- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-29
- Bylos Nr.
- I-4181-789/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04592-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- O. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O. B. 2015-09-21 pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 100 Eur turtinei žalai ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-02-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-871-643/2014 priteisė pareiškėjui 200 litų neturtinei žalai, kuri kilo dėl Lietuvos valstybės atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo neteisėtų veiksmų, atlyginti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą apeliacine tvarka skundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT), kuris 2015-02-05 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-105-858/2014 apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 340 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, 2015-02-19 pateikė Teisingumo ministerijai prašymą pervesti 340 Eur į nurodytą sąskaitą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pakartotinai siuntė prašymus Teisingumo ministerijai, tačiau minėta suma pareiškėjui nebuvo pervesta. Paaiškino, kad pinigai yra skubiai reikalingi vaistams nusipirkti, šeimos nariui paremti bei kitiems poreikiams tenkinti. Teigė, kad Teisingumo ministerijos darbuotojai elgėsi neetiškai, atsakydami į pareiškėjo skundus. Nurodė, kad 340 Eur pareiškėjui buvo pervesti 2015-08-31. Nurodė, kad Teisingumo ministerijos daromas pažeidimas buvo sąmoningas, nes pareiškėjas dėl piniginės sumos ne kartą kreipėsi į Teisingumo ministeriją. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus sprendime numatyta rekomendacija Teisingumo ministrui J. B. užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatyme numatytų terminų (b. l. 3–7). Teigė, kad dėl neteisėtų Teisingumo ministerijos veiksmų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dėl pastovaus pinigų skolinimosi ir neatsiskaitymo laiku prarado artimųjų pagarbą ir pasitikėjimą, negalėjo finansiškai padėti savo šeimos nariui (b. l. 1–2).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas kelis kartus keitė sąskaitas, į kurias turėjo būti pervestos priteistos piniginės lėšos. Paaiškino, kad paskutinis prašymas gautas 2015-06-18, priteista suma pareiškėjui pervesta 2015-08-31, todėl teismo sprendimas buvo įvykdytas nepažeidžiant nustatytų terminų. Nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Teigia, kad pareiškėjui šiuo atveju negalėjo kilti žala, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas įvykdytas per nustatytą 3 mėnesių terminą, pareiškėjas neišnaudojo savo teisės kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo įvykdymo (b. l. 14–16).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl Teisingumo ministerijos veiksmų (neveikimo) laiku nepervestos teismo sprendimu priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2015-02-18 pateikė Teisingumo ministerijai 2015-02-12 prašymą, kuriame prašė jam pervesti LVAT 2015-02-05 nutartyje priteistas pinigines lėšas į trečiojo asmens J. B. sąskaitą (b. l. 19). Pareiškėjas 2015-04-10 Teisingumo ministerijai pateikė 2015-04-07 prašymą pervesti minėtas lėšas į Marijampolės pataisos namų sąskaitą pareiškėjui (b. l. 18). Pareiškėjas 2015-06-18 Teisingumo ministerijai pateikė 2015-06-15 skundą, kuriame prašė pervesti minėtas lėšas J. B. priklausančią sąskaitą (b. l. 17). Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė pareiškėjui 2015-08-21 raštą Nr. (1.23.)7R-5768, kuriame nurodė, kad gavo pareiškėjo 2015-06-15 skundą ir priteistas lėšas pareiškėjui perves per 3 mėnesius.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų Teisingumo ministerijos veiksmų. Pareiškėjas teigia, kad atsakovė per įstatymo nustatytą terminą neįvykdė teismo sprendimo, t. y. nepervedė teismo priteistos žalos į pareiškėjo sąskaitą.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą. CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pagal žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 str. 1 d. Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno (kvotėjo, tardytojo), prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 str.), taip pat dėl kitų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginti. Šių asignavimų valdytojas yra Teisingumo ministerija. Pagal Įstatymo 2 str. 2 d. 1 p. Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno (kvotėjo, tardytojo), prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Pagal Įstatymo 2 str. 3 d. Teisingumo ministerija minėtus veiksmus turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar Teisingumo ministerija laiku išmokėjo pareiškėjui priteistos žalos atlyginimą, taip pat svarbu nustatyti momentą, su kuriuo Įstatymas sieja 3 mėnesių procesinio termino eigos pradžią.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2015-02-18 pateikė Teisingumo ministerijai 2015-02-12 prašymą, kuriame prašė jam pervesti LVAT 2015-02-05 nutartyje priteistas pinigines lėšas į trečiojo asmens J. B. sąskaitą (b. l. 19). Kadangi teismo sprendimas nebuvo vykdomas, pareiškėjas 2015-04-10 ir 2015-06-18 Teisingumo ministerijai pakartotinai pateikė prašymus dėl teismo sprendimo vykdymo. Teisingumo ministerija 2015-08-21 raštu Nr. (1.23)7R-5768 atsakė pareiškėjui į jo prašymus ir nurodė, kad gavo pareiškėjo 2015-06-18 prašymą ir jį įvykdys per 3 mėn. nuo 2015-06-18 prašymo gavimo dienos. Pažymėtina, kad Teisingumo ministerijoje 2015-02-18 ir 2015-04-10 buvo gauti pareiškėjo prašymai, į kuriuos Teisingumo ministerija nepateikė jokio atsakymo.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 31 str. administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios; kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų, o asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą pranešama raštu arba elektroniniu paštu (kai skundas gautas elektroniniu paštu) ir nurodomos pratęsimo priežastys. Pagal Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 30 p. asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje. Nagrinėjamu atveju prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atsakovė gavo 2015-02-18, tačiau į jį neatsakė Viešojo administravimo įstatymo ir Taisyklėse nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su atsakovės teiginiais, kad terminas teismo sprendimui įvykdyti skaičiuojamas nuo 2015-06-18 prašymo gavimo dienos. Pažymėtina, kad Įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta, kad dokumentus (teismo sprendimus), Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo, t. y. šis reikalavimas yra imperatyvaus pobūdžio, nenumatantis jokių išlygų. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo teiginius, kad Teisingumo ministerija sprendimą privalėjo įvykdyti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jo gavimo dienos, pripažįsta pagrįstais. Šią aplinkybę patvirtina ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2015-06-08 pažyma Nr. 4D-2015/1-497 „Dėl O. B. skundo prieš Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją“ (b. l. 3–7).
Atsakovė atsiliepime teigia, kad teismo sprendimas nebuvo vykdomas todėl, kad pareiškėjas kelis kartus keitė sąskaitas, į kurias turėjo būti pervestos priteistos piniginės lėšos. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerija nebuvo pradėjusi teismo sprendimo vykdymo procedūros pagal pareiškėjo 2015-02-18 ir 2015-04-10 prašymus, todėl ir sąskaitų, į kurias prašoma pervesti priteistas lėšas, pakeitimai negalėjo įtakoti sprendimo vykdymo procedūros terminų. Įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovė nevykdė teismo sprendimo dėl to, kad pareiškėjas keitė sąskaitas, į kurias turėjo būti pervestos priteistos piniginės lėšos.
Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad Teisingumo ministerija, 2015-02-18 gavusi teismo sprendimą, kuriuo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareiškėjo naudai buvo priteista neturtinė žala ir pareiškėjo prašymą vykdyti teismo sprendimą, privalėjo pradėti atitinkamą administravimo procedūrą ir ją įvykdyti iki 2015-05-18, tačiau įvykdė 2015-08-31, t. y. praėjus 108 dienoms po numatyto termino pabaigos.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl laiku negrąžintos skolos patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, neturėjo galimybės nusipirkti vaistų, prarado pasitikėjimą bei pagarbą asmenų, iš kurių pareiškėjui teko skolintis pinigų, negalėjo pasirūpinti giminaičiu, kuriam pablogėjo sveikata. Pareiškėjas skunde prašo priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų skunde nurodytas aplinkybes, kad jam teko skolintis pinigų iš kitų asmenų. Nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas neturėjo nuosavų lėšų asmeniniams poreikiams tenkinti. Taip pat skunde nedetalizavo, kokiu asmeniu jis turėjo pasirūpinti. Nenurodė, kokie sveikatos sutrikimai pasireiškė minėtam asmeniui. Pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos atsiradimo nėra pagrįsti jokiais bylos duomenimis. Teismui nekyla abejonių, kad dėl Teisingumo ministerijos neveikimo pareiškėjas negalėjo naudotis jam teismo sprendimu priteistomis lėšomis. Pareiškėjas dėl minėto Teisingumo ministerijos neveikimo galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, išgyvenimus, papildomą diskomfortą, tačiau teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog patirti nepatogumai buvo tokie intensyvus, kad žala pareiškėjui turi būti atlyginama pinigais.
Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 str. 8 p. nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad dėl minėto pažeidimo pareiškėjui būtų kilę ypatingos neigiamos pasekmės, pavyzdžiui, išgyvenimai, sukrėtimai, sveikatos sužalojimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą, nenustačius, kad pareiškėjo teisės būtų pažeistos negrįžtamai, įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti tik jo teisės į teismo sprendimu priteistos žalos išmokėjimo per Įstatyme nustatytą terminą pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teismo sprendimu jam priteistos žalos išmokėjimą per Įstatyme nustatytą terminą, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas.
Pareiškėjas skunde taip pat prašė teismo priteisti 100 Eur turtinei žalai atlyginti, tačiau šio reikalavimo nepagrindė, nepateikė jokių patirtą žalą patvirtinančių įrodymų, todėl pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjo O. B. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo teisė per įstatymo nustatytą terminą gauti jam priteistą žalos atlyginimą buvo pažeista.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.