jai sulaužė grandinėlę ir auskarą atmestinas. Teismas, įvertindamas tai, kad liudytoja E. Ž. yra susieta svainystės ryšiais su kaltinamąja, jos parodymai nėra nuoseklūs (kaip pati pripažino ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad nukentėjusioji pirmoji svėrė kaltinamajai už plaukų), jos parodymus vertina kritiškai, ir kaip prieštaraujančius nuosekliems nukentėjusiosios bei liudytojos J. M. parodymams dėl konflikto pradžios, juos atmeta. Taip pat atmestini ir kaltinamosios parodymai dėl konflikto pradžios, kaip prieštaraujantys nuosekliems nukentėjusiosios bei liudytojos J. M. parodymams.
Susiformavusia teismų praktika pripažįstama, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių, o ne tik chuliganiškų paskatų ir taip asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jeigu tokia veika akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-55/2011, 2K-120/2011). Byloje surinktais ir aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamoji viešoje vietoje – daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje kaltinamoji sudavė smūgius nukentėjusiajai ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl tokių jos veiksmų atsirado padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka: incidentas vyko laiptinėje, konfliktą matę asmenys buvo sukrėsti. Todėl, darytina išvada, kad kaltinamoji padarė nusikaltimą numatytą BK 284 str. 1 d.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų, nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia, administracine tvarka nebausta (b.l. 27), neteista (b.l. 28), į psichiatro įskaitą neįrašyta (b. l. 69), 2012-08-20 konsultuota vidaus ligų skyriuje; ūminė reakcija į stresą. Užgėrė po konflikto su vyru. Teismo psichiatrinės ekspertizės skirti nereikia (b. l. 73 ), darbovietės administracijos charakterizuojama teigiamai (b.l. 142), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir daro išvadą, kad jai skirtina bausmė-laisvės apribojimas (BK 55 str. )
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Lt nusikalstama veika padarytos neturinės žalos atlyginimo bei 65 Lt turėtų išlaidų atlyginimo (b. l. 120-121 ).
Kaltinamoji civilinio ieškinio nepripažino, nes tokių sužalojimų kaltinamajai nepadarė.
Nukentėjusioji civilinį ieškinį palaikė ir paaiškino, kad ji buvo sužalota, kentė fizinį skausmą, patyrė stresą, buvo lūžusi nosis jam reikės atlikti plastinę operaciją.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš 2012-05-31 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. L. padaryta poodinės kraujosruvos veido dešinėje pusėje, nosies nugarėlėje, kairio peties srityje, dešinio peties srityje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairiame dilbyje, kairiame rieše, dešiniame žaste, kairio kelio srityje, kairėje blauzdoje, kairės pėdos nugariniame paviršiuje. G. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 19-20)
Nukentėjusiosios sužalojimų pobūdis įrodo, kad ji patyrė fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus, dvasinius pergyvenimus dėl sužaloto veido. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas (CK 6.283 str. 1 d.).
Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaltinamoji tyčiniais veiksmais, kuriais sužalojo nukentėjusiąją, sukėlė fizinį skausmą, ją pažemino kitų asmenų akivaizdoje. Nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamosios turtinė padėtis nėra gera, ji neturi turto, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamosios išsilavinimas ir amžius nėra tokie, kurie leistų daryti išvadą, kad ateityje jos turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal sužalojimų pobūdį nukentėjusiajai, nėra jokio pagrindo nuogąstauti, kad dėl šio sveikatos sutrikdymo ateityje galimas sveikatos būklės pablogėjimas ir pan. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji būdama neblaivi (medicininiuose dokumentuose užfiksuota alkoholinė intoksikacija) savo reikalavimais sutrikdė normalų svetimos šeimos gyvenimo ritmą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajai nustatytinas 1500 Lt neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamosios (CK 6.250 str. 2 d.).
Iš byloje esančių duomenų (b. l. 15) matyti, kad nukentėjusioji asmeniškai kreipėsi į teismo medicinos specialistą, apmokėjo už paslaugas, todėl jos turėtos išlaidos turit būti priteistos iš kaltinamosios (CK 6.263 str.2 d.).
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsnio 2 dalimi
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir paskirti vienerius metus laisvės apribojimo, įpareigojant per vieną mėnesį nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą - šešiasdešimt penkis litus.
Nukentėjusiosios G. L. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš E. P. vieną tūkstantį penkis šimtus litų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui G. L. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš E. P. šešiasdešimt penkis litus turėtų išlaidų nukentėjusiosios G. L. naudai.
Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.