- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-01
- Bylos Nr.
- e2-32-743/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Atsakovas
- I. M.
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą ieškinį atsakovui I. M. dėl 1 571,54 Eur žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 571,54 Eur žalos atlyginimo, penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 1,2).
Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. 2012 m. lapkričio 22 d. Širvintų r. Alionių II k. įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą bei elektros stulpą, dėl ko jis pripažintas kaltu dėl šio eismo įvykio. Automobilio ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ERGI Insurance SE Lietuvos filiale. Dėl eismo įvykio E. S. patyrė nuostolį, nes buvo apgadinta jam priklausanti tvora. E. S. 2013 m. vasario 8 d. ieškovė išmokėjo 1 571,54 Eur nuostolių atlyginimo. Kadangi atsakovas transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovė turi teisę reikalauti išmokėtą draudimo išmoką grąžinti. Atsakovas geranoriškai išmokos negrąžino, todėl prašo teismą šią išmoką priteisti. Pažymi ir tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Eismo įvykio metu buvo sugadintas dviem skirtingiems nukentėjusiems priklausęs turtas – E. S. tvora ir elektros apšvietimo stulpas. Žalą patyrusiam E. S. draudikas žalą atlygino, tačiau dėl elektros stulpo sugadinimo žalą patyręs asmuo nepateikė prašymo atlyginti nuostolius ir juos pagrindžiančių dokumentų. Dėl šių aplinkybių draudikas sprendė, kad draudikui kylanti prievolė nėra visiškai įvykdyta ir deliktinės civilinės atsakomybės santykiai nėra pasibaigę visa apimtimi. Nurodo, kad CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja teismą kiekvienu konkrečiu atveju spręsti dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo. Tuo atveju, jeigu teismas spręs, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, prašo jį atnaujinti atsižvelgus į trumpą nustatytą ieškinio senaties terminą, į tai, kad žala eismo įvykio metu padaryta dviem nukentėjusiems, kurie skirtingai naudojosi savo teisėmis, į atsakovo padarytą šiurkštų teisės pažeidimą, į atsakovo elgesį, kai jis, gavęs pretenziją, neatsiliepė ir neatlygino padarytos žalos. Atnaujinus ieškinio senaties terminą, prašo ieškinį patenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovas I. M. su ieškiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Nurodo, kad pripažįsta tą aplinkybę, kad 2012 m. lapkričio 22 d. Širvintų r. Alionių II k., jis, būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą bei elektros stulpą ir yra kaltas dėl šio eismo įvykio. Tačiau ieškovė eismo įvykio metu nukentėjusiam E. S. žalą atlygino 2013 m. vasario 8 d., todėl teisė į ieškinį atsakovei atsirado nuo šio momento. Kadangi reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovė praleido, todėl prašo ieškinį atmesti šiuo pagrindu. Nurodo, kad dėl elektros stulpo joks reikalavimas atlyginti nuostolius ir negalėjo būti pareikštas, kadangi kitą dieną po eismo įvykio jis padarytus turtinius nuostolius dėl elektros stulpo sugadinimo atlygino pats asmeniškai. Ieškovė jam pretenziją dėl nuostolių atlyginimo pateikė taip pat praleidusi ieškinio senaties terminą, todėl jis šios pretenzijos netenkino.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad atsakovas I. M. pripažintas kaltu dėl 2012 m. lapkričio 22 d. Širvintų r. Alionių II k. įvykusio eismo įvykio, kurio metu jo neblaivaus vairuojamas automobilis ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino tvorą ir padarė 1 571,54 Eur turtinę žalą E. S.. Automobilio ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, todėl draudikas 2013 m. vasario 8 d. E. S. atlygino eismo įvykio metu patirtus nuostolius. Kiti asmenys dėl šio eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimo, nesikreipė. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.
Pranešimas patvirtina, kad 2012 m. lapkričio 22 d. 12.46 val. neblaivaus atsakovo vairuojamas automobilis ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Širvintų r. Alionių II k., nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į tvorą ir elektros stulpą. Dėl to atsakovas pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 14, 135, 234 punktų reikalavimus ir 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje (el. b. l. 6,7). Šių aplinkybių neginčija ir atsakovas. 2012 m. birželio 7 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi atsakovas apdraudė valdytojo civilinę atsakomybę akcinėje draudimo bendrovėje ,,ERGO Lietuva“ (el. b. l. 4,5 ). 2012 m. lapkričio 22 d. pretenzija ir 2012 m. gruodžio 4 d. pranešimas apie padarytą žalą patvirtina, kad E. S. kreipėsi į ieškovę dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo (el. b. l. 13,45). 2012 m. lapkričio 27 d. defektiniu aktu nustatyta, kad būtina pakeisti tvorą, betoninius stulpelius bei suremontuoti tvoros fundamentą (el. b. l. 12). Lokalinė sąmata patvirtina, kad tvoros stulpų keitimas, metalinių varstomų vartų, medinių aklinų tvoros remontas, tvoros padengimas impregnantu bei statybinių šiukšlių išvežimas su darbais ir pridėtinėmis išlaidomis sudaro 6 092,29 Lt (el. b. l. 11). 2013 m. vasario 7 d. pranešimus E. S. informuotas apie žalos dydį ir 2013 m. vasario 8 d. jam pervesta 5 426,22 Lt nuostolių atlyginimo (el. b. l. 9,10). Įrodymų, kad E. S. sprendė, kad jam atlyginta ne visa eismo įvykio metu padaryta žala, nėra. 2015 m. spalio 22 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovui apmokėti 1 571,54 Eur nuostolių, išmokėtų E. S. (el. b. l. 8).
Byloje nekyla ginčas dėl to, kad remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijoje asmeniui, tik dėl išmokėtos draudimo išmokos turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tačiau kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Ieškovė E. S. nuostolius atlygino 2013 m. vasario 8 d., todėl deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigė visa apimtimi ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsirado draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, vairavęs automobilį neblaivus. Toks draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui - atsakingam už žalos padarymą asmeniui kildinamas iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, todėl šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), kuris baigėsi 2014 m. vasario 8 d. Ieškinys teisme gautas 2016 m. spalio 3 d., t. y. praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad ieškovė yra draudimo bendrovė, užsiimanti draudimo veikla ir yra profesionali šios srities žinovė, turinti didelius žmogiškuosius ir finansinius resursus, todėl jai buvo žinomos aptartos TPVCAPD įstatymo ir CK normos, reglamentuojančios pretenzijų pateikimo tvarką ir draudimo teisiniams santykiams nustatytą sutrumpintą ieškinio senatį. Būdama rūpestinga ir atidi savo teisių apsaugai, ji turėjo galimybę ginti pažeistas teises įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, tačiau to nepadarė, todėl vien tai, kad atsakovas padarė šiurkštų teisės pažeidimą, kad yra numatytas trumpas ieškinio senaties terminas, buvo sužalotas kelių asmenų turtas, nėra pagrindo pripažinti, kad ji šį terminą (daugiau nei du metus) praleido dėl svarbių priežasčių. Esant atsiliepime atsakovo išreikštam prašymui taikyti ieškinio senatį, tai sudaro pagrindą ieškinio reikalavimą atmesti (CK 131 straipsnio 1 dalis). Ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo šioje byloje negali būti taikoma, nes Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, 2008 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir 2009 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009 buvo konstatuotas viešasis interesas, kuris šioje byloje nėra ginamas.
Ieškovės argumentas dėl prievolės įvykdymo momento atmestinas kaip nepagrįstas. Sutiktina, kad draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka pilnai nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Prievolė – tai teisinis santykis, kai viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovas turtinę žalą dėl elektros stulpo sužalojimo atlygino pats asmeniškai, todėl žalą patyręs asmuo į ieškovę dėl nuostolių atlyginimo nesikreipė, tarp jų prievoliniai teisiniai santykiai neatsirado, todėl ieškovė vien elektros stulpo sugadinimo faktu negali remtis, kad konstatuotų jog deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai nepasibaigė prievolės įvykdymu.
Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, ieškovės ieškinys atmestinas ir jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 10017013, ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.