Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-12-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-749-1015/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-30
Bylos Nr.
II-749-1015/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05044-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Pažeidėjas
M. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-749-1015/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05044-2019-6Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.2; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19961-2019 pakeitimo ir švelnesnės nuobaudos paskyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. spalio 5 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 39-ANR_P-281963-2019 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis 2019 m. spalio 5 d., apie 13.16 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo, vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo nustatytą 80 km/h greitį, važiavo 144,54 km/h greičiu, t.y. nustatytą greitį viršijo 64,54 km/h, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 131.2 punkto reikalavimus.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Algio Tučinsko 2019 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19961-2019 už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą M. S. skirta 450 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (ROIK Nr. 19106493133).

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. S. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė pakeisti skundžiamą nutarimą ir švelninti jam skirtą nuobaudą, t.y. netaikyti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba atimti teisę vairuoti trumpesniam laikui, t.y. vienam mėnesiui. Skunde teigiama, kad ANK 416 straipsnio 6 dalyje nėra numatyta, kad už nustatyto greičio viršijimą, be baudos, gali būti skiriamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, todėl jis visiškai nesupranta, kokiu pagrindu jam yra atimta teisė vairuoti. Be to, nagrinėjant jam iškeltą administracinio nusižengimo bylą Kelių policijos valdyboje, pareigūnas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl jo prašyme išdėstytų aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų, kurių pagrindu jis prašė taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalį, teigdamas, kad institucija neturi teisės švelninti nuobaudos bei siūlė kreiptis dėl to į teismą. Pareiškėjo skunde taip pat teigiama, kad jis neturėjo jokios tyčios padaryti administracinį nusižengimą, tiesiog jis turi sergantį dėdę R. L., kuriam nustatytas neterminuotas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, nes jis nuo vaikystės sega (duomenys neskelbtini) sindromu, turi (duomenys neskelbtini) ir kuriam 2019 m. spalio 5 d. pablogėjo sveikata. 2019 m. spalio 5 d. jam paskambino mama ir paprašė pagalbos, todėl jis skubėjo padėti dėdei. Įvertinęs važiavimo sąlygas, kurios buvo puikios, kelio būklę, eismo intensyvumą (šeštadienį eismas nebuvo intensyvus), savo patirtį vairuojant transporto priemones (važinėjo motoroleriais, motociklais, kartingais, lankė saugaus eismo pamokas), priėmė kvailą sprendimą ir viršijo nustatytą leistiną greitį bei labai dabar dėl to gailisi. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis skubėjo padėti mamai, bei į tai, kad šeimoje daugiau niekas neturi vairuotojo pažymėjimo. Jo sergantis dėdė su senyvo amžiaus tėvais ((duomenys neskelbtini) gimimo metų) gyvena (duomenys neskelbtini), o jis su mama – (duomenys neskelbtini), todėl iškilus būtinybei padėti seneliams ar dėdei, mama negali skubiai atvykti jiems į pagalbą. Specialiosios teisės atėmimas labai komplikuotų jų šeimos gyvenimą. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis suprato savo elgesio galimas kilti pasekmes ir labai gailisi, padaręs nusižengimą.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimu į skundą prašė M. S. skundo netenkinti, nes šiuo atveju nėra ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas laikomas baigtu realizavus administracinio nusižengimo sudėtį, to visiškai nesiejant su padariniais. Paaiškinimas, kad nekilo jokių pasekmių, parodo asmens neatsakingą požiūrį į jam suteiktą specialią teisę, kuria jis piktnaudžiavo ir dabar tą savo elgesį bando pateisinti siekdamas savanaudiškų tikslų, t.y. išvengti nuobaudos. M. S. kaltės prisipažinimas ir gailėjimasis yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri buvo įvertinta priimant nutarimą. Skunde nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga padedant mamai rūpintis dėde ir senyvo amžiaus tėvais, nelaikytina išskirtine, nes daugelis žmonių turi giminaičius, kuriais rūpinasi ir naudojasi teise vairuoti transporto priemones šiems tikslams. Tai, kad nubaustasis ignoravo jo padaryto pažeidimo pasekmes, t.y. kad dėl jo padaryto nusižengimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai interesai, bet ir šeimos narių interesai, rodo nubaustojo neatsakingumą, kuris taip pat turi būti įvertintas sprendžiant atsakomybės dydžio klausimą. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, buvo atsižvelgta į asmens prašymą ir motyvus, kuriais remiantis jis prašė netaikyti jam specialiosios teisės atėmimo, tačiau nurodytų aplinkybių nepripažino išskirtinėmis. Pradedantysis vairuotojas yra specialus subjektas, kuriam įstatymų leidėjas iškėlė griežtesnius reikalavimus ir sankcijas už jų nevykdymą, nesilaikymą. Mano, kad vairuotojas turėjo suvokti daromo nusižengimo pavojingumą ir susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų, o ne piktnaudžiauti jam suteikta teise. Mano, kad šiuo atveju paskirta nuobauda yra adekvati padarytam nusižengimui ir jo pavojingumo laipsniui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. S. teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus bei papildomai nurodė, kad nagrinėjamo nusižengimo dieną jam paskambino mama, pasakė, kad dėdei skauda širdį bei liepė atvežti specialius lašus. Skubėdamas jis neįvertino visų aplinkybių ,susijaudinęs rizikavo ir važiavo dideliu greičiu. Mama tuo metu jau buvo pas dėdę, pas kurį ji nuvažiavo iš pat ryto autobusu. Mama kiekvieną savaitgalį važiuoja pas dėdę ir senelius, padeda seneliams prižiūrėti dėdę. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, prašo atsižvelgti į pateiktus dokumentus ir kiek įmanoma sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Liudytoja R. S. teismo posėdyje nurodė, kad ji yra M. S. mama. Nagrinėjamo nusižengimo dieną ji iš pat ryto nuvažiavo pas savo tėvus, nes sirgo jos tėvas. Tėvui pasidarė bloga, todėl ji paskambino sūnui ir paprašė atvežti vaistų, kurių tuo metu tėvas neturėjo. Sūnus žino, kaip atrodo senelis, kai jam pasidaro bloga, todėl jis taip ir lėkė, neįvertinęs aplinkybių. Tėvas vartoja dektosonilą - raminančius vaistus, leksotonilį - nuo nervų ir kaptoptrilį nuo aukšto kraujo spaudimo. Šie vaistai būna ir pas ją, ir pas tėvą, bet tuo metu pas tėvą vaistų nebuvo. Liudytoja nurodė, kad tuo metu blogai pasidarė jos tėvui, o dėdė turi (duomenys neskelbtini) sindromą ir liudytoja pastoviai važiuoja pas jį. Teisės vairuoti transporto priemonių ji neturi, nes bijo vairuoti. Jos vyras dirba užsienyje, todėl sūnus yra vienintelis, kuris gali jai padėti. Administracinio nusižengimo padarymo dieną ji buvo pas tėvus, pas kuriuos nuvyko iš vakaro visuomeniniu transportu. Jeigu jai reikia su tėvais ar sergančiu broliu važiuoti į gydymo įstaigas, tai reikia kviesti taksi ar prašyti pagalbos kaimynų, bet už tai reikia mokėti. Greitosios medicinos pagalbos tėvui nekvietė, nes ji pati yra seselė ir žino, kaip reikia tokiais atvejais elgtis.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nepateiktas. Esant tokioms aplinkybėms, byla nagrinėtina iš esmės institucijos atstovui nedalyvaujant, nes jo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo M. S. skundas netenkintinas.

ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 eurų. ANK 416 straipsnio 7 dalyje be kita ko nurodyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių.

Pareiškėjas M. S. neneigia faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės, padarius ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte, padarius aukščiau minėtą administracinį nusižengimą ir pareiškėjo kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįsta.

Skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Pareiškėjas prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei netaikyti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti jam kuo trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Pagal ANK 28 straipsnio 1 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės (šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. Aptariamos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 28 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo argumentų, skunde teigiama, kad ANK 416 straipsnio 6 dalyje nėra numatyta galimybė už greičio viršijimą atimti teisę vairuoti transporto priemones, todėl jam apskritai nesuprantama, kokiu pagrindu iš jo ši teisė buvo atimta. Vertinant šį skundo argumentą pažymėtina, kad iš ANK 416 straipsnio struktūros matyti, kad šio straipsnio 1-6 dalių sankcijose yra nurodomos tik administracinių nuobaudų rūšys (šiuo atveju tai įspėjimas ir bauda), kurios gali būti skiriamos asmeniui už konkretų nustatyto greičio viršijimą. Savo ruožtu administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės, t.y. šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas už konkrečiai nustatyto greičio viršijimą yra detaliai numatytas ANK 416 straipsnio 7 dalyje, kurioje be kita ko nurodyta, kad už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t.y. nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 50 km/h, pradedantiesiems vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių. Taigi ANK 416 straipsnio 7 dalimi yra reglamentuojamas administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kuris skiriamas kaip priemonė administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti (ANK 27 str.) už ANK 416 straipsnio 4-6 dalyse padarytus nusižengimus. Be to, Administracinių nusižengimų kodeksas yra viešai prieinamas teisės aktas ir M. S. turi visas galimybes su juo susipažinti internetu ir kitais būdais, pažymint, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 str. 2 d.). Atitinkamai iš pateikto skundo turinio akivaizdu, jog nurodytas pareiškėjo argumentas nepažeidė jo teisės į gynybą, kadangi tai nesutrukdė pareiškėjui suvokti, kokie faktiniai (t. y. kad jis nutarimą priėmusio pareigūno buvo laikomas pradedančiuoju vairuotoju, kadangi tai pažymėta nutarime apibrėžiant nusižengimo esmę) ir teisiniai pagrindai lėmė būtent nurodytos administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo jam skyrimą. Pažymėtina, kad M. S., paduodamas skundą, pasinaudojo galimybe apskųsti šios priemonės skyrimą, nurodydamas savo argumentus, todėl vien ta aplinkybė, jog ANK 416 straipsnio 6 dalies, kuri nurodyta skundžiamame nutarime kaip pagrindas skirti jam nuobaudą, sankcijoje nėra nurodyta specialiosios teisės atėmimo skyrimo galimybė, nelaikytina ta aplinkybe, dėl kurios nutarimas gali ir / ar turi būti naikinamas arba asmeniui naikinama ar švelninama paskirta administracinio poveikio priemonė, kadangi teisinis reguliavimas turi būti aiškinamas sistemiškai. Atitinkamai, kaip minėta, specialiosios teisės atėmimas padarius nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, kaip minėta, imperatyviai numatytas minėto straipsnio 7 dalyje.

Pareiškėjas savo skunde taip pat teigia, kad pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ir priėmęs skundžiamą nutarimą, visiškai nevertino jo pateiktų dokumentų, neapklausė kartu su juo į bylos nagrinėjimą atvykusios motinos bei nutarime nenurodė jokių motyvų, kodėl jam negali būti taikoma ANK 34 straipsnio 5 dalis ir skiriama švelnesnė nuobauda, nei nurodyta sankcijoje. Dėl pastarųjų argumentų pažymėtina, kad atitinkami procesiniai pažeidimai, kurie galėjo būti padaryti nagrinėjant pareiškėjo bylą institucijoje, susiję su, pavyzdžiui – negalėjimu pateikti savo argumentų, pozicijos ir pan., gali būti pašalinti asmeniui apskundus nutarimą ir bylą nagrinėjant teisme, užtikrinant jo teisę duoti paaiškinimus, teikti bylai reikšmingus įrodymus ir pan., t. y. patys savaime tokie procesiniai pažeidimai, kurie gali būti ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, nelaikytini esminiais, dėl kurių būtų pakankamas pagrindas panaikinti asmens atžvilgiu priimtą nutarimą. Šiuo atveju M. S. pasinaudojo savo procesinėmis teisėmis bei apskundė nutarimą, nurodydamas savo argumentus, priimto nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas buvo nagrinėjamas teisme žodinio proceso tvarka, tad pareiškėjas turėjo visas galimybes naudotis savo procesinėmis teisėmis (duoti paaiškinimus, prašyti apklausti liudytojus, teikti papildomus įrodymus ar prašyti juos išreikalauti ir pan.).

Teismas, vertindamas pareiškėjo skunde nurodomą argumentą, jog jo atžvilgiu galėjo ir gali būti taikoma ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostata, pirmiausia pažymi, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Akivaizdu, kad išskirtinėmis aplinkybėmis negali būti laikomos įprastos ir būdingos daugeliui bylų aplinkybės, kadangi tokiu atveju ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, kas iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, kurių buvo siekiama įtvirtinant teisinį reglamentavimą, numatantį, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismų praktikoje pripažįstamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. gali būti tomis aplinkybėmis, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl specialiosios teisės atėmimo taikymo būtinybės.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, M. S. tiek nagrinėjant bylą Kelių policijos valdyboje, tiek savo skunde pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusižengimo, nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Vertinant M. S. asmenybę nustatyta, kad teisę vairuoti automobilius (B kategorijos transporto priemones) M. S. įgijo (išduotas vairuotojo pažymėjimas) tik nuo (duomenys neskelbtini) (nuo (duomenys neskelbtini) jis turi teisę vairuoti motociklus su atitinkamais apribojimais (A1 kategorija), o teisę vairuoti AM kategorijos transporto priemones (mopedus ir lengvuosius keturračius motociklus) – nuo (duomenys neskelbtini)) (b.l. 25), t.y. administracinio nusižengimo padarymo metu jo vairavimo stažas (kiek tai susiję su teise vairuoti B kategorijos transporto priemones) buvo nepilni (duomenys neskelbtini) mėnesiai. Iš teismui pateiktos pažymos apie pareiškėjo baustumą už paskutinius penkerius metus matyti, kad M. S. penkis kartus buvo baustas už tai, kad važiavo viešuoju transportu be bilieto ir vieną kartą 2017 m. spalio 28 d. buvo baustas už tai, kad vairavo motociklą, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę (b.l. 20-23), turi galiojančių nuobaudų. Šie duomenys neleidžia teismui daryti kategoriškos išvados, kad M. S. elgesys teisės aktų laikymosi prasme buvo nepriekaištingas. Iš teismui pateiktos charakteristikos matyti, kad M. S. darbovietėje buvo charakterizuojamas tik teigiamai, kaip kruopštus ir sąžiningas darbuotojas, išsiskiriantis taktiškumu ir pagarba žmonėms.

Vertindamas konkretų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, pažymėtina, kad M. S., vairuodamas automobilį mieste, pakankamai intensyviame kelyje, kuriame leidžiamas ir taip pakankamai didelis kaip pradedančiajam vairuotojui - 80 km/h greitis, jis nustatytą greitį viršijo net 64 km/h, t.y. mieste važiavo net 144 km/h greičiu, kas yra labai grubus ir vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, kuris galėjo sukelti itin sunkias ir nepataisomas pasekmes. Juolab kad pradedantiesiems vairuotojas apskritai maksimalus leistinas greitis net autostradoje yra tik 100 km/h.

M. S. transporto priemonę vairavo neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo, tai yra būdamas pradedantysis vairuotojas, kuris turi ne tik mažiau vairavimo patirties ir įgūdžių, bet ir mažiau patirties ir įgūdžių, kaip elgtis sudėtingose ar pavojingose situacijose, jeigu tokios iškiltų kelyje, ypač įvertinus tai, kaip jau buvo minėta, kad leistinas greitis tame kelio ruože ir taip yra pakankami didelis. Nurodytu aspektu M. S. skunde dėstomos aplinkybės apie jo patirtį vairuojant kitos kategorijos transporto priemones – motorolerius, motociklus, kartingą ir pan., niekaip negali būti vertinamos kaip paneigiančios teismo argumentus, jog pakankamos patirties vairuojant būtent aktualios kategorijos transporto priemones (lengvuosius automobilius) jis neturi. Teismas akcentuoja, jog minėtas griežtesnis teisinis reguliavimas (griežtesnė atsakomybė) būtent pakankamos praktinio vairavimo patirties neturintiems vairuotojams (pradedantiesiems vairuotojams) ir yra nustatytas, siekiant juos sudrausminti bei sulaikyti nuo leistino greičio viršijimo. Šiuo atveju pareiškėjas ženkliai viršydamas leistiną pakankamai didelį maksimalų greitį, kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei. Dėl šios priežasties nurodyto pobūdžio objektų valdymo apribojimas yra būtina poveikio priemonė, kadangi ji tiesiogiai įgyvendina administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, ypač – užtikrina, kad asmuo nepadarys naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu yra apsaugomas visuomenės interesas, užtikrinamas jos saugumas ir efektyviai taikomos prevencinio pobūdžio priemonės.

Pareiškėjas savo skunde ir teismo posėdyje teigė, kad nustatytą greitį jis viršijo dėl skubėjimo ir būdamas susijaudinęs, kadangi jam paskambino motina, pasakė, kad dėdei pasidarė bloga, todėl yra skubiai reikalingi vaistai. Apklausta teismo posėdyje liudytoja – pareiškėjo motina R. S. iš dalies patvirtino nurodytas aplinkybes, teigdama, kad ji paskambino sūnui ir kuo skubiau paprašė atvežti vaistų, nes jos tėvas pasijuto blogai. Šiems teiginiams pagrįsti teismui buvo pateikta R. L. darbingumo lygio pažyma, iš kurios matyti, kad jam neterminuotai nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų nedarbingumas bei specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b.l. 13-15), taip pat pateikti T. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir S. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai (b.l. 16, 17).

Vertindamas teismui nurodytas priežastis, dėl kurių buvo viršytas greitis, teismas pažymi, kad pareiškėjo bei liudytojos nurodytos aplinkybės truputį skiriasi. Pareiškėjas teigė, kad jis turėjo skubiai vežti vaistus neįgaliam dėdei, o liudytoja R. S. nurodė, kad blogai pasijuto jos tėvas T. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. (pareiškėjo senelis), todėl jam skubiai reikėjo vaistų, kurių namuose tuo metu nebuvo. Taigi šiuo aspektu yra tam tikri paaiškinimų prieštaravimai, dėl ko teismas negali būti visiškai tikras dėl tikrosios pareiškėjo nurodytos skubėjimo priežastis, dėl kurios, pasak jo, jis buvo labai susijaudinęs. Kita vertus, net vertinant, kad iš tikrųjų M. S. skubėjo, būdamas susijaudinęs dėl savo šeimos nario (dėdės ar senelio) sveikatos būklės, teismas neturi pagrindo išvadai, kad konkreti situacija būtų atitikusi, pvz., būtinojo reikalingo situaciją. Taip pat ir pats faktas, kuris pripažįstamas – jog greitis buvo viršytas dėl didelio susijaudinimo, skubant ir pan., tik rodo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir M. S., kaip pradedančio vairuotojo, patirties stoką, kas iš esmės paneigia jo argumentus dėl pakankamos patirties vairuojant transporto priemones turėjimą, kadangi akivaizdu, jog atitinkamose situacijose jis dar negali pasirinkti tinkamo, grubiai Kelių eismo taisyklių reikalavimus nepažeidžiančio elgesio. Pastebėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį kyla, kai nustatytas greitis viršijamas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą, o šiuo atveju, kaip minėta, nustatyta, jog M. S. nustatytą greitį viršijo net 64,54 km/h.

Taip pat ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis mokosi ir vienas šeimoje turi teisę vairuoti transporto priemones, kuri reikalinga padedant motinai prižiūrėti neįgalų pareiškėjo dėdę bei garbaus amžiaus senelius, taip pat, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra svarbios, tačiau šiuo atveju nepakankamos, kad būtų galima svarstyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą galimybę taikyti švelnesnę negu įstatyme numatytą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba jų išvis neskirti. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atitinkamiems poreikiams tenkinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems giminaičiams, kitiems eismo dalyviams. Juolab, kaip minėta, iš informacijos apie asmens padarytus administracinius nusižengimus teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog konkretus M. S. elgesys, pažeidžiant nustatytas elgesio taisykles, buvo atsitiktinis ir vienkartinis.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad M. S. paskirta nuobauda (bauda) ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimo terminas nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti pareiškėjo skundą jame išdėstytais motyvais ir keisti skundžiamą nutarimą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-19961-2019 palikti nepakeistą ir pareiškėjo M. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė