- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-30
- Bylos Nr.
- 1N-55/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aloyzas Kruopys
- Advokatai
- Valentinas Baltrūnas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys,
išnagrinėjęs įtariamojo G. S. gynėjo advokato Valentino Baltrūno skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 8 d. nutarties, kuria teismas nutarė išduoti Lietuvos Respublikos pilietį G. S. Jungtinėms Amerikos Valstijoms (toliau – JAV) baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. 1 :08-cr 50 DFH-KPF už nusikalstamą veiką, nurodytą JAV teisingumo departamento teisinės pagalbos prašyme ir numatytą JAV Baudžiamojo Kodekso 18 dalies § 51343.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2008 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje diplomatiniais kanalais gautas JAV teisingumo departamento 2008 m. birželio 26 d. teisinės pagalbos prašymas dėl Lietuvos Respublikos piliečio G. S. , gim. 1972 m. gruodžio 26 d., išdavimo JAV baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. l:08-cr 50 DFH-KPF už 2007 m. balandžio 25 d. - 2007 m. liepos 16 d. laikotarpiu JAV teritorijoje padarytą nusikalstamą veiką, numatytą JAV Baudžiamojo Kodekso 18 dalies § 51343. 2008 m. kovo 25 d. JAV Indianos valstijos Pietų apygardos Indianapolio prisiekusiųjų teismas paskelbė kaltinimus G. S. . Tos pačios valstijos Pietų apygardos teismas 2008 m. kovo 25 d. G. S. atžvilgiu išdavė arešto (suėmimo) orderį.
JAV teisingumo departamento teisinės pagalbos prašyme nurodyta, kad G. S. , gim. 1972 m. gruodžio 26 d., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą JAV Baudžiamojo Kodekso 18 dalies § 51343, t.y. jis kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 25 d. iki 2007 m. liepos 16 d. jis ir kiti nenustatyti asmenys sugalvojo kaip apgauti dvi Indianos valstijoje veikiančias įmones. Tuo tikslu nuo 2007 m. balandžio 25 d. G. S. įsteigė juridinį asmenį „(duomenys neskelbtini)”, kuris neva vykdė didmeninę prekybą Rytų Europos šalių produktais. Per kitas tris savaites G. S. įregistravo šią įmonę Ilinojaus valstijoje ir „(duomenys neskelbtini)” vardu atidarė sąskaitas šešiuose Čikagos (Ilinojaus regionas) bankuose. Kaip darbo ir gyvenamosios vietos adresus jis nurodė savo namų adresą ir įvardijo save firmos prezidentu. Nuo 2007 m. gegužės 29 d. iki 2007 m. liepos 2 d. G. S. kiekvienoje iš minėtų banko sąskaitų atliko po vieną grynųjų pinigų indėlio ir išėmimo operaciją, siekdamas sudaryti įspūdį, jog įmonė verčiasi teisėta veikla.
2007 m. liepos 2 d. ir 2007 m. liepos 5 d. nenustatytas asmuo prisijungė prie Kolumbo apskrities (Indianos valstija) ligoninės elektroninės banko sąskaitos, siekdamas inicijuoti tris neteisėtas piniginių lėšų (iš viso 101331,64 JAV dolerių) pervedimo operacijas į tris G. S. priklausančias „(duomenys neskelbtini)” sąskaitas. Tuomet G. S. iš įvairių Čikagos regiono bankų (8 kartus) ir bankomatų (4 kartus) grynaisiais išsiėmė 75000 JAV dolerių.
2007 m. liepos 9 d. nenustatytas asmuo prisijungė prie nedidelės finansinės įmonės „(duomenys neskelbtini)”, veikiančios Karmelyje (Indianos valstija), elektroninės banko sąskaitos, kad padarytų dvi neteisėtas piniginių lėšų (iš viso 84360,23 JAV dolerių) pervedimo operacijas į dvi skirtingas G. S. priklausančias „(duomenys neskelbtini)” sąskaitas. 2007 m. liepos 10 d. ir liepos 16 d. laikotarpiu G. S. iš įvairių bankų (15 kartų) ir bankomatų (6 kartus) išsiėmė grynaisiais pinigais ir išleido, mokėdamas už stambius pirkinius, 83372,33 JAV dolerius.
2007 m. liepos 11 d. (ar maždaug tuo laiku) G. S. pateikė melagingus paaiškinimus F. T. banko, esančio (duomenys neskelbtini), Ilinojuje, tarnautojui apie savo verslo veiklą ir lėšų gavimo per (duomenys neskelbtini) sistemą priežastis.
Siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo, G. S. 2007 m. liepos 24 d. išvyko iš JAV. Vykdant JAV teisinės pagalbos prašymą, G. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2008 m. rugsėjo 17 d sulaikytas Lietuvoje, Kauno mieste. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartimi G. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui.
2008 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje G. S. supažindintas su Lietuvos Respublikos BPK 75 straipsniu, numatančiu supaprastinto išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarką, jam išaiškintos teisinės supaprastinto išdavimo pasekmės. G. S. nesutiko, kad būtų taikoma supaprastinta išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus prokurorė 2008 m. spalio 2 d. pareiškimu Nr. 14.2.-3555(14.3.-227) prašė išduoti Lietuvos Respublikos pilietį G. S. JAV baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. l:08-cr 50 DFH-KPF už nusikalstamą veiką, nurodytą JAV teisingumo departamento teisinės pagalbos prašyme ir numatytą JAV Baudžiamojo Kodekso 18 dalies § 51343.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 8 d. nutartimi patenkino prokurorės prašymą ir nutarė išduoti Lietuvos Respublikos pilietį G. S. JAV baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Teismas nenustatė aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutartyje bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 9 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos BPK 71 straipsnyje, kurios neleistų išduoti G. S. JAV baudžiamajam persekiojimui vykdyti už nusikaltimą, numatytą JAV Baudžiamojo Kodekso 18 dalies § 51343.
Šalies argumentai
Įtariamojo G. S. gynėjas advokatas Valentinas Baltrūnas skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti.
Gynėjas nurodo, kad G. S. galimai padarytos nusikalstamos veikos neturi požymių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje bei 216 straipsnio 1 dalyje. Pateiktuose kaltinime bei įtarime teigiama, kad G. S. pervedė pinigines lėšas iš vienos įmonės į kitą (gynėjas pažymi, kad šiuos veiksmus atliko ne G. S. ), tačiau nenustatyta, kad jis užvaldė svetimą turtą ir tuo padarė žalos. V. Baltrūnas abejoja, ar G. S. JAV atlikti veiksmai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra laikomi nusikaltimais, todėl mano, kad Vilniaus apygardos teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 42 „Dėl teismų praktikos taikant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir Baudžiamojo bei baudžiamojo proceso kodekso normas, nustatančias asmenų išdavimą užsienio valstybei arba perdavimą Tarptautiniam baudžiamajam teismui" nuostatas, kuriose pažymėta, jog pagal Lietuvos Respublikos BK 9 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir Europos konvencijos dėl ekstradicijos 2 straipsnio prasme asmuo gali būti išduodamas tik už veikas, kurios laikomos nusikalstamomis, ir už jų padarymą asmuo yra baudžiamas tiek pagal Lietuvos Respublikos, tiek pagal prašančiosios išduoti asmenį valstybės įstatymus bent vienerių metų laisvės atėmimo ar jai prilygstančia bausme, arba nuteistam asmeniui yra likę atlikti ne mažiau kaip 4 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės. Skirdamas suėmimą ikiteisminio tyrimo teisėjas turi įsitikinti, ar yra tarptautinėse sutartyse ir BK 9 straipsnyje, BPK 71 straipsnyje numatyti asmens išdavimo užsienio valstybei pagrindai ir sąlygos.
Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad teismui pateiktas JAV teisingumo departamento teisinės pagalbos prašymas dėl G. S. išdavimo ir prašymas dėl ekstradicijos yra pagrindas suimti asmenį, esantį Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 5 dalis), nes parenkant kardomąją priemonę turi būti vadovaujamasi bendraisiais kardomųjų priemonių skyrimo pagrindais ir sąlygomis (Lietuvos Respublikos BPK 72 straipsnio 1 dalis, 119 straipsnis, 122 straipsnis). Be to, Lietuvos Respublikos BPK 72 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmeniui kurį prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos gali būti taikomos ir kitos Lietuvos Respublikos BPK numatytos kardomosios priemonės, jeigu jų pakanka užtikrinti, kad asmuo nepabėgtų (nepasislėptų) nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų.
Gynėjas atkreipia dėmesį, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad įtariamasis tiek Lietuvos, tiek JAV pareigūnams nuoširdžiai sutiko papasakoti visas jam žinomas aplinkybes. Iš įtariamojo apklausas protokolo matyti, jog G. S. davė išsamius ir nuoširdžius parodymus, atsakė į visus pareigūnų pateiktus klausimus, paaiškindamas, kad su asmeniu, vardu Igoris, nesitarė daryti nusikaltimo, tačiau, susipažinęs su pateiktu įtarimu, suprato, kad juo pasinaudojo. Apeliantas pažymi, kad G. S. jau metus gyvena Lietuvoje, yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, turi darbą, nuo pareigūnų nesislapsto ir neketina to daryti, neteisias ir nebaustas administracine tvarka, ateityje yra pasirengęs bendradarbiauti tiek su Lietuvos, liek su JAV teisėsaugos pareigūnais tiriant minėto įvykio aplinkybes. Mano, kad nepagrįsta yra teismo išvada, kad G. S. nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, nevedęs, todėl gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos pareigūnų.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 9 straipsnį, sprendžiant asmens išdavimo baudžiamajam persekiojimui užsienio valstybei klausimą, būtina griežtai vadovautis šalių pasirašytos ekstradicijos sutarties sąlygomis bei pagrindais. Be to, minėta norma numato teismo teisę, bet ne pareigą išduoti asmenį prašančiai valstybei. Gynėjas mano, kad teismas, nagrinėdamas prokurorės pareiškimą ir spręsdamas G. S. išdavimo JAV baudžiamajam persekiojimui klausimą, neteisingai įvertino situaciją, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybes ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutartį bei Lietuvos Respublikos BK 9 straipsnio bei Lietuvos Respublikos BPK 73 straipsnio nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo nutartis paliekama galioti.
Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį dėl G. S. išdavimo JAV baudžiamajam persekiojimui, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos BPK 73 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarties nustatytų reikalavimų ir pagrįstai nustatė, kad nėra aplinkybių, numatytų šioje sutartyje bei minėtuose Lietuvos Respublikos įstatymuose, kurios neleistų išduoti G. S. JAV baudžiamajam persekiojimui vykdyti.
Šio proceso metu teismas netiria G. S. inkriminuojamų veikų įrodytumo ir kvalifikavimo teisingumo. Pažymėtina tik tai, kad Vilniaus apygardos teismas teisingai nustatė, jog G. S. veikoje yra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje bei 216 straipsnio 1 dalyje, požymių. Nepagrįstas skundo argumentas, kad G. S. savo veiksmais neužvaldė svetimo turto ir nepadarė žalos, nes byloje esantys dokumentai ir surinkta informacija leidžia manyti, jog būtent įtariamasis padarė atitinkamas nusikalstamas veikas, o atlikus neteisėtas piniginių lėšų pervedimo operacijas, buvo užvaldytas svetimas turtas ir tuo padaryta žala. Už atitinkamas nusikalstamas veikas baudžiama tiek pagal Lietuvos Respublikos, tiek pagal prašančios išduoti asmenį valstybės įstatymus didesne nei vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
Skunde teigiama, kad G. S. be pagrindo buvo pratęstas suėmimo terminas. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 8 d. nutartimi nutarta išduoti G. S. JAV baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Iš teismui pateiktos ekstradicijos medžiagos matyti, kad kardomosios priemonės terminas įtariamajam pratęstas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. nutartimi, kuri per 20 dienų gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui, todėl Lietuvos apeliacinis teismas nesprendžia klausimo dėl šios nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl G. S. gynėjo advokato V. Baltrūno skundas negali būti patenkintas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 74 straipsnio 2 dalimi, teisėjas
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 8 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.