Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Č. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2016-06-27 apie 12 val., Tverečiaus g. 4, Vilniuje, vairuodamas automobilį Renault Megane, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas pro stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko saugaus atstumo iš šono, jį kliudė ir apgadino abi transporto priemones, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, jog tokiais savo veiksmais J. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 126 punkto, 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu J. Č. nurodė, kad kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažįsta iš dalies, paaiškindamas, kad sutinka, jog jis, vairuodamas automobilį, galėjo sukelti eismo įvykį ir apgadinti kitą transporto priemonę, tačiau nesutinka, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. J. Č. paaiškino, kad jis nejautė automobilių kontakto, nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį. Jis vairavo automobilį Renault Megane, šį automobilį jo šeima buvo įsigijusi tik prieš kelias dienas, automobilis buvo iškart su defektais (aplankstytas), todėl manė, kad automobilio aplankstymai, užfiksuoti fotonuotraukose, jau buvo ir prieš įvykį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat nurodė, kad jis tik buvo įgijęs teisę vairuoti (tai buvo jo pirma savarankiško vairavimo diena), ten, kur įvyko eismo įvykis, jam buvo labai sunku išvažiuoti, buvo mažai vietos, todėl teko užvažiuoti ant šaligatvio, tačiau, kad būtų kliudęs kitą transporto priemonę – tikrai nejuto. Tikslo nuslėpti eismo įvykį neturėjo, automobilį ir po įvykio statė tame pačiame kieme.

Byloje esančiame rašytiniame paaiškinime J. Č. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir teismo posėdžio metu – kaltę dėl sukelto eismo įvykio pripažino, tačiau neigė tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos.

J. Č. skirtina administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo yra matyti, kad J. Č. yra inkriminuojami administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu J. Č. nurodė, kad kaltę dėl sukelto eismo įvykio pripažįsta, teigė, kad dėl vairavimo stažo neturėjimo (įvykį jis sukėlė tą pačią dieną, kai atsiėmė vairuotojo pažymėjimą), tiesiog nesugebėjo išmanevruoti kieme ir galėjo atsitrenkti į kitą automobilį, tačiau kontakto tikrai nejuto, jei būtų supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, tikrai nebūtų nuvažiavęs iš eismo įvykio, paaiškino, kad neturėjo tikslo nuslėpti eismo įvykio, automobilį ir toliau statė tame pačiame kieme. J. Č. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, taip pat patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, Eismo įvykio schema, Papildomų duomenų apie eismo įvykį pažyma, D. B., G. A. rašytiniai paaiškinimai, Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu eismo įvykio byloje, fotolentelėmis, kita bylos medžiaga.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo yra matyti, jog J. Č. inkriminuojamas ir administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

ATPK 9 straipsnis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Tiek teismo posėdyje, tiek rašytiniame paaiškinime J. Č. kategoriškai neigė supratęs, jog sukėlė eismo įvykį, nurodė, kad, jei būtų pajutęs, kad jo automobilis kliudė kitą transporto priemonę, būtų iškart ėmęsis reikiamų veiksmų ir tikrai nebūtų nuvažiavęs iš eismo įvykio vietos, nes tikslo nuslėpti kaltės dėl eismo įvykio neturėjo, ir po eismo įvykio jo automobilis stovėjo tame pačiame kieme. Teismui perduotoje byloje nėra pateikta įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti, jog J. Č. būtų jautęs susidūrimą su kitu automobiliu ir kaip nors į tą susidūrimą sureagavęs (išlipęs iš automobilio, apžiūrėjęs apgadinimus ar pan.). Be to, iš teismui pateiktų fotolentelių yra matyti ir tai, jog ant automobilio (duomenys neskelbtini) esantys apgadinimai nėra itin žymūs. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neginčijamos išvados, jog J. Č. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina, nesant J. Č. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo J. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę, dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (duomenų apie teistumą nepateikta, turi galiojančią administracinę nuobaudą), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir sprendžia, jog J. Č. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina minimali minėto įstatymo straipsnio sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

J. Č. administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti unikalų mokėjimo kodą ROIK Nr. 16060833858 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.