Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-11-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-436-898/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-22
Bylos Nr.
AN2-436-898/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00029-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė (pirm.)
Pažeidėjas
E. G.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-436-898/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00029-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria netenkintas apelianto skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutarimas, kuriuo E. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 6 dalyje, ir jam paskirta 115 Eur dydžio bauda, paliktas nepakeistas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25275-2020 E. G. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 6 dalį 115 Eur dydžio bauda dėl to, kad jis 2020 m. vasario 9 d. 10.12 val., Vilniuje vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas J. Jasinskio g. degant žaliam šviesoforo signalui, kirsdamas šviesoforo reguliuojamą sankryžą su Pamėnkalnio – Vinco Kudirkos gatvėmis, nevykdė pareigos duoti kelią policijos automobiliui su įjungtais mėlynais ir raudonais šviesos bei specialiais garso signalais, kuris per sankryžą važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, ir su juo susidūrė.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2020 m. spalio 28 d. Institucijos nutarimą E. G. atstovas advokatas D. G. apskundė apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. nutartimi apelianto skundo netenkino ir skundžiamą Institucijos 2020 m. spalio 28 d. nutarimą paliko nepakeistą.

3. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi apeliantas E. G. apylinkės teismo nutartį apskundė apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu iš dalies patenkinęs E. G. apeliacinį skundą panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį ir grąžino administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi apelianto E. G. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog policijos automobilis nagrinėjamo įvykio metu važiavo su įjungtais mėlynais švyturėliais ir garsiniu signalu ir tai buvo aiškiai girdėti ir matyti eismo dalyviams. Įvertinęs tai, jog E. G. nedavė kelio artėjančiai specialiai transporto priemonei su įjungtais mėlynais švyturėliais ir nesustojo taip, kaip numato Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 12 punktas, teismas nustatė, jog E. G. pažeidė KET 12 punkto reikalavimus tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 6 dalyje. Skundžiama nutartimi konstatuota, jog Institucija teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat pašoma priteisti E. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.1. Apelianto vertinimu, skundžiama nutartis yra priimta išsamiai neištyrus, neįvertinus bylos aplinkybių, nepašalinus visų neaiškumų, prieštaravimų, neapklausus liudytojų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, todėl skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Skunde pažymima, jog Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teismui nustačius ANK 639 straipsnio pažeidimą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo apygardos teismo nutarimu ir priėmė analogišką sprendimą, neapklausęs proceso dalyvių ir neištyręs byloje esančių įrodymų.

5.2. Skunde pabrėžiama, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoti KET 4, 9, 12 punktų pažeidimai, tačiau KET 186 punkte numatyta, kad specialiųjų transporto priemonių vairuotojai gali pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu nepakenks eismo saugumui, ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias, o KET 20 punkte nurodyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Pažymima, jog KET punktuose numatyti reikalavimai yra taikomi ir specialiąsias transporto priemones vairuojantiems asmenims.

5.3. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino policijos pareigūno, vairavusio tarnybinį automobilį, padarytų KET pažeidimų, kurie yra užfiksuoti vaizdo įraše. Policijos pareigūnas, vykdamas į iškvietimą, vairuodamas tarnybinį automobilį, naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, nepaisydamas pareigos laikytis bendrųjų kelių eismo taisyklių, nors tokiais atvejais reikalingas dėmesio sutelkimas į aplinką, vykstantį eismą, dėl to byloje esantys įrodymai nebuvo objektyviai ir visapusiškai ištirti. Apeliantas negali būti laikomas kaltu dėl įvykio, jei kitos transporto priemonės vairuotojas elgėsi ne tik nesaugiai ir neatsakingai, bet ir padarė administracinį nusižengimą.

5.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į policijos darbuotojų veiklos ir profesinės etikos principus, pareigūno pareigų vykdymo standartus bei teigiama, jog neįvertinus pareigūno, vairavusio transporto priemonę ir pažeidusio KET, elgesio buvo pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

5.5. Analizuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus, reaguojant į artėjančią specialiąsias, su įjungtais švyturėliais ir specialiais garso signalais, transporto priemonę, nurodoma, jog iš liudytojo pateikto vaizdo įrašo matyti, kad link sankryžos E. G. artėja degant žaliam šviesoforo signalui, o jo galiniai stabdžių žibintai dega, t. y. jis „važiuoja stabdydamas“, visgi nutarime ir ekspertizės akte nurodyti teiginiai, jog E. G. iki sankryžos viršijo greitį ir tik prieš sankryžą pradėjo stabdyti, tačiau nespėjo sustabdyti transporto priemonės, dėl prieš tai akivaizdžiai viršyto greičio, dėl ko atsitrenkė į policijos pareigūnų transporto priemonę, yra pagrįsti tik skaičiavimais, tačiau ne neginčytinais įrodymais ‒ t. y. ne specialiųjų prietaisų, kurie skirti greičio fiksavimui duomenimis. Todėl nustatytas greičio viršijimas yra preziumuojamas. Be to, nebuvo vertinamas policijos pareigūno neapdairus elgesys ir to įtaka eismo įvykiui.

5.6. Apelianto vertinimu, tinkamai ir išsamiai neištyrus administracinio nusižengimo bylos negalima pripažinti, jog jis yra atsakingas dėl kilusio eismo įvykio, o, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu bei in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje apeliantas E. G. skunde iš esmės ginčija kilusio eismo įvykio aplinkybes, neigdamas administracinio nusižengimo padarymo faktą.

8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismas pabrėžia tai, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nėra vertinamos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su eismo įvykio kilimo aplinkybėmis, be kita ko, proceso dalyvių atliktų veiksmų įtaka eismo įvykio kilimui, o sprendžiamas klausimas dėl eismo dalyvio pareigos duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms nevykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

9. ANK 417 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais arba jų lydimų transporto priemonių nepraleidimą, nesustojimą, kai to reikalaujama pagal taisykles, ar kitokį kliudymą jų eismui. Taigi, minėtame straipsnyje numatyta atsakomybė už KET 12 punkto, numatančio eismo dalyvių pareigą nedelsiant duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms, pažeidimą, kuris objektyviai pasireiškia tiek neveikimu – transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais nepraleidimu arba nesustojimu, tiek iš esmės ir aktyviais veiksmais – kitokiu kliudymu specialių transporto priemonių eismui.

10. Pastebėtina, jog ANK 417 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta formali administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. nusižengimas laikomas baigtu padarius nors vieną iš sudėtyje nustatytų aukščiau aptartų alternatyvių veikų, kas sąlygoja tai, jog administracinė atsakomybė kyla nepriklausomai nuo kitų – papildomų aplinkybių, todėl skunde nurodomi kilę padariniai peržengia šio administracinio nusižengimo sudėties ribas, o pabrėžiami policijos pareigūno veiksmai nėra priežastiniu ryšiu susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neveikimu, nevykdant eismo dalyvio pareigos nedelsiant duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais. Taigi, skunde nurodomi policijos pareigūno veiksmai negali paneigti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, pastarieji turi būti vertinami analizuojant pareigūno atsakomybės klausimą (past. – dėl naudojimosi mobilaus ryšio telefonu pareigūnui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 5), o ne dėl eismo dalyvio, pažeidusio KET 12 punkto reikalavimus, atsakomybės.

11. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto skundą dėl Institucijos nutarimo, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, nustatė, jog specialioji transporto priemonė – policijos automobilis, vairuojamas pareigūno T. K., įvykio metu važiavo su įjungtais mėlynais švyturėliais ir specialiu garsiniu signalu ir tai buvo aiškiai girdėti ir matyti eismo dalyviams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šias nagrinėjimo įvykio aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atspindinčius nagrinėjamo įvykio aplinkybes, t. y. byloje esančius vaizdo įrašus (b. l. 105), kuriuose užfiksuota, jog policijos pareigūnų automobilis, iki susidūrimo su E. G., važiavo tiek su įjungtu specialiuoju garsiniu signalu, tiek su įjungtais mėlynais švyturėliais, o ta pačia kryptimi su E. G. judėję eismo dalyviai sustabdė savo transporto priemones, tokiu būdu praleisdami specialiąją transporto priemonę: vairuotojas L. N., važiavęs E. G. judėjimo kryptimi, stabdo savo transporto priemonę, kartu prieš sankryžą sustoja priekyje važiavęs automobilis „Toyota Prius“, nepaisant jiems degančio žalio šviesoforo signalo, leidžiančio eismą, tuo metu E. G., vairuodamas BMW markės automobilį, transporto priemonės nesustabdo, tęsdamas judėjimą, sankryžoje susiduria su policijos pareigūnų automobiliu. Taip pat teismas vertino ir policijos automobilį vairavusio pareigūno T. K. 2020 m. vasario 9 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodoma, jog vykdamas į iškvietimą, buvo įjungęs garso ir šviesos signalus, o važiuojant V. Kudirkos gatve link Pamėnkalnio gatvės, sankryžoje, staiga iš dešinės pusės atsirado BMW automobilis, kurio jis nepastebėjo, ir įvyko eismo įvykis (b. l. 15).

12. Apygardos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, faktines administracinio nusižengimo aplinkybes nustatė remdamasis leistinais įrodymais, kurių pakanka administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltei pagrįsti. Byloje esantys įrodymai patvirtina tai, jog nepaisant aiškiai girdimo specialaus garso signalo ir kitų eismo dalyvių reakcijos, stabdant vairuojamas transporto priemones, tokiu būdu įvykdant pareigą praleisti artėjančią specialiąją transporto priemonę, administracinėn atsakomybėn patrauktas E. G. nesustabdė transporto priemonės, o, tęsdamas judėjimą Jasinskio g., sankryžoje susidūrė su specialiąja transporto priemone su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais ir specialiu garso signalu, tokiu būdu, nepraleisdamas transporto priemonės su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais ir specialiu garso signalu, pažeidė KET 12 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 6 dalyje.

13. Priešingai nei nurodoma apelianto skunde, skundžiama nutartimi buvo įvertintos visos teisingam sprendimui priimti reikšmingos aplinkybės, kurių pakanka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti, todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių nei dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo padarymo fakto, nei dėl E. G. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Todėl aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, tinkamai išanalizavo byloje surinktų įrodymų visumą, bei pagrįstai nustatė, jog E. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 6 dalyje, su šio teismo išvadomis nesutikti nėra pagrindo.

Dėl apelianto argumentų, susijusių su proceso teisės pažeidimais.

14. Analizuodamas pareiškėjo skundo argumentus teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių procesinių pažeidimų, galėjusių sąlygoti galimą teisės į sąžiningą procesą pažeidimą, o skunde ginčijamos aplinkybės yra tiesiogiai nulemtos paties apelianto procesinio elgesio, t. y. susijusios su pareiškėjo laisva valia pasirinktu elgesiu, įgyvendinat jam suteiktas teises, išaiškintas administracinio nusižengimo protokole (b. l. 4). Nors skunde apeliuojama į tai, kad byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apribojant galimybę dalyvauti įrodymų tyrime, šios teisės pastarasis iš esmės atsisakė – skundą padavęs E. G. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme dalyvauti nepageidavo – teisme buvo gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b. l. 106). Taigi, proceso dalyviams tinkamai pranešus apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b. l. 99-103) ir į teismo posėdį neatvykus nė vienam administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui, byla, vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu aspektu įvertinus tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neišreiškė noro dalyvauti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus pirmosios instancijos teisme (ANK 577 straipsnio 2 dalyje), be kita ko, pakartotinai šią teisę suteikus skunde nurodomu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu, konstatuotina, jog apeliantas, sąmoningai atsisakė jam suteiktos teisės į tiesioginį, žodinį bylos nagrinėjimą, todėl nėra pagrindo teigti, jog šioje byloje buvo padarytas esminis proceso pažeidimas ar pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į sąžiningą procesą.

15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, byloje nustatytas aplinkybės grindė objektyviais ir pakankamais įrodymais – vaizdo įrašais, kuriose tiesiogiai užfiksuotos reikšmingos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, kurie yra pakankami teisingam bei pagrįstam sprendimui priimti. Nenustačius skunde nurodomų deklaratyvių prieštaravimų, be kita ko, ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių pažeidimo, apelianto skunde nurodomais motyvais naikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto E. G. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jurgita Kolyčienė