Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2573-1035/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-18
Bylos Nr.
1-2573-1035/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03232-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
J. M.
Nukentėjusysis
T. U.
Advokatai
Mykolas Girdiušas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2573-1035/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03232-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei,dalyvaujant prokurorams Kęstučiui Karalkevičiui, Tomui Januškevičiui,kaltinamajam J. M., jo gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui,nukentėjusiajai T. U.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas:

1) Biržų rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį 5 MGL dydžio bauda;

2) Biržų rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 1 dalį areštu 90 parų;

3) Biržų rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; Panevėžio apygardos teismo 2005 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu bausmė sumažinta iki 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo;

4) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 206 straipsnį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 20 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2005 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių;

5) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 11 (vienuolikai) mėnesių; vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 20 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams; Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 23 d. nuosprendis pakeistas, nustatant galutinę subendrintą 3 (trejų) metų ir 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

6) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 4 (keturioms) dienoms;

7) Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;

8) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams; Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendis pakeistas, nustatant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atlikęs;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M. 2019 m. sausio 22 d., apie 21.00 val., ketindamas pagrobti svetimą turtą, atidarė atrakintas buto (duomenys neskelbtini), duris, įėjo į šį butą, tokiu būdu į jį įsibrovė, o koridoriuje, sutikęs šiame bute gyvenančią T. U., paprašė jos duoti atsigerti vandens, tokiu būdu pastarąją suklaidino dėl savo tikrųjų ketinimų, įėjo į kambarį, T. U. nešant jam puodelį vandens, pagrobė kambaryje ant stalo padėtą T. U. mobilaus ryšio telefoną „Samsung 5A“ (200 Eur vertės), kuris buvo dėkle (30 Eur vertės). Šiais savo veiksmais J. M. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis J. M. apklausiamas teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies. Paaiškino, kad 2019 m. sausio 22 d., apie 21.00 val., gėrė Vilniaus mieste. Važiavo namo į (duomenys neskelbtini), su savimi turėjo alaus. Atvažiavęs, suprato, kad, jeigu eis namo, bus triukšmas, neišgers alaus, todėl nusprendė paskambinti nukentėjusiajai, ar gali pas ją užeiti. Nukentėjusioji atsakė, kad gali užeiti. Ji gyveno visai šalia jo, kitame name. Turėjo nukentėjusiosios telefono numerį. Skambino jai, nes norėjo pavaišinti alumi ir pats ketino išgerti. Žinojo, kur nukentėjusioji gyvena, nes anksčiau teko kartą lankytis jos bute. Ji gyvena antrame aukšte, buto numerio neatsimena. Bendri jų su nukentėjusiąja pažįstami jai turėjo padėti namuose. Vieną iš pagalbininkų susitiko prie parduotuvės ir paklausė, kur yra moters (nukentėjusiosios) sugyventinis. Pastarasis buvo pas nukentėjusiąją, jį (kaltinamąjį) palydėjo iki jos. Nukentėjusiosios telefono numerį gavo, kai jį palydėjo iki nukentėjusiosios. Jis pas nukentėjusiąją ilgesnį laiką buvo bute, pašventė ir taip susidraugavo, pasikeitė telefono numeriais. Kai paskambino nukentėjusiajai, ji jam atsakė: „Užeik“. Tada jis nuėjo pas nukentėjusiąją, paskambino arba pasibeldė į duris, ji atidarė duris ir jis įėjo. Bute be jų daugiau nieko nebuvo. Bute užtruko daugiausiai pusę valandos, per tą laiką bendravo, jis pasiūlė išgerti, ji atsisakė, jis išgėrė alaus. Jis paėmė nukentėjusiosios telefoną Samsung, kuris buvo raudonos spalvos įdėkle, įsidėjo į kišenę. Paėmęs telefoną dar pabuvo 3-4 min., ji pasakė kažko laukianti, nebeturėjo laiko su juo bendrauti. Kai išėjo iš nukentėjusiosios buto, išėmė SIM kortelę, telefoną iš dėklo, dėklą ir kortelę išmetė. Telefoną padovanojo pažįstamam A. Kitą dieną susitiko su nukentėjusiąja stotelėje. Ji reikalavo grąžinti telefoną. Jis pasakė, kad nieko nežino, nes žmona šalia stovėjo. Žino, kad telefonas nukentėjusiajai yra grąžintas. Savo veiką vertina blogai, gailisi. Kaltę pripažįsta, bet veiklos kvalifikacijos nepripažįsta. Mano, kad turėtų būti ne BK 178 straipsnio 2 dalis. Galėjo būti, kad paprašė nukentėjusiosios atnešti vandens, kad galėtų paimti telefoną. Telefonas buvo padėtas atvirai ant stalo. Paėmimo momentu jis buvo vienas, iki tol patalpoje buvo kartu su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji gyvena vieno kambario bute, kuriame yra nedidelis koridorius, vonia. Mano, kad nukentėjusioji buvo vonioje, kai jis paėmė telefoną. Nukentėjusioji buvo kambaryje, kai paprašė atsigerti vandens. Alų gėrė iš butelio, nes nukentėjusioji atsisakė. Turėjo du butelius, kuriuos išeidamas pasiėmė. Truputį atsigėrė alaus ir iškart jį įdėjo į maišelį, nes nukentėjusioji pasakė, kad nenori. Tuo metu telefonas buvo padėtas ant stalo. Galėjo būti, kad prašymas dėl vandens buvo pretekstas, kad galėtų paimti telefoną. Atsiprašė nukentėjusiosios. Su nukentėjusiąja kalbėjo dėl dėklo, pražadėjo jai atlyginti, bet nukentėjusioji atsakė, kad jai nereikia. Nežino, ar jam pasibeldus į duris, jos buvo užrakintos. Nukentėjusioji neišsakė prieštaravimų, ji telefono pokalbio metu sutiko, kad jis atvyktų. Kai nuėjo į butą, nukentėjusioji paminėjo, kad kažko laukia ir ilgai negalės pas ją svečiuotis. Jam spontaniškai kambaryje kilo mintis pavogti telefoną. Nežino, kodėl telefoną atidavė kitam asmeniui, o ne nukentėjusiajai. Telefoną atidavė, nes jis jam buvo nereikalingas. Tas asmuo, kuriam atidavė telefoną, jam už jį neatlygino. Telefoną atidavė išgertuvių metu, asmeniui skolingas nebuvo.

Nukentėjusioji T. U. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną antrą kartą gyvenime matė kaltinamąjį. Su kaltinamuoju susipažino, kai nusipirko baldus. Jos sunūs dirbo, nebuvo kam juos sumontuoti, todėl paskambino pažįstamiems, paprašė pagalbos, jie atėjo jai padėti. Kaltinamojo tuo momentu nebuvo. Pavaišino pagalbininkus, tos pačios dienos vakare kaltinamasis atėjo su V. pas ją į butą. Pasakė, kad jai svetimų žmonių nereikia, tuo metu jie nebuvo pažįstami, jie išėjo. Ji nežino, iš kur kaltinamasis gavo jos telefono numerį. Kai pirmą kartą kaltinamasis buvo užėjęs į butą, jame praleido gal kokias 10-15 min. Antrą kartą kaltinamąjį pamatė, kai keitė spyną. Durys buvo atidarytos ir kaltinamasis pas ją užėjo. Jos buto durys buvo be rankenos, užkištos popieriumi. Pas ją nėra skambučio, negirdėjo, kad kaltinamasis būtų beldęsis. Kaltinamąjį pastebėjo, kai pastarasis jau buvo užėjęs į koridorių. Ji ėjo iš tualeto ir pamatė kaltinamąjį. Atpažino kaltinamąjį, jis jai pasiūlė atsigerti alaus, ji atsisakė. Kaltinamasis jos paprašė atsigerti vandens. Kad paduotų vandens, jai reikėjo atsisukti nugara ir į puodelį įpilti vandens. Padavė vandenį, kaltinamasis iškart išėjo. Jų bendravimas užtruko keletą minučių. Užkišo žurnalu duris, nuėjo į kambarį, pamatė, kad nebėra telefono. Paprašė kaimynės, kad jai paskambintų, telefono nebuvo. Kaltinamasis jos nebuvo įspėjęs žodžiu, kad pas ją ateis. Neatsimena skambučio su kaltinamuoju, kad toks skambutis išvis būtų buvęs. Kaltinamasis pas ją nebuvo ilgesnį laiką. Kai ji išėjo iš tualeto, kalinamasis nejudėjo. Telefonas buvo padėtas ant virtuvinio kampo stalo. Durys į jos kambarį visada atidarytos. Kaltinamąjį pamatė įeinantį į jos butą. Kai paprašė vandens, kaltinamasis prisėdo ant sofos. Telefonas gulėjo ant stalo, buvo padėtas ant servetėlės. Telefono pavogimo dieną nežinojo, kad pas ją ateis kaltinamasis, nes jis nebuvo pranešęs, kad pas ją ateis. Kaimynai pas ją neateina į svečius, su kaimynais nebendrauja, nes toje vietoje neilgai gyvena. Nežino, kokiu tikslu pirmą kartą pas ją atėjo V. su kaltinamuoju. Pas ją niekas į svečius neateina, jeigu ateina, beldžiasi į duris ir ji visada girdi. Tuo metu durys buvo užkištos popieriumi. Neatmeta galimybės, kad kaltinamasis galėjo belstis ir iškristi popierius, o ji negirdėjo. Ji įėjo į kambarį ir kaltinamasis įėjo į kambarį. Ji neprieštaravo, kad kaltinamasis įeitų. Nematė, kai kaltinamasis pavogė jos telefoną. Šiais metais baigia sumokėti už telefoną, už jį labai daug sumokėjo. Tyrėjas įvertino, kad telefono vertė dabar galėtų būti 250 Eur. Telefono dėkliukas kainavo 50 Eur. Turi su savimi telefoną. Buvo skilęs telefono ekranas. Pasikeitė SIM kortelė, todėl visa skambučių istorija dingo. Kai neteko telefono, jį įvertino apie 200 Eur. Jos nuomone, šiandien telefono kaina yra 120 Eur. Kai pavogė, pagalvojo, kad telefono vertė apie 200 Eur. Už telefoną turėjo sumokėti 429 Eur. Jos bute nėra durų skambučio. Visada išgirsta, kai jai beldžia į duris. Būnant tualete, visada išgirsta, kai jai beldžia į duris. Su klausa problemų neturi. Prieš vagystę negirdėjo, kad kas būtų beldęs į duris. Kai pamatė koridoriuje kaltinamąjį, ji nesuprato, ką pastarasis pas ją veikia. Matė, kad kaltinamasis su savimi turi alų, kurį gurkšnojo. Jai kilo įtarimų, kad kaltinamas buvo išgėręs. Neatsimena, ar alaus butelis jau buvo atidarytas, kai kaltinamasis buvo pas ją. Kai kaltinamasis pas ją atėjo, paprašė įpilti vandens. Įpylė vandens, atsisuko, kaltinamajam padavė vandens ir jis išėjo. Nuėjo į kambarį ir pamatė, kad ant stalo nėra telefono. Mano, kad tuo metu jos telefonas daugiau 120 Eur nekainuotų, nes buvo skilęs telefono ekranas. Tikrai neprisimena, kad kaltinamasis jai būtų skambinęs prieš ateinant. Dėl telefono dėklo neturi pretenzijų. Telefono dėklą įsigijo salone, kai pirko telefoną. Galbūt telefono dėklas dabar kainuotų 10-20 Eur.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. sausio 23 d. 11.26 val. užregistruotas įvykis, kad namuose (duomenys neskelbtini), nuo stalo buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy A5, IMEI (duomenys neskelbtini). Padaryta 500 Eur turtinė žala (b. l. 4).

Iš T. U. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. sausio 22 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), apie 30 metų amžiaus vyriškis, vardu J., iš jos neužrakinto buto nuo stalo pavogė telefoną Samsung A5 2017, IMEI (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio jai padaryta 300 Eur turtinė žala (b. l. 6).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–20).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad T. U. pateikė judriojo ryšio paslaugų teikimo sutarties kopiją (b. l. 28).

Iš judriojo ryšio paslaugų teikimo sutarties kopijos matyti, kad mobiliojo ryšio telefono Samsung A520 A5 2017, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), vertė 429 Eur (b. l. 29).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. V. T. pateikė telefoną Samsung A5, IMEI (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, telefono įskilęs ekranas (b. l. 33).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas Samsung A5 (b. l. 38–41).

Iš pakvitavimo matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas Samsung A5 grąžintas T. U. (b. l. 43).

Iš asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad T. U. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3, tai yra J. M., kuris 2019 m. sausio 22 d., apie 21.00 val., įsibrovė į jos buto (duomenys neskelbtini), kambarį bei paprašė vandens atsigerti, o jam išėjus nuo minėtame kambaryje buvusio stalo dingo mobilus telefonas Samsung A5 (b. l. 44–46, 49–50).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį arba 4 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą arba nedidelės vertės svetimą turtą, o BK 178 straipsnio 2 dalį – tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą.

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo dalinis prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios T. U. duoti parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolai ir daiktų apžiūros protokolai.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kaltę pripažino iš dalies. Jis neginčijo aplinkybių, kad buvo atėjęs į nukentėjusiosios butą ir būdamas jame pavogė nukentėjusiosios ant stalo paliktą telefoną. Nesutiko tik su tuo, kad įsibrovė į butą. Kaltinamojo teigimu, jis iš anksto telefonu buvo įspėjęs nukentėjusiąją, kad ateis pas ją, ir gavo jos leidimą, o mintis pavogti telefoną kilo jau būnant nukentėjusiosios bute. Teismas kritiškai vertina šią kaltinamojo versiją ir ja nesivadovauja, nes ji prieštarauja byloje objektyviais duomenimis nustatytoms aplinkybėms.

Esminis momentas sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas įsibrovimo į butą požymis, sudarantis pagrindą kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o ne kaip paprastą vagystę (BK 178 str. 1, 4 d.), yra tai, kada kaltinamajam kilo sumanymas pagrobti svetimą turtą. Nustačius, kad kaltinamasis į nukentėjusiosios butą įėjo neturėdamas tikslo pagrobti svetimą turtą, jam neturėtų būti inkriminuotas įsibrovimas ir jo veika turėtų būti kvalifikuota kaip paprasta vagystė. Atsakant į šį klausimą, svarbu nustatyti, kodėl kaltimasis atėjo į nukentėjusiosios butą, t. y. ar jis turėjo teisę patekti į butą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės parodo, kad kaltinamasis į nukentėjusiosios butą pateko neturėdamas tam teisėto pagrindo, t. y. neteisėtai, o tai reiškia, kad įsibrovė.

Iki aptariamo įvykio nukentėjusioji ir kaltinamasis iš esmės nebuvo pažįstami. Jie buvo susitikę tik vieną kartą, kai kaltinamasis be kvietimo su bendra pažįstama atėjo į nukentėjusiosios butą, tačiau pastarajai paprašius, motyvuojant tuo, kad svetimų žmonių jai nereikia, jis išėjo. Atsižvelgiant į tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios iš esmės nebuvo jokios pažinties, išskyrus minėtą vienintelį trumpalaikį kontaktą jos bute, teismo neįtikina kaltinamojo versija, jog jis aptariamu atveju pas nukentėjusiąją ėjo atsigerti alaus, nenorėdamas, kad sutuoktinė jam priekaištautų, jeigu jis alų gertų savo namuose. Dar labiau teismo neįtikina kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad jis prieš atėjimą susiskambino su nukentėjusiąja. Pažymėtina, kad pastaroji nepatvirtino šios aplinkybės. Mažai tikėtina, kad kaltinamasis gavo nukentėjusios telefono numerį minėto pirmo jų trumpalaikio kontakto metu. Minėta, kad nukentėjusiajai kaltinamojo atvykimas kartu su bendra pažįstama buvo nepageidautinas ir kaltinamasis buvo išprašytas iš buto. Tikėti, kad esant šioms aplinkybėms asmenys apsikeistų telefonų numeriais, būtų naivu. Be to, kaltinamojo nurodytas apsilankymo tikslas, t. y. atsigerti alaus, turint omeny, kad asmuo eina pas iš esmės nepažįstamą kaimynę, yra sunkiai suvokiamas ir neatrodo realus. Iš tiesų, keistai atrodo situacija, kai kaltinamasis sugalvojo gerti alų pas kaimynę ir neva gavo jos sutikimą, o pati kaimynė, kaltinamajam atėjus su alumi, atsisako gerti alų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nukentėjusiosios teigimu, įvykio dieną jos buto durys buvo be spynos (ji buvo keičiama), o tam, kad durys pačios neatsidarytų, tiesiog buvo užkištas lapelis.

Taigi, įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad kaltinamasis, matydamas, kad buto durys nėra užrakintos, neturėdamas leidimo ir teisėto pagrindo, įėjo į nukentėjusiosios butą, t. y. įsibrovė į butą, turėdamas sumanymą pavogti svetimą turtą. Aplinkybė, kad kaltinamasis, neteisėtai (be nukentėjusiosios leidimo) patekęs į butą, jame netikėtai sutiko nukentėjusiąją, kuri jo neišprašė išeiti iš buto, nešalina kaltinamajam teisingai inkriminuoto įsibrovimo požymio. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nebuvo nukentėjusiosios išprašytas iš buto, nes panaudojo apgaulę. Jis, pamatęs netikėtai pasirodžiusią nukentėjusiąją, sugalvojo, kad nori atsigerti ir paprašė nukentėjusiosios vandens. Šiuo atveju kaltinamasis apgaulę panaudojo kaip priemonę prieiti prie turto. Tai parodo kaltinamojo tyčios kryptingumą ir sudaro pagrindą išvadai, kad minėta aplinkybė (nukentėjusiosios pasirodymas) nepakeitė kaltinamojo tyčios (neapibrėžtos) įvykdyti turto vagystę nukentėjusiosios bute. Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytam įsibrovimo požymiui konstatuoti svarbu tai, kad patekimas į šias patalpas pašaliniams asmenims yra apribotas. Netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį, ji net neturi materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi nereiškia civilinio ieškinio.

Teismo aptartų aplinkybių visuma paneigia kaltinamojo versiją, kad sumanymas pavogti nukentėjusiosios telefoną jam kilo jau būnant pastarosios bute, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo iškilęs klausimas dėl pagrobto telefono vertės. Teismas savo iniciatyva ir gynėjas rinko objektyvius duomenis apie pagrobto telefono vertę. Ikiteisminio tyrimo metu vertė buvo nustatyta remiantis nukentėjusiosios subjektyviu įvertinimu. Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pagrobto turto vertė kvalifikacijai neturi reikšmės. Ji būtų reikšminga, jeigu kaltinamojo veika būtų perkvalifikuota į paprastą vagystę. Atsižvelgiant į tai, teismas plačiau nepasisako dėl telefono vertės. Teismas, atsižvelgdamas į telefono įsigijimo kainą (428 Eur, b. l. 29), į jo naudojimo iki vagystės laikotarpį (1,5 metų), bylos nagrinėjimo metu (po veikos praėjo dar 9 mėnesiai) aktualią pagal skelbimus nustatytą vertę (apie 120 Eur), į telefono būklę (skylęs ekranas), nustato, kad įvykio dieną telefono vertė galėjo būti apie 200 Eur. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skelbimuose nurodytos analogiško modelio kainos neturi prioriteto prieš pačios nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu nurodyta telefono vertę, aktualią įvykio dienai. Visgi telefonas, kuris asmens įsigytas naujas ir tik jo naudojamas, gali būti vertinamas brangiau, negu analogiškas, parduodamas naudotas kito asmens. Kadangi telefono dėklas, kuris nukentėjusiosios buvo įsigytas už 50 Eur, po 1,5 metų taip pat nusidėvėjo, teismas kaltinime nurodytą telefono dėklo vertę mažina iki 30 Eur. Dėl šios priežasties tikslintinos kaltinime nurodytos aplinkybės dėl telefono ir jo dėklo verčių, nustatant, kad telefono vertė įvykio dieną buvo 200 Eur, o dėklo – 30 Eur.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę J. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) apysunkis nusikaltimas, veika baigta), kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė recidyvistas, BK 60 str. 1 d. 13 p.; pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas 11 kartų (iki šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo metu teistas 10 kartų), taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas (b. l. 70–75), baustas administracine tvarka, taip pat už analogišką nusižengimą (b. l. 76–77), iki bausmės atlikimo vykdė individualią veiklą (b. l. 78), teisme atsiprašė nukentėjusiosios.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad J. M. skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant prokuroro siūlomą jos dydį, t. y. tarp sankcijos vidurkio ir minimalios šios bausmės rūšies ribos. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, J. M. šiuo nuosprendžiu skirtina laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir J. M. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į J. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį ir nuosprendyje nurodytus įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš