Marijampolės apylinkės teismo nutartis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. O. K. ieškinį atsakovui A. A. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaikų teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog atsakovo pripažinimas J. K. tėvu ir gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina G. O. K. atitinka vaiko teises ir jo geriausius interesus, priteistinas materialinis išlaikymas, jo dydis yra proporcingas vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, o ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų, kadangi duomenų apie tai, jog nepilnamečio sūnaus bendravimas su atsakovu kaip jo tėvu kenktų vaiko interesams, byloje nėra.

(duomenys neskelbtini) d. teisme gautas šalių pasirašytas pareiškimas dėl reikalavimo atsisakymo ir taikos sutarties patvirtinimo, kuriuo šalys prašo priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl tėvystės nustatymo ir bylą šioje dalyje nutraukti, o dėl likusių reikalavimų (gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo) šalys prašo patvirtinti (duomenys neskelbtini) d. jų sudarytą taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl reikalavimo atsisakymo, taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo tenkinamas visiškai.

1. Dėl reikalavimo atsisakymo ir bylos nutraukimo dalyje dėl tėvystės nustatymo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. <...> Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė nustatyti, jog atsakovas A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra J. K., gimusio (duomenys neskelbtini) d., tėvas, o J. K. yra atsakovo sūnus. (duomenys neskelbtini) d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog atsakovas yra J. K. biologinis tėvas su 99,9999998 proc. tikimybe.

Nustatyta, kad atsakovas neteismine tvarka pripažino sūnaus J. K. atžvilgiu tėvystę. Šią aplinkybę patvirtina pateikta į bylą (duomenys neskelbtini) d. Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduota gimimo įrašo kopija, kurioje J. K. tėvu įrašytas atsakovas A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), o J. K. pavardė pakeista į „(duomenys neskelbtini)“.

Atsižvelgiant į tai, jog reikalavimas dėl tėvystės nustatymo nebėra tikslingas, ieškovė šioje ieškinio dalyje ieškinio atsisako ir prašo šioje dalyje bylą nutraukti. Ieškovė patvirtino, jog ieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmės jai yra žinomos. Ieškovės pateiktas dalies ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja, todėl dalies ieškinio atsisakymas priimtinas ir civilinė byla dalyje dėl tėvystės nustatymo nutrauktina CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Šalims išaiškinama, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

2. Dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo dalyse dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo

Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje.

Nagrinėjamu atveju ieškovė su atsakovu likusiose ieškinio dalyse dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei materialinio išlaikymo priteisimo sudarė taikos sutartį ir pateikė ją teismui tvirtinti iki teismo sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo (CPK 140 str. 3 d.). Šalių pateikta taikos sutartis yra tinkamai patikslinta ir laikoma neprieštaraujanti imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), sudaryta neviršijant pareikštų teismui ieškinio reikalavimų ir joje nėra sprendžiami klausimai, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka nebuvo kreiptasi į teismą. Šalys taikos sutartyje nurodė, kad joms žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, civilinės bylos nutraukimo nuostatos.

Atsižvelgiant į tai, jog šalių pateiktos taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia jos šalių ar trečiųjų asmenų teisių ir interesų, šalims žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės (taikos sutarties 6 dalis), šalių pateikta 2020 m. rugsėjo 8 d. taikos sutartis yra tvirtinama ir civilinė byla dalyje dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo yra nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, suinteresuota šalis gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma yra išmokų už vienerius metus suma. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Šioje byloje šalys taikos sutartimi sutarė dėl nepilnamečiui vaikui priteisto 200 Eur išlaikymo dydžio, mokamo periodinėmis išmokomis. Pagal bendrąsias žyminio mokesčio skaičiavimo taisykles, teikiant ieškinį, turėjo būti sumokėtas 54 Eur žyminis mokestis (((200 Eur x 12 mėn.) x 3 proc.) x 75 proc.), tačiau žyminis mokestis nebuvo sumokėtas ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Įstatyme numatyta, jog tuo atveju, jei šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, jog ieškovei (duomenys neskelbtini) d. Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios pagrindu advokatė V. K. teikė antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) d. Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog valstybė ieškovės atžvilgiu teikdama antrinę teisinę pagalbą patyrė 579,60 Eur dydžio išlaidas, kurias sudaro 249,60 Eur advokato darbo užmokestis ir 330 Eur išlaidos už ekspertizės atlikimą.

Iš šalių sudarytos taikos sutarties 3 punkto matyti, kad atsakovas už laiku nemokėtą materialinį išlaikymą yra skolingas ieškovei 500 Eur sumą. Taigi atsakovui faktiškai kiltų pareiga sumokėti 579,60 Eur valstybei už jos patirtas išlaidas ir 500 Eur ieškovei už nepilnamečiui sūnui neteiktą materialinį išlaikymą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., šią sumą sumokant iki (duomenys neskelbtini) d.

Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 96 straipsnio 5 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, teismas įvertina tai, jog atsakovas tinkamai ir laiku pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, viso bylos nagrinėjimo metu aktyviai dalyvavo procese, atvyko į teisme surengtą parengiamąjį teismo posėdį, be to, pirmasis ėmėsi iniciatyvos dėl taikaus ginčo išsprendimo (pateikė (duomenys neskelbtini) d. taikos sutartį). Vėliau atsakovas pripažino tėvystę ir kartu su ieškovė, siekdami taikaus bylos išnagrinėjimo, sudarė naują taikos sutartį.

Atsižvelgiant į tai, jog šalys, nagrinėjant bylą, nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios buvo aktyvios, procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, siekė operatyvaus ir greito bylos išnagrinėjimo ir taikos sutarties pagrindu ginčą išsprendė taikiai, bei įvertinus tai, jog ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei yra atleista visiškai, o atsakovui tenkančių atlyginti bylinėjimosi išlaidų ir taikos sutartimi sutartos skolos atlyginimą sudaro pakankamai didelė pinigų suma (viso 1079,60 Eur), teismas, vadovaudamasis CPK 17 straipsnyje numatytu šalių lygiateisiškumo principu, reiškiančiu, jog šalims turi būti suteiktos vienodos teisės ginant savo interesus teisme, sprendžia, jog tikslinga atsakovą atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Tuo pagrindu iš atsakovo valstybei mokėtinas žyminis mokestis ir išlaidos, patirtos už civilinėje byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei paskirtą ekspertizę, nėra priteisiamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų viena kitai šalys taikos sutarties 5 punktu sutarė, jog bylinėjimosi išlaidų viena kitai šalys nereikalauja, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

Procesinių dokumentų išlaidos valstybei sudaro 7,44 Eur, tačiau jos nėra priteistinos, kadangi kiekvienai šaliai atskirtai neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, be to, abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnio 5 ir 6 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, 295 straipsniu, 290–291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Civilinę bylą dalyje dėl tėvystės nustatymo nutraukti, ieškovei atsisakius reikalavimo.

Patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės G. O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tokiomis sąlygomis:

1. Nepilnamečio sūnaus J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina G. O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

2. Atsakovas A. A. teikia sūnui J. A. išlaikymą nuo (duomenys neskelbtini) d. (nuo ieškinio teismui padavimo) iki sūnaus pilnametystės, mokėdamas po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išmokomis disponuos G. O. K. uzufrukto teise.

3. Atsakovas A. A. pripažįsta, kad neteikė sūnui J. A. išlaikymo nuo gimimo, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) d., todėl sutinka sūnaus išlaikymui sumokėti vienkartinę 500 Eur sumą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., sumokant iki (duomenys neskelbtini) d., pavedant šia suma uzufrukto teise disponuoti ieškovei G. O. K..

4. Atsakovas A. A. bendrauja su sūnumi J. A. tokia tvarka: iki J. A. sueis vieneri metai, atsakovas A. A. bendrauja su sūnumi sūnaus gyvenamojoje vietoje be apribojimų, konkretų laiką suderinęs su vaiko motina prieš dieną, atsižvelgdamas į sūnaus poreikius ir interesus. Kai sūnui sukaks vieneri metai, atsakovas be apribojimų bendrauti su sūnumi neribotai sūnaus gyvenamojoje vietoje gali pasiimti sūnų pas save kas antrą savaitgalį, šeštadienį nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos, ir sekmadienį nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val. grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą. Atsakovas iki to laiko įsipareigoja sudaryti tinkamas sąlygas sūnui būti ir nakvoti pas jį.

5. Šalys patirtų bylinėjimosi išlaidų viena iš kitos nereikalauja.

Civilinę bylą Nr. e2-2386-329/2020 dalyje dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei materialinio išlaikymo priteisimo nutraukti patvirtinus taikos sutartį.

Išaiškinti šalims, kad, nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, suinteresuota šalis gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Šis prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims.

Atleisti atsakovą A. A. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.