- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-22
- Bylos Nr.
- 1A-426-348-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 22-1-00665-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Evaldas Gražys, Regina Cemnolonskienė
- Nuteistasis
- A. L.
- Advokatai
- Algis Girdutis Šalavka
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-426-348/2011
Teisėja Liuba Kymantienė Teisminio proceso Nr. 22-1-00665-2010-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.
2011 m. birželio 22 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Reginos Cemnolonskienės ir Evaldo Gražio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Almai Markvaldienei, gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl 2011 m. balandžio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš A. L. priteista 1465,63 Lt Kauno teritorinei ligonių kasai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos mėn. 07 d. apie 02.20 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, tarpusavio konflikto metu peiliu sužalojo nukentėjusįjį R. Š., padarydamas pjautines žaizdas dešinės ir kairės plaštakų bei kairio dilbio - žasto srityse, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. L. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio mėn. 8d. nuosprendį pakeisti ir jo nusikalstamus veiksmus iš BK 138 str. 1 d. perkvalifikuoti į LR BK 139 str. l d. bei paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Skunde nurodo, jog konfliktinę situaciją ne jis sukurstė, o ją pirmas pradėjo nukentėjusysis. Dėl to, teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog jis tyčia sužalojo peiliu nukentėjusįjį, neatitinka tikrovės. Kadangi tikslo žaloti neturėjo, o jei ir buvo padaryti kokie sužalojimai nukentėjusiajam, tai jie buvo padaryti dėl neatsargumo.
Nors teismas nustatydamas jo kaltę remiasi liudytojų L. K., D. V. parodymais, tačiau nei vienas iš šių asmenų paties konflikto nematė, todėl jų parodymai negali atspindėti tikros įvykių eigos ir patvirtinti, kas buvo iniciatorius konflikto. Akistatos tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo padaryta, todėl nepavyko išsiaiškinti tikros susižalojimo priežasties.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme bei nurodo, jog teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog jo neprisipažinimą nusikaltimo padaryme vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kadangi jis pripažino, jog su nukentėjusiuoju buvo neblaivūs, su peiliu galinėjosi, tačiau kad juo durtų nukentėjusiajam neprisipažino, nes to tikrai nedarė. Be to, apelianto teigimu, neteisingai nuosprendyje tvirtinama, kad jis dėl įvykusio nesigaili, nes jis gailisi dėl įvykusio. Anot apelianto reikia atsižvelgti į jo amžių, į tai, jog užaugino tris vaikus, į nusikalstamo įvykio pasekmes, į pripažinimą civilinio ieškinio, į tai, jog rūpinosi nukentėjusiuoju ir po atsiradusių sužalojimų.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. L. gynėjas advokatas A.G. Šalavka prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Prokurorės prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmetamas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Bausmės paskirta teisingai. Nuosprendyje išsamiai ir nešališkai išanalizuoti visi bylos duomenys ir padaryta teisinga išvada, kad A. L. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 str. 1 d.
Nors A. L. neigia dūręs nukentėjusiajam peiliu, tačiau teisme ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis, būdamas neblaivus peiliu sužalojo nukentėjusįjį, pastarajam padarydamas pjautines žaizdas dešinės ir kairės plaštakų bei kairio dilbio – žasto srityje. A. L. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės prieštarauja teisminio nagrinėjimo metu surinktiems ir ištirtiems įrodymams bei jų pagrindu padarytoms teismo išvadoms. Be to, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog kalinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs. Nors teisiamojo posėdžio metu jis tvirtino, kad jokio konflikto su nukentėjusiuoju nebuvo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog įvykio metu buvo kilęs konfliktas su nukentėjusiuoju dėl alkoholio. Atsižvelgus į tai, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, jog kaltinamasis neigia sužalojęs nukentėjusįjį siekdamas išvengti atsakomybės. Tai, kad A. L. peiliu sužalojo nukentėjusįjį patvirtina teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai L. K. bei D. V.. Nors šie liudytojai įvykio nematė, tačiau jie ligoninėje apklausė nukentėjusįjį, kuris nurodė kas ir kokiu būdu jį sužalojo.
Specialisto išvadoje konstatuota, jog nukentėjusiajam buvo padarytos pjautinės žaizdos dešinės ir kairės plaštakų bei kairio dilbio-žasto srityse, padarytos pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teisiamojo posėdžio metu paklaustas specialistas patvirtino šią išvadą ir paaiškino, jog nukentėjusysis kairio dilbio – žasto susižaloti pats negalėjo. Jeigu nukentėjusysis būtų peilį laikęs už ašmenų, tai butų tik vienas sužalojimas, o šiuo atveju nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nemažiau trijų trauminių poveikių pasekoje.
Aukščiau ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad A. L. nukentėjusįjį sužalojo ne dėl neatsargumo, o tyčia, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.
Apeliacinės instancijos teismas nerado teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo A. L. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamojo kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais liudytojų parodymais, specialisto išvada bei kitais teisme ištirtais bylos duomenimis.
Bausmė A. L. paskirta teisingai ir jos keisti ar mažinti nėra teisinio pagrindo. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas motyvavo, kodėl paskyrė būtent tokią bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą bei rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą.
Nors A. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau jis anksčiau yra eilę kartų teistas, tame tarpe iš už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, baustas administracinėmis nuobaudomis. Nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymai, tai yra kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nors apeliantas skunde nurodė, jog skiriant bausmę būtina atsižvelgti į tai, jog jis užaugino tris vaikus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši aplinkybė kaltinamojo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo.
Kolegijos nuomone, būtent apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus, t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, A. L. paskirta teisinga bausmė, kuri nėra aiškiai per griežta, neprieštarauja teisingumo principui.
Apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.