- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-21
- Bylos Nr.
- 1-46-581/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00668-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- Z. C.
- Kaltinamasis
- P. C.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas, Rolandas Vaitiekūnas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnį, 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis P. C., turėdamas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 str. įtvirtintas tėvo teises ir pareigas, pagal kurias privalėdamas dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus K. C., gim. (duomenys neskelbtini), U. C., gim. (duomenys neskelbtini), L. C., gim. (duomenys neskelbtini), F. C., gim. (duomenys neskelbtini), S. C., gim. (duomenys neskelbtini), rūpintis jų sveikata, atsižvelgiant į jų fizinę ir psichinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis naudodamas ilgalaikę, sistemingai vartojamą fizinę ir psichinę prievartą, o būtent: laikotarpiu nuo 2003 metų iki 2011 m. liepos mėn. 29 name, esančiame (duomenys neskelbtini), sistemingai, tiksliai nenustatytomis dienomis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, provokavo konfliktus dėl sutuoktinės Z. C. elgesio buityje ir konfliktų metu vaikų akivaizdoje smurtaudamas sutuoktinės Z. C. atžvilgiu, žemindamas ją, pažeisdamas jos asmens neliečiamybę ir laisvę emociškai trikdė vaikus, gąsdino juos demonstruodamas smurtinius veiksmus pieš motiną ir dėl smurtinių veiksmų Z. C. palikus namus, keletą kartų ilgam laikui atskyrė juos nuo motinos; nepagrįstai bausdamas vaikus už elgesį, kuris jo netenkino, tyčia, garsiai rėkdamas vartojo viešai netinkamus vartoti, aiškiai nepadoraus turinio, žodžius, frazes ir pasisakymus, šauksmais grasino pavartoti fizinį smurtą vaikų atžvilgiu bei smurtavo prieš mažamečius, o būtent:
2008 m. rugsėjo 20 dieną, apie 16 val., sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo L. C., t.y. metė jį ant žemės, tuo padarydamas L. C. paviršinį kaktos nubrozdinimą;
2011 m. gegužės mėn. trenkdamas ranka S. C. per galvą, sukėlė jai fizinį skausmą;
2011 m. birželio 13 d., suduodamas smūgį ranka F. C. per galvą, po to, nugriuvusiam ant žemės, ne mažiau tris kartus diržu per nugarą, sukėlė F. C. fizinį skausmą;
2011 m. birželio 14 d., apie 14 val., pakėlęs už drabužių K. C., metė ją ant grindų, tyčia spyrė jai į sėdmenis, po to du kartus ranka sudavė per galvą, tuo sukeldamas K. C. fizinį skausmą, po to, pakėlęs už drabužių metė U. C. ant grindų ir tyčia du kartus sudavė jam ranka per galvą, sukeldamas U. C. fizinį skausmą, po to, tyčia ranka sudavė du kartus F. C. per galvą ir spyrė jam į sėdmenis, sukeldamas F. C. fizinį skausmą;
2011 m. birželio 15 d., apie 10.30 val., tyčia ranka sudavė du kartus F. C. per galvą, tuo sukėlė jam fizinį skausmą, be to jis du kartus ranka sudavė U. C. per galvą, sudavė ne mažiau keturis kartus ranka per sėdmenis tuo sukeldamas U. C. fizinį skausmą;
2011 m. birželio 18 d., apie 17 val., pakėlęs už drabužių metė K. C. ant grindų, po to sudavė du kartus ranka per galvą, o jai pargriuvus du kartus spyrė į sėdmenis, tokiu būdu sukėlė K. C. fizinį skausmą;
2011 m. liepos 23 d., ryte, metė K. C. ant grindų, be to, apie 14 val., trenkė L. C. per galvą tokiu būdu sukėlė K. C., L. C. fizinį skausmą;
2011 m. liepos 28 d., tyrimo metu nenustatytą valandą trenkė K. C. per veidą, tokiu būdu sukėlė K. C. fizinį skausmą;
2011 m. liepos 29 d., po socialinės darbuotojos vizito, apie 11.30 val., metė K. C. ant grindų tokiu būdu sukėlė K. C. fizinį skausmą;
tokiais veiksmais P. C. psichiškai ir fiziškai gniuždė savo vaikus K. C., U. C., L. C., F. C., S. C. savo veiksmais sunkindamas L. C. konstatuotų lengvo protinio atsilikimo, enurezės, specifinį tarimo ir kalbos sutrikimo eigą ir iš dalies įtakodamas šių sutrikimų atsiradimą, sunkindamas F. C. konstatuotų mišrių specifinių raidos sutrikimų eigą ir iš dalies įtakodamas emocijų, elgesio sutrikimų atsiradimą, įtakodamas S. C. konstatuotą adaptacijos sutrikimą, vyraujant nerimo ir depresinei reakcijoms ir sunkindamas ribiniam intelektui būdingą kognityvinių funkcijų vystymąsi.
Be to, P. C. 2011 m. liepos 29 d., tyrimo metu nenustatytą valandą, name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia stūmė Z. C. lipančią kopėčiomis, tuo padarė poodines kraujosruvas kairiame žaste ir kairėje šlaunyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tuo sukėlė Z. C. fizinį skausmą.
Kaltinamasis P. C. dėl jam inkriminutų nusikaltimų neprisipažino ir parodė, kad tokia situacija susiklostė ne per vienerius metus, su Z. C. yra vedę 17 metų. Kaltinamasis teigė, jog rūpintis namais reikėjo jam, nes žmona vengė rūpintis šeima. Šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, nes vaikai buvo nepaskiepyti. Nors vaikai porą kartų buvo užregistruoti skiepijimui, bet liko nenuvežti. Neneigia, jog namuose gal ir trūko švaros, gal nebūdavo ir maisto, tačiau šeima buvo pastoviai persekiojama socialinių, vaikų teisių darbuotojų - nuolat būdavo gąsdinama, kad vaikai bus atimti, išvežti. Kadangi šeimoje augo šeši vaikai, visus vaikus prižiūrėti ir jais rūpintis buvo nelengva. Kaltinamasis teigė, jog jis žmonos reikalavo daugiau rūpintis šeima, o ji bėgdavo iš namų, būdavo pas tėvus, o visa kaltė krisdavo ant jo (P. C.). Kaltinamasis teigė, jog nukentėjusioji grįždavo į namus, bet kuo toliau, tuo jos išėjimai iš namų užsitęsdavo ilgesnį laiką. Gal nuo 2003 metų Z. C. pradėjo dažniau išeiti iš namų, nuo 2007 metų Z. C. gal 7-8 kartus buvo išėjusi iš namų. Neigė, jog varė nukentėjusiąją Z. C. iš namų. Z. C. bėgdavo iš namų dėl vaikų teisių ir socialinių darbuotojų sukeltos įtampos, ji nenorėdavo būti nubausta administracinėmis nuobaudomis, taip pat iš namų bėgdavo nuo įtampos, nuo vaikų. Teigė, jog nukentėjusioji Z. C. nieko jam nesakiusi išeidavo į parduotuvę ir negrįždavo tris dienas, savaitę. Vaikais reikėjo rūpintis jam vienam - ir namuose, ir darželyje, ir mokykloje. Visus kasdieninius darbus dirbdavo jis vienas. Rūpinosi vaikų mokslais, mokykloje buvo išrinktas į tėvų komitetą, o žmona Z. C. į mokykloje organizuojamus susirinkimus neidavo. Vaikai turėjo ligų, sirgo. S. nustatyta širdies yda ir dukters sveikata teko rūpintis jam, teko rūpintis ir L. sveikata, o žmona nesiteikdavo vaikų net pas daktarus nuvesti. Kai dirbdavo, turėdavo mesti darbus ir vežti vaikus pas gydytojus. Kaltinamasis parodė, jis kreipėsi į policijos pareigūnus dėl to, kad žmona nesirūpina vaikais, buvo žmonai surašytas vaikų nepriežiūros aktas, tačiau niekas nesikeitė, žmona ir toliau nesirūpino namais. Gal pusantro mėnesio žmona atskirai gyveno, kol pats jos neparsivežė namo. Vaikus turėjo prižiūrėti jo (P. C.) motina, galiausiai jis turėjo mesti darbą. Nebedirba nuo tada, kai išėjo tėvystės atostogų 2008 metais gimus K. ir į darbą nebegrįžo. 2010 metais buvo pasiūlytas darbas, bet nebegalėjo eiti dirbti, nes reikėjo rūpintis vaikais. Nuo 2010 metų Z. C. namuose būdavo kaip svečias - atvažiuodavo, pabūdavo, o kai jai atsibosdavo, apsisukdavo ir išvažiuodavo. Vaikų į darželį neleido, nes K. buvo per maža. U. nebuvo tikslo vesti į darželį, nes ar vieną vaiką prižiūri namuose, ar du, nėra jokio skirtumo. Vaikų į darželį neleido ir todėl, kad vežioti vaikus į darželį kainuoja po 20 Lt. Manė, kad specialus darželis vaikams yra netinkamas, geriau būtų, kad vaikai lankytų normalų darželį, su normaliais vaikais, kur yra normali aplinka. Šeimoje turėjo savų užsiėmimų ir savų tradicijų. Kaltinamasis teigė, jog buvo sudegęs namas, reikėjo rūpintis statybomis, sąlygų gyventi tuo metu nebuvo, tačiau trūko tik dviejų savaičių viskam sutvarkyti, bet vaikų teisių darbuotojai ir socialiniai darbuotojai suorganizavo buto išnuomavimą ir atskyrė visą šeimą nuo tėvo (P. C.). Tik viena dukra K. pasipriešino vaikų teisių, socialiniams darbuotojams ir pasiliko gyventi su juo, o kiti vaikai neturėjo savo balso. S. per prievartą buvo išvežta, nors, gal būt, ir norėjo pasilikti su juo. Taip vaikai buvo atskirti. Kaltinamasis teigė, jog jis po kurio laiko parsivežė L. ir F., o dar vėliau jam paskambino ar vaikų teisių, ar socialiniai darbuotojai ir reikalavo parsiveži vaikus namo, sakydami, kad vaikai bus išvežti. Dukra beveik nebelankė mokyklos, vėl teko mesti visus darbus ir parsivežti savo vaikus namo. Nuo tos dienos visos pašalpos buvo pervedamos į jo sąskaitą, o iki to laiko visi pinigai buvo pervedami į žmonos sąskaitą. Kuriais metais tai buvo, neatsimena, tačiau pagal dokumentus galima nustatyti. Kai vaikus jis parsivežė, tai žmona negrįžo namo. Kaltinamasis teigė, jog jis turėjo rūpintis ir nebuvo jokio tikslo skriausti vaikus, priešingai L. ir F. gyvenant su juo (P. C.), net buvo pagerėjusi jų sveikata, o ne sutrikdyta jų psichinė būklė, kaip yra nurodyta kaltinime. Nukentėjusioji Z. C. apie smurtą duoda išgalvotus parodymus. Kaltinamasis P. C. teigė, kad jis girdėjo kaip Z. C. ir socialiniai darbuotojai susitarė, kad Z. C. ateitų pas juos ir sutvarkys jį (P. C.) taip, kaip reikia. To pasekoje buvo parašyti visi pareiškimai. Viskas buvo daroma specialiai, organizuotai, o byla sufabrikuota. Kaltinamasis teigė, kad jis dirbdavo, gaudavo atlyginimą. Už vaikus gaunamais pinigais disponavo daugiausia jis (P. C.), taip pat šeimoje buvo bendras biudžetas kasdieninėms išlaidoms, maistui, kurui ir kt. Pinigai už šildymą būdavo padedami atskirai ir jie buvo neliečiami, o kitais pinigais buvo naudojamasi pagal situaciją. Pinigų, kuriuos skirdavo viso mėnesio pragyvenimui, per 10 dienų nelikdavo – pinigus išleisdavo Z. C.. Pragyvenus, kurį laiką, po kiek metų, palikdavo pinigų savaitei, pinigus griežčiau kontroliuodavo, nes žmona galėdavo išleisti visą sumą pinigų per vieną dieną. Visą laiką pinigai, skirti būtiniausioms reikmėms, būdavo padėti sekcijoje ir žmona, vaikai žinojo apie tai. Kasdieninėm išlaidom būdavo padedama iki 1200 Lt. Nukentėjusioji pinigus išleisdavo nebūtiniems dalykams. Kalbėdavosi apie tai su nukentėjusiąja, spręsdavo problemas. Nuo to laiko, kai šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimas, gal 2005 metais su vaikų teisių darbuotoja G. Ž. aptarė problemas, siūlėsi įgyvendinti visus vaikų teisių institucijos reikalavimus ir prašė leidimo laisvai gyventi. G. Ž. buvo pareiškusi, kad „galime tą pačią dieną išbraukti“. Per du mėnesius įvykdė visus reikalavimus, bet jam buvo pasakyta, kad „kol žmona negrįžta namo, tavęs niekas neišbrauks“. Nuo pat pradžių, kai šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, nepripažino, kad yra socialinės rizikos žmogus. Nuolatinis persekiojimas ir pastovus priekabių ieškojimas griaudavo gyvenimo planus. Nurodinėdavo viską - kada kambarius tvarkyti, kada rūbus plauti. Kaltinamasis dėl vaikų parodymų, kuriuos vaikai davė iki teisminio tyrimo metu, parodė, kad vaikai gyveno su motina, buvo įtakojami, primokyti. F. sakė, kad taip kalbėti liepė mama ir todėl taip kalbėjo, nes mamos bijojo. Dukra S. parodymus išmoko atmintinai. Jos parodymai yra lygiai tokie patys kaip žmonos. K. atsispyrė motinos primokymams, sakė savo nuomonę, o ne taip, kaip jai buvo peršama. Ikiteisminio tyrimo metu ekspertizė buvo atliekama, kai vaikai jau gyveno pas motiną ir pusę metų buvo motinos įtakoje. Dukra K. buvo palaužta, todėl davė tokius parodymus. Kaltinamasis teigė, jog vaikai mušami nebuvo. Vaikai buvo skatinami, o ne baudžiami. Kaltinime nurodyta, kad 2008-09-29 sužalojo L. C.. Tą dieną vaikai buvo kieme ir tiksliai neatsimena, ar L. kieme užsigavo, ar vaikai susimušė. Kai jis parėjo į namus, pamatė, kad yra nubrozdinimas, o ne mėlynė. Atvažiavo socialinė darbuotoja ir padarė problemą, nors vaikams buvo ir rimtesnių dalykų atsitikę. 2011 metų birželio 13-14 dienų neatsimena. Vaikai būdavo statomi į kampą, bet nemušami ir dar su diržu. Tyčinių smūgių nei koja, nei ranka vaikams nėra sudavęs. Z. C. nespyrė, apskritai Z. C. nėra mušęs. 2011-07-29 kaltinime inkriminuotų veiksmų nepadarė, Z. C., lipančios laiptais, nestūmė ir jos nesužalojo. Matydavo, kaip socialinė darbuotoja rašydavo aktus, aktus skaitydavo, bet juos atsisakydavo pasirašinėti, nes aktuose viskas išgalvota. Aktai buvo rašomi pagal Z. C. pasakojimus. Kaltinamasis teigė, jog alkoholiu nepiktnaudžiavo, alkoholio – alaus - išgerdavo saikingai, t.y. tik savaitgaliais, per išeigines. Tik vieną kartą, kai socialiniai darbuotojai buvo radę neblaivų, yra nuvežę nustatyti blaivumą ir tada buvo nubaustas įspėjimu. 2003-2011 metais jo atžvilgiu nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas dėl smurtavimo prieš vaikus.
Nukentėjusioji Z. C. tvirtino parodymus, kuriuos ji davė anksčiau, motyvuodama tuo, kad juose visas aplinkybes nurodė teisingai, o dabar dėl praėjusio laiko tarpo, tiksliai visko neprisimena. Tvirtino parodymus, kuriuos davė 2011-06-17 apklausos pas tyrėją metu, taip pat ikiteisminio tyrimo teisėjui (b.l.51-52, 66-67, 1 tomas). Su kaltinamuoju santuokoje gyveno 17 metų. 2008 metais, kurį mėnesį, neprisimena, ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, buvo sumuštas L. Tada kaltinamasis grįžo neblaivus, o L. miegojo, kaltinamasis norėjo su ja pabendrauti, L. atsikėlė. Dėl to, kad L. nedavė kaltinamajam bendrauti su ja (Z. C.), P. C. smurtavo – virtuvėje trenkė kumščiu L. per kaktą ir L. atsitrenkė į stalą, nuo smūgio liko vaikui ant kaktos nubrozdinimas. Nukentėjusioji parodė, kad ji tada kreipėsi į policijos pareigūnus ir išsiėmė abdukciją. Ir iki šio L. sumušimo, kaltinamasis smurtaudavo prieš vaikus, tačiau nestipriai, todėl niekur nesikreipdavo, be to, buvo įbauginta, nes vyras smurtaudavo prieš ją, išvarydavo iš namų – ji išeidavo ir su vaikais, ir be vaikų, įvairiu paros metu prieš savo valią. Kai kaltinamasis būdavo neblaivus, ją varydavo iš namų. Nuo 2003 metų, kai gimė F., vyras smurtaudavo. Pati susimąstė, kad nebegali toliau taip gyventi, taip pat paskatino vaikų teisių skyriaus specialistai, socialinės darbuotojos, todėl 2008 metais ir kreipėsi dėl smurto naudojimo. Pradžioje nesisakydavo apie smurtavimą, varymą iš namų. Vaikai būdavo maži, o kaltinamasis reikalaudavo dirbti, iš namų varydavo dėl pinigų – sakydavo: „jei pinigų neatneši, negrįžk į namus“. Ji turėdavo atnešti pinigų ir išlaikyti vaikus, nes vyras praktiškai nuo pat pirmų vedybinių metų neduodavo pinigų maistui, pragyvenimui. Vaikus aprengdavo, duodavo pinigų maistui jos tėvai, o kaltinamasis visiškai neprisidėdavo, neduodavo pinigų, pastoviai vartodavo alkoholį. Pašalpas išleisdavo savo reikmėms, vaikams skirtais pinigais naudojosi kaltinamasis, o vaikais visiškai nesirūpino. Pinigai būdavo pervedami į kortelę ir ji neturėjo jokios teisės naudotis pinigais, nes jais naudojosi kaltinamasis. Kaltinamasis visiškai neskirdavo jokių pinigų, ji gyvendavo iš savo tėvų teikiamų pajamų. Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai patardavo vesti vaikus į darželio savaitinę grupę, bet P. C. atsisakė, nevedė vaikų nei į dieninę, nei į savaitinę grupes, o ji vaikų nevesdavo todėl, kad P. C. neleisdavo, aiškindamas tuo, kad vaikai turi naktį miegoti namuose, nes auga normalioje šeimoje ir turi eiti į dieninę grupę. 2011 metais kaltinamasis mušė S.. Tada buvo ruošiamas valgis, vaikai susiginčijo, ji (nukentėjusioji) subarė F., S. užtarė ją (Z. C.) ir tada P. C. trenkė S.i per veidą. 2011 m. birželio 13-14 d.d. kaltinamasis mušė F., spyrė jam į užpakalį, diržu mušdavo, du kartus trenkė F. per veidą. 2011 m. liepos 23-28 d.d. mušė K. ir U. – paimdavo K. už plaukų ir mesdavo ją ant žemės, o U. kaltinamasis spardydavo. Tiksliai dienų neatsimena ir gali dienas sumaišyti. 2011-07-28 kaltinamasis mušė ją (Z. C.) - trenkė su ranka jai (Z. C.) į ranką, spyrė į koją, į šlaunikaulį, ranka buvo mėlyna. Tada vėl išsiėmė abdukciją, nors į policiją nesikreipė. Atsimena kaip kaltinamasis specialiai stūmė, trenkė ją į kopėčias, gal norėjo žemyn nutempti, ir jai nuo atsitrenkimo į kopėčias atsirado mėlynės. Prisimena, kaip kaltinamasis kambaryje spyrė jai į sėdmenis. Spyrė už tai, kad ji vaikus gynė. Kaltinamasis pastoviai mušdavo K., U. ir F.. L. mušdavo mažiau, nes 2008 metais buvo išsiėmusi abdukciją. Žino, kad išlaikyti, rūpintis vaikais yra abiejų sutuoktinių pareiga, tačiau P. C. viskam vadovavo, o ji buvo tarnaitės vietoje. Vaikus pas daktarus veždavo daugiausia P. C., nes jis buvo pasakęs, kad viską tvarkys pats. Vaikai visai nelankydavo darželio, į savaitę gal du kartus nuvesdavo į darželį, o vėliau visai vaikai nelankydavo darželio. Savo, kaip motinos, pareigas atlikdavo tiek, kiek vyro P. C. buvo leidžiama. Tame pačiame name gyveno anyta ir vyro brolis, su kuriais nebendraudavo. Vaikai irgi mažai su jais bendraudavo, daugiausia F. nueidavo. Anyta retai ateidavo. Kaltinamasis neduodavo pinigų, išeidavo iš namų, nueidavo į aludes, namie nebūdavo ko valgyti, tai F. ir prašydavo pas anytą valgyti. 2008 metais gyveno Nemuno gatvėje su vaikais, atskirai nuo vyro, nes statomame name nebuvo sąlygų gyventi, visi gyveno garaže, todėl ji suplanavo ir su vaikais, išskyrus K., išsikraustė gyventi į butą, esantį Nemuno gatvėje, nors jau anksčiau ruošėsi su vaikais išeiti gyventi atskirai. Butą išsinuomavo iš savo tėvų lėšų. Nemuno gatvėje pragyveno apie metus laiko. Vaikai per tą laiką negalėdavo bendrauti su tėvu, nes jis ateidavo ir smurtaudavo - prie S. spardydavo ją (Z. C.). Kaltinamasis su vaikais nebendraudavo, neturėjo jokio noro su jais bendrauti. Kai ateidavo, užsidarydavo ją (Z. C.) virtuvėje, pralaikydavo dvi valandas ir kalbėdavo: „kada grįši namo, ką darysi, skirsies, ar gyvensi“, vaikai būdavo ir nevalgę, ir neaprengti, o ji (Z. C.) negalėdavo išeiti iš virtuvės, o su vaikais jokios bendros kalbos nebuvo, niekada net saldainių nėra atnešęs. Per tuos metus gyveno iš pašalpų, iš socialinės pašalpos. P. C. disponavo pašalpomis, bet kai su vaikais gyveno N. gatvėje, tai nuėjo į vaikų teisių skyrių, į socialinį skyrių, pasisakė, kada negyvena su kaltinamuoju, tada pinigus už vaikus pervesdavo jai. Po metų susirgo depresija ir nebegalėjo prižiūrėti vaikų, tada vaikai grįžo gyventi pas kaltinamąjį, o ji (Z. C.) gyveno pas savo tėvus ir gydėsi - gėrė vaistus, kreipėsi pas psichiatrę. Grįždavo į namus pas P. C., bet dėl vartojamo smurto turėdavo išeiti. P. C. neleisdavo vaikų pasiimti. Jei P. C. būdavo neblaivus, tai išeidavo naktį, kai vaikai miegodavo, todėl negalėdavo pasiimti vaikų. Ryte vaikų negalėdavo išsivesti, kaltinamasis jėga neleisdavo. Iš namų išeidavo ne savo noru. Nuo šios bylos tyrimo pradžios gyvena nuomojamame bute atskirai nuo kaltinamojo ir gyvenimas pasikeitė - nebėra smurto, yra ramybė, finansinė padėtis geresnė, gali vaikais rūpintis, vesti į mokyklą, darželį, gali rūpintis namais, maistu, apranga. Dabar visus vaikų pinigus gauna ji, dar gauna pašalpą iš darbo biržos, kurią išleidžia savo reikmėm, be to, padeda tėvai. Vaikai lanko mokyklą, U. ir K. lanko darželį. Kartu gyvena visi vaikai, K. taip pat. Vaikai visiškai nesidomi tėvu. Net ir K., kuri gyveno su tėčiu ir kuriai dabar 17 metų, dabar nebenori su juo gyventi, nes P. C. vartoja alkoholį, namuose netvarka. Mažyliai vaikai dar nieko nepasisako, o F. su L. aiškina, kad nori gyventi su ja (Z. C.), jie nesako, kad pasiilgo tėčio. Nuo 2003 metų norėjo nutraukti santuoką su P. C., bet nebuvo kur gyventi, nebuvo finansinio stabilumo. Po F. gimimo gimė dar trys vaikai, nes ji neturėjo jokios teisės nuspręsti dėl vaikų gimimo. P. C. ją varydavo iš namų, o vaikams sakydavo - „nereikalinga jums ta močia, mes apsieisime be jos“. Kai gyvendavo atskirai nuo vaikų, tai žinodavo, kaip vaikai gyvena, kaip jie jaučiasi, nes kartu su socialiniais darbuotojais nueidavo. Viena negalėdavo nueiti, nes P. C. smurtaudavo prieš ją. O vaikai visko bijodavo: bijodavo bendrauti, neidavo net artyn, būdavo labai užguiti; jei atveždavo kažkokių vaišių, tai vaikai bijodavo jas paimti. Kai P. C. būdavo neblaivus, reikdavo su juo bendrauti - reikėdavo sėdėti prie jo, flirtuoti, nors vaikai nori miego ar valgyti, jam skirtumo nebūdavo, vaikai turėdavo patys atsigulti, P. C. šaukdavo, rėkdavo, liepdavo jiems patiems atsigulti, arba vyriausios mergaitės suguldydavo, o ji (Z. C.) turėdavo sėdėti prie P. C. ir jo klausyti. Jeigu ji būtų neklausiusi P. C., tada P. C. smurtautų ir išvarytų iš namų. Z. C. parodė, kad smurtavimo jau nebebijojo, iškentėdavo, bet bijojo, kad reikės išeiti iš namų. Smurtaudavo - tai reiškia trenkdavo per veidą, ant žemės parversdavo, spardydavo, turėdavo maldauti, prašytis, kad jis nieko nebedarytų ir toliau klausyti, ką jis pasakoja. Kad nereikėtų išeiti iš namų, ji turėdavo P. C. visapusiškai paklusti. Paskutiniu metu P. C. beveik kasdien skriausdavo mažuosius vaikus. Paskutiniu laiku K. nubaudė už tai, kad ji rėkavo kieme. Nukentėjusioji parodė, kad ji buvo vonioje, o išėjusi rado K. prie durų parkritusią. L. aiškino, kad K. tėvas pertrenkė prie durų. Kaltinamąjį erzindavo vaikų dūkimas, šūkčiojimas, jis vaikus bausdavo - daugiausia paėmęs, pakeldavo ir trenkdavo, mesdavo ant žemės, taip pat įspirdavo. F. mesdavo ant žemės ir spardydavo, su diržu, kurį pasiimdavo iš spintos arba išsiverdavo iš kelnių, mušdavo, per galvą trenkdavo. Tai vykdavo jos (Z. C.) akivaizdoje ir jeigu ji puldavo ginti, tai smurtaudavo prieš ją ir vydavo iš namų. Vaikai matydavo, kaip P. C. prieš ją smurtaudavo, girdėdavo, kaip ją žemindavo. Paskutiniu metu ją (Z. C.) sumuštą matė socialiniai darbuotojai ir jos tėvai, o apskritai sumuštą matė vaikai, tėvai, socialiniai darbuotojai, kai kurie giminaičiai. Kai gyveno kartu, jokie santykiai vaikų ir kaltinamojo nesiejo - vaikai būdavo vieni, jais būdavo nesirūpinama, jie jautė pastovią tėvo baimę. Jei kaltinamasis sėdėdavo virtuvėje, tai vaikai niekuomet neateidavo į virtuvę, jie bijodavo maisto, vandens pasiimti, nes kaltinamasis neleisdavo vaikams maišytis prie jų. Negirdėjo, kad socialiniai darbuotojai būtų grasinę išvežti vaikus į internatą. Be pagrindo socialiniai darbuotojai nesikabinėdavo, o surašydavo aktus. Aktuose užfiksuoti faktai, kuriuos nurodydavo ji, tačiau socialiniai darbuotojai jokios įtakos jai nedarė. Jokių pokalbių su socialiniais darbuotojais apie susidorojimą sukaltinamuoju, apie kuriuos davė parodymus kaltinamasis, nebuvo. Per šios bylos tyrimą niekas jokios įtakos jai nedarė, teisme parodymus duoda niekieno neverčiama. Civilinius ieškinius, pareikštus savo ir vaikų vardu, palaiko tais pagrindais, kurie nurodyti raštu.
Nukentėjusioji S. C. ikiteisminio tyrimo teisėjui 2011-09-14 parodė, kad namuose ne viskas yra gerai, nes pykstasi tėvai t.y., jie riejasi prie jos ir brolių, seserų. Tėtis muša brolius F. ir U.. Yra mačiusi, kaip tėtis, prieš apytiksliai tris mėnesius, namuose, diržu mušė brolį F. suduodamas jam per nugarą. Mušė už tai, kad girtas tėtis kalbėjo su mama, o brolis bėgiojo ir trukdė jiems kalbėtis. Sudavė 4 – 5 smūgius. Sudavė smarkiai, nes brolis verkė. Pamena, kad liepos mėnesį mušė ir U.. U. kieme skaldė plytas, todėl tėtis ranka trenkė jam per galvą taip, kad U. nugriuvo. Trenkė du kartus. Mano, kad U. nesuprato už ką mušamas, nes jis dar mažas. Pamena, kad U. buvo mušamas ir daugiau kartų, tiesiog už tai, kad jis verkia. Tėtis jį muša suduodamas ranka per galvą. Prisimena atvejį, kai tėtis mušė brolius, o ji su mama juos ginė, tačiau pačios nuo tėčio taip pat gavo už tai, kad ginė. Tai galėjo būti gegužės mėnesį. Tėtė yra mušęs ir K. už tai, kad ji verkia arba už tai, kad ji laksto ir tuo trukdo tėčiui kalbėtis su mama. Tėtė trenkia tiesiog ranka per galvą. Kartais trenkia taip smarkiai, kad K. bijo ir pasikelti, guli ir dreba. Mano, kad mažiausieji vaikai tėtės bijo labiausiai, nes tėtis juos muša labiausiai. Nukentėjusioji parodė, kad ji taip pat tėtės bijo ir jai daromas psichologinis poveikis. Šią frazę sužinojo mokykloje ir žino, ką ji reiškia. Tėtis yra jai grasinęs, kad padarys invalide. Tai buvo prieš du – tris mėnesius. Taip jis sakė dėl to, kad anksčiau yra turėjusi širdies ligą. Yra mačiusi, kaip tėtis mušė mamą mažiausiai dešimt kartų. Mušdavo mamą už tai, kad ji nekalba su tėčiu ir nesileidžia prievartaujama. Tėtis mušdamas ją trenkia jai per galvą, smaugia, spardo. Tai jis daro dažniausiai neblaivus, nakties metu arba pavakaryje. Mama išeidavo pas senelius dėl to, kad yra prievartaujama ir prabūdavo apie mėnesį laiko. Jai reikėjo su tėčiu kalbėtis ir aiškintis, ką policijai sakė. Tėtis šaukė liepdamas viską papasakoti. Kai mamos mėnesį nebūdavo namie, o tėtis išeidavo gerti, visais vaikais rūpindavosi vyresnioji sesuo K.. Ji darydavo valgyti iš tėtės palikto maisto, tačiau dažniausiai maisto trukdavo. Tėtis gerdavo po dvi dienas, o kai vakarais grįždavo į namus, netgi po keturias valandas privalėdavome klausytis įvairių marazmų. Be to, vos ne kas antrą dieną jis smurtaudavo prieš brolius. Būdavo dienų, kai tėtis elgdavosi normaliai. Šiuo metu gyvena su mama ir nieko netrūksta. Nukentėjusioji parodė, kad jai geriau gyventi su mama, mama rūpinasi gerai. K. nieko nenori aiškinti policijai dėl to, kad nori gyventi su tėčiu. Mama jai yra bloga, kodėl, nežino. Gal ji pyksta, kad mama išeina ir palieka juos gyventi vienus. Ant mamos veido, rankos, kojos matė mėlynes. Socialinės darbuotojos ir broliai taip pat mėlynes turėjo matyti. Pagalbos nekvietė, nes bijodavo. Mama yra kvietusi policiją 2 – 3 kartus. Mama niekada nemušė. Nukentėjusioji parodė, kad ji vieną kartą kartu su mama yra išėjusi iš namų, nes tėtis mušė mamą ir grasino jai peiliu (b.l. 160-163, 1 tomas).
Nukentėjęs F. C. ikiteisminio tyrimo teisėjui 2011-09-19 parodė, kad su tėčiu gyvena blogai, nes tėtis jį muša diržu už tai, kad lakstydavo ir neklausydavo. Diržu suduodavo per kojas, rankas, galvą; skaudėdavo ir jis verkdavo, mėlynių nelikdavo; jį (F. C.) tėtis taip pat mušdavo kojomis ir rankomis; mėlynes yra matęs ant mamos rankos ir veido – mėlynės atsirasdavo po to, kai tėtis mušdavo mamą; jam mėlynių, kurios būdavo ant mamos, neatsirasdavo; taip pat guldydavo ant žemės ir liepdavo ilgai gulėti ant pilvo; gulėti nepatikdavo, nes būdavo kieta; gulėdavo bet kurioje kambario vietoje; tėtis paklupdė į kampą ir mušė diržu bei spyrė į pilvą už tai, kad skaldė plytas, t.y. lipo ant plytų krūvos; U. tėtis yra spyręs į pilvą, kojas, veidą už tai, kad jis neklausė, kad šūkavo gatvėje ir trukdydavo tėčiui; tėtis taip pat mušdavo K., kuri darydavo nesąmones; tėtis trenkė jos galvą į spintą, bėgo kraujas; taip pat K. guldydavo ant žemės. Kai mamos nebūdavo namuose, su tėčiu gyventi būdavo blogai; nepatikdavo, kad tėtis eidavo gerti; blaivus tėtis labiau patikdavo; kai tėčio nebūdavo namuose, juo pasirūpindavo sesės; mama nemuša; nenorėtų, kad tėtis grįžtų gyventi kartu, nes nori gyventi su mama, tėtis piktas ir mušasi; pasakoti niekas nemokino, visą papasakojo kaip buvo iš tiesų. (b.l. 172-174, 1 tomas).
Liudytoja K. C. ikiteisminio tyrimo teisėjui 2011-09-02 parodė, kad su tėvais gyvena (duomenys neskelbtini), esančiame name. Name yra vienas didelis kambarys, kuriame kartu gyvena su tėvais ir šeši vaikai. Ji yra vyriausia iš vaikų. Kai mama išeina, mažesnius brolius ir seseris prižiūrėdavo ji, padėdavo sesuo S.. Kai mama išeidavo iš namų ilgesniam laikui, visus vaikus prižiūrėdavo tėtis, ji ir S., o kai tėtis turėdavo išeiti, jo ji su S. negalėdavo prižiūrėti mažųjų brolių ir sesių, vaikus prižiūrėdavo močiutė – tėčio mama. Socialiniai darbuotojai atvažiuoja kasdien, anksčiau atvažiuodavo gal kartą per savaitę; mano, kad šeima gyvena normaliai, o socialiniai darbuotojai atvažiuodavo todėl, kad mama ir tėtis pykdavosi. Maisto pakakdavo, jo retkarčiais pritrūkdavo, bet taip būdavo, kai mama būdavo namuose; tėtis liepdavo jai pirkti maisto, o ji pripirkdavo nereikalingų dalykų; su tėčiu jos santykiai normalūs, o su mama dažnai pykstasi; mama pyksta, kai jai priekaištauja dėl to, jog nedaro valgyti, kad nesitvarko; nepatinka, jog mama priekaištauja, kai grįžta namo vėlai; labiausiai nepatinka tai, kad tėvai tarpusavyje pykstasi; mama paskutinį kartą išėjo iš namų, sakydama, kad eina į parduotuvę, o namo nebegrįžo, mama nuėjo pas savo tėvus; mamos niekada namuose sumuštos ar su mušimo žymėmis, mėlynėmis nėra mačiusi (b.l. 150-152, 1 tomas).
Liudytoja V. M. parodė, kad yra Z. C. mama. Nėra mačiusi kaip kaltinamasis muša dukrą, tik dukra yra sakiusi, kad ją mušė kaltinamasis, rodė mėlyną kaktą, šlaunį, neatsimena, ar dukra sakydavo, už ką muša. Kada tai buvo, neprisimena. Vaikai dejavo, kad tėvas juos muša. Dukra paskutiniu metu skųsdavosi, kad kaltinamasis pinigų maistui neduodavo, gerdavo, vaikus skriausdavo. Kurį vaiką skriausdavo, neįvardindavo - sakydavo, kad vaikus skriaudžia. Paskutiniu metu dukra nuomuojasi butą, už kurio nuomą moka ji (V. M.) su vyru. Su vyru padėdavo dukrai pragyventi. Dukra ne kartą su vaikais buvo atbėgusi ir dejuodavo, kad vyras ją muša. Vieną kartą naktį dukra atbėgo su basais vaikais. Be vaikų dukra neateidavo. Būdavo, kad dukra pas ją (V. M.) pabūdavo ir savaitę, ir dvi. Santuokos pradžioje nueidavo aplankyti dukters ir anūkų, vėliau nebeidavo. Su kaltinamuoju nesutardavo, nelabai su juo šnekėdavo, nepatenkinta buvo todėl, kad su dukra kaltinamasis netinkamai elgiasi. Dukra nekviesdavo policijos, dar vis norėjo su vyru gyventi. Liudytoja parodė, kad kaltinamojo bijodavo ir ji. Liudytoja teigė, kad Z. C. su savo vaikais elgdavosi gerai, jų neskriausdavo.
Liudytojas V. M. parodė, kad yra nukentėjusios tėvas. Žino, kad kaltinamasis mušė nukentėjusiąją du kartus – 2011 metų liepos ir birželio mėnesį. Matė, kad dukrai buvo mėlynės dešiniame paakyje, rankoje ir kojoje. Vieną mėnesį mėlynės buvo rankoje ir kojoje, o kitą - tik paakyje. Dukra tada buvo atėjusi ir sakė, kad kaltinamasis šėrė. Vieną sykį dukra atėjo 24.00 val., kitą kartą - dienos metu, pabuvo parą ir vėl grįžo pas vyrą. 2011 metais dukra išsinuomavo butą T. gatvėje. Per visą šeimyninį gyvenimą Z. C. pas juos pagyventi buvo atėjusi apie 5 kartus, kuriais metais, neprisimena. Dukra nesugyveno su vyru ir sakė, kad vyras ją muša. Dukra buvo išėjusi gyventi į butą, esantį Nemuno gatvėje, kur gyveno apie metus laiko. Už buto nuomą mokėjo jis su žmona. Gyveno atskirai todėl, kad nesugyveno su vyru. Liudytojas teigė, kad jis padėdavo dukrai - duodavo pinigų už buto nuomą, pragyvenimui. Žmonos bloga atmintis, todėl ir neatsimena, kad Z. nuomavo butą Nemuno gatvėje. Mano, kad Z. C. nesikreipė į policiją, nes bijojo P. C.. Dukra sakydavo, kad bijo kaltinamojo. Pagyventi dukra ateidavo daugiausia su visais vaikais, o porą kartų iš vis be vaikų buvo atėjusi. Tada vaikai likdavo pas kaltinamąjį. Nematė, kad vaikai būtų buvę sumušti. Neklausė vaikų, kodėl tėvai nesugyvena.
Liudytoja A. C. parodė, kad pradžioje sūnus su šeima gyveno kaip ir visi, sutardavo. P. su šeima gyveno vienoje namo pusėje, o ji su kitu sūnumi - kitoje namo pusėje. Įėjimai į namą atskiri. Po gaisro, 2006 metais prasidėjo sunkesnis gyvenimas, jie neturėjo kur gyventi. Pradžioje nukentėjusioji gyveno pas jos (liudytojos) seserį, paskui išėjo gyventi pas Z. C. tėvus. Taip vargo per žiemą, o pavasarį Z. grįžo ir gyveno sandėliuke. Kad sūnus su nukentėjusiąja nesutartų, tai ji negirdėjo. Negirdėjo nei barnių, nei muštynių. Nukentėjusioji palikdavo vaikus ir išeidavo iš namų. Kodėl nukentėjusioji išeidavo, nežino. Kaltinamasis taip pat nežinojo, kur išeina nukentėjusioji. Išeina nukentėjusioji nupirkti maisto ir negrįžta po savaitę, po kelis mėnesius. Z. iš namų išeidavo viena. Nebuvo nė karto, kad Z. išeidama išsivestų ir vaikus. Vaikus tekdavo prižiūrėti jai (A. C.). Kadangi sūnus dirbdavo, tada ji (A. C.) prižiūrėdavo vaikus. Kadangi buvo šeši vaikai, liudytoja parodė, kad ji buvo nebepajėgi prižiūrėti vaikų, todėl kaltinamajam teko mesti darbą. Nukentėjusioji nelabai tvarkydavosi, švaros nemėgo, valgyti nevirdavo, drabužių neskalbdavo. Jokių verksmų, triukšmo ar mėlynių nematė ir nukentėjusioji niekuomet nesiskundė, beveik nesikalbėdavo. Vaikai niekuomet nieko nesakydavo, nesiskųsdavo, kad juos mama ar tėtis skriaudžia. Kaltinamasis vaikų neskriausdavo, nemušdavo, o tik į kampą pastatydavo. Vaikai judrūs, lakstydavo, kai vienas su kitu susimušdavo, triukšmaudavo, apsistumdydavo, bet jokių sužalojimų pas vaikus nebūdavo. Socialinė darbuotoja lankydavosi dėl to, kad Z. nei skalbė, nei valgyti darė, o kai gimė trečias vaikas, tai Z. nevežė vaiko paskiepyti. Atėjusi medicinos seselė rado vaiką sergantį, vaikas buvo visai leisgyvis ir tada iškvietė policiją, vaikų teisių darbuotojus. Kaltinamasis labai retai vartojo alkoholį, nėra mačiusi, kad sūnus būtų agresyvus. Ir kaltinamasis, ir Z. vaikus pabardavo, o ar Z. taikydavo vaikams fizines bausmes, nežino. Vieną kartą kai P. C. nebuvo namuose, F. ir L. nuėjo į „Norfos“ parduotuvę ir ten pasiėmė šautuvėlį, vaikus sulaikė parduotuvės apsauga. L. parbėgo verkdamas namo, pasakė, kad F. policija suėmė. Kai Z. viską išsiaiškinusi grįžo namo, ji ant F. labai supyko, griebė jį ir stūmė ant laiptų, vaikas klykė. Kad P. C. muštų vaikus, nematė. Liudytoja parodė, kad ji nenorėjo kištis į sūnaus šeimą, bet kol vyras gyvas buvo, t.y. iki 2002 metų, kiek galėjo, tiek padėjo. Parodymus davė apie sūnaus šeimos gyvenimą iki 2002 metų. Po gaisro sandėliuke gyveno gal 2007 metais. Nukentėjusioji buvo išsikrausčiusi gyventi į butą N. gatvėje. Nežino, kas išnuomavo minėtą butą.
Liudytojas K. C. parodė, kad į sūnaus šeimą nesikišdavo. Gyveno tame pačiame name su C., tik kitame namo gale. Kai gimė F., pas brolį į namus labai retai užeidavo. Nepastebėdavo, kad tarp brolio ir Z. C. būtų kas blogai buvę, nėra matęs jų nei susipykusių, nei šaukiančių vienas ant kito. Matydavo, kad kaltinamasis ilgą laiką gyvendavo be žmonos, tačiau kaltinamojo neklausdavo kaltinamojo, kodėl nėra žmonos. Kokios buvo priežastys, nežinojo. Kai žmonos nebūdavo, tai visą ūkį, vaikus prižiūrėdavo kaltinamasis, jam padėdavo motina ir vyresnės mergaitės. Kaltinamasis ir valgyti darydavo, ir apskalbdavo ir t.t. Su Z. C. asmeniškai nėra kalbėjęs, nežino, kaip ji jautėsi, nes ji labai uždaro būdo. Matydavo C. vaikus lakstančius purvinus, nors Z. C. būdavo namuose, o kaltinamasis tuo metu dirbdavo. F. C. nėra guodęsis, nematė, kad Z. būtų buvusi sužalota. Žino, kad brolio šeimoje lankydavosi socialiniai darbuotojai, vaiko teisių skyriaus darbuotojai, bet jam nėra tekę su jais bendrauti. Su broliu nėra kalbėję dėl ko lankosi socialiniai darbuotojai.
Liudytoja E. V. parodė, kad su C. šeima bendrauja nuo 2007 metų. Pradėjus dirbti su šia šeima, buvo pastebėta, kad vaikai yra socialiai apleisti. Šeimos problemos yra labai senos, atsiradę dar prieš pradedant dirbti 2007 metais. Vaikai, išskyrus K. ir S., buvo visiškai neugdomi, apleisti, neskiepijami, nevedami pas gydytoją. Šeimoje sutuoktiniai konfliktuodavo, Z. C. skųsdavosi. Buvo pradėtas intensyvus darbas šeimoje, siekiant vaikus socialiai ugdyti, lavinti - padedama susitvarkyti medicininės pažymos, tarpininkaujama prirašant vaikus į darželius, vaikai vedami pas specialistus. Z. C. dažnai skųsdavosi dėl vyro smurto, dėl to, kad vyras neduoda pinigų maistui. Lankydamiesi šeimoje, pastebėdavo, kad nėra maisto. Kalbėdavo su visais šeimos nariais apie tai, kad būtina vaikus aprūpinti maistu, Z. C. padėdavo gaminant maistą. Z. C. trūksta socialinių įgūdžių, ji buvo ugdoma, šiuo metu Z. C. priima siūlomą pagalbą. Kai pradėjo dirbti su šeima, Z. C. buvo visiškai apatiška, o dabar ji rūpinasi vaikais. P. C. retai kada prisileisdavo socialinius darbuotojus. Prieš du metus Z. C. yra kvietusis socialinius darbuotojus, kai buvo panaudotas smurtas prieš U.. Paskutiniu metu P. C. visiškai nepriėmė socialinių paslaugų, motyvuodamas tuo, kad nieko nereikia, kad socialiniai darbuotojai lenda ir kišasi į šeimą. Bandė C. aiškinti, kad jiems reikia eiti pas psichologus. Z. C. su tuo lyg ir sutikdavo, bet P. C. nesutikdavo ir nebepriimdavo pagalbos. P. C. nepripažino, kad jis turi problemų. Z. C. bandė priimti pagalbą, su ja būtų buvę galima susitarti, o P. C. kategoriškai atsisakė, nepriėmė pagalbos. Kiekvieną kartą jis minėdavo, kad nori būti išbrauktas iš socialinės rizikos šeimų sąrašų. Kurį laiką P. C. nevartojo alkoholio, tai Z. C. džiaugėsi, kad pasikeitė situacija, tarpusavio santykiai pagerėjo. Bet tai buvo trumpai. Vaikai per metus laiko ugdymo įstaigą yra lankę gal kokį tik mėnesį, vaikai buvo neugdomi, nors jie privalėjo lankyti ugdymo įstaigą dėl raidos sutrikimų. Paskutiniu metu, P. C. namuose dažnai būdavo randamas išgėręs. Po kivirčų Z. C. išeidavo iš namų. Z. C. sakydavo, kad ji išeina iš namų dėl to, kad bijo išgėrusio vyro smurto. Kalbėdavo su Z. C., kad palikti vaikus ir išeiti nėra sprendimas, kad reikia kviesti policijos pareigūnus, bet ji sakydavo, kad policija nieko nepadės, kad vyrą paleis, kad ji paskui „vis tiek gaus“. Liudytoja parodė, kad ji yra mačiusi sumuštą Z. C. su mėlyne po akimi, o jos kolegė yra mačiusi mėlynę ant Z. C. rankos. Vieną kartą L. buvo rastas praskelta kakta. Z. C. aiškino, kad L. lipo ant kėdės, kažko norėjo ir P. C. paėmė L. už kupros ir numetė ant žemės. L. labai nekalbus vaikas, todėl jo paklausti negalėjo. Apie L. sužalojimą parodymus davė 2008 metais. Tuo metu, geriau viską prisiminė, pirminiuose parodymuose sakė teisybę. Paskutiniu metu kaltinamasis dažniau vartojo alkoholį, Z. C. informuodavo, kad girtaujama, prašėsi pagalbos, todėl buvo suintensyvintos paslaugos ir dažniau vykdavo į šeimą. Paskutinį kartą kai nuvyko pas C., tai sūnus F. teigė, kad „tėtis gėrė, metė butelį alaus ir trenkė man per galvą“. Tai galėjo būti 2011-06-15, gali būti, kad tada F. ir sakė, kad tėtis mušė mamą. Nukentėjusioji pasakojo, kad vyras, dėl kažko supykęs, ir K. metė ant žemės. Buvo pastebima, kad P. C. elgiasi agresyviai socialinių darbuotojų atžvilgiu, vartojo necenzūrinius žodžius prie vaikų, atisakydavo visų siūlomų paslaugų. Apsilankymus šeimoje fiksavo, rašė apsilankymo aktus. Po apsilankymų surašytų aktų kaltinamasis P. C. niekuomet nepasirašydavo. Nukentėjusioji kai kada irgi nepasirašydavo, sakydama - „aš bijau vyro išpuolių, nesirašysiu“. Abu tėvai yra atsakingi už savo vaikus. Pradžioje bendraudavo tiek su kaltinamuoju, tiek su nukentėjusiąja, tiek su vyresnėmis mergaitėmis. S. yra sakiusi, kad kai mama išeina, tėtis išgeria, neduoda ilgai miegoti, prisėdęs ant lovos tardo „su kuo jūs gyvensit“ ir panašiai. Mergaitė sakydavo tėvui, kad „mes norime miegoti“, bet tėvui būdavo noras kalbėti. Tokias aplinkybes yra patvirtinusi ir K.. Be sumušto L., kitų vaikų sumuštų, nematė. Iš pradžių esminė priežiūra buvo dėl to, kad šeimoje truko švaros, tvarkos, maisto, įgūdžių, vaikai nelankė darželio, o vėliau išryškėjo tai, kad P. C. girtauja ir nukentėjusioji bijo likti namuose, ji bijo ir už vaikus, ir už save, nežino kaip elgtis tokioje situacijoje. Pradžioje nukentėjusioji bandė glaustis pas savo tėvus. Nuo 2007 metų lankydavosi name, esančiame P. g., o vėliau buvo toks laikotarpis, kai Z. C. pati buvo išsinuomojusi butą T.gatvėje, tada lankėsi šiuo adresu. Po to, Z. C. buvo susitaikiusi su vyru ir sugrįžusi gyventi į namus, esančius P. gatvėje. Po paskutinių įvykių Z. C. išsinuomojo butą T. gatvėje. Kai nukentėjusioji gyveno T. gatvėje esančiame bute, nukentėjusiajai teikė intensyvią pagalbą, tačiau Z. C. susirgo depresija. Namuose buvo netvarka, ir įvertinus visas namų sąlygas ir aplinkybes, buvo nuspręsta, kad vaikai negali likti tame bute T. gatvėje, todėl vaikams teko grįžti pas tėtį. Paskui pas vyrą sugrįžo ir Z. C. ir jie vėl kurį laiką kartu gyveno, tačiau smurtas kartojosi ir Z. C. atėjo pas prašytis pagalbos, prašė padėti surasti butą. Po vieno apsilankymo, Z. C. (tuo metu ji gyveno pas tėvus) teigė, kad po socialių darbuotojų paskutinio apsilankymo šeimoje kilo konfliktas, kurio metu P. C. smurtavo, todėl ji neapsikentusi ir išėjo iš namų. Apsilankymo metu yra tekę matyti kaltinamąjį P. C. išgėrusį – nuo kaltinamojo sklisdavo alkoholio kvapas, suprasdavo, kad kaltinamasis yra girtas. Tai fiksuodavo aktuose, policijos pareigūnų kiekvieną kartą nekviesdavo. Yra užfiksuota, kad 2011-06-07 P. C. buvo išgėręs, vaikai gyvena nesaugiomis sąlygomis, 2011-06-15 – P. C. nusiteikęs priešiškai, vaikų akivaizdoje socialinių darbuotojų atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius. Tokių atvejų, kad Z. C. būtų neblaivi – nebuvo užfiksuota. Valstybė mokėdavo vaikams pinigus. Pradžioje juos gaudavo P. C.. Nuo 2011-06-20 dalis pinigų buvo pervesta į socialinę šeimos kortelę, dalis išmokama grynais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo psichologė ekspertė V. J. tvirtino atliktų ekspertizių aktus ir paaiškino, jog pagal tuometinę vaikų būseną padarė aktuose nurodytas išvadas. Nenustatė aplinkybių, kad vaikai būtų primokyti, prigrasinti, įtakoti kitų asmenų. Vaikai, kurie gebėjo duoti paaiškinimus, nurodė, kad jiems ramiau gyventi su motina, tuo metu, kai vyko apklausos, tyrimas, vaikai jautė įtampą.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė G. Ž. paaiškino, kad tikrino duomenis apie išmokų mokėjimą Socialinės paramos skyriaus duomenų bazėje. Nuo 2004 m. balandžio Z. C. pradėjo gauti išmokas. Iki 2006 m. kovo mėnesio ji gaudavo apie 200 litų išmokas už vaikus. Pinigai buvo pervedami į mokėjimo kortelę. Kadangi tai buvo tik išmokos už vaikus, jokia kita socialinė pašalpa Cesevičiams nepriklausė, nes P. C. dirbo, o Z. C. augino vaikus. Nuo 2006 metų Z. C. nebegaudavo išmokų. Nuo 2006 metų balandžio mėnesio išmokas gaudavo P. C.. Nuo 2006 metų balandžio P. C. iki 2009 metų gruodžio mėnesio gaudavo jis – tai buvo apie 800 litų. Nėščiosios išmokos buvo pervestos išmokos Z. C. vardu. Kada Z. C. apsigyveno viena, t.y. nuo 2009 metų vasario mėnesio iki 2010 metų sausio mėnesio, vaikų invalidumo išmokas po 2 300 litų į mėnesį gavo Z. C.. Nuo 2010 metų vasario, kada vaikai buvo apgyvendinti pas P. C., iki 2011 metų rugpjūčio 1 dienos visas išmokas gaudavo P. C., sumomis nuo 2 800 litų iki 3 600 litų. Paskutiniu laikotarpiu – nuo 2011 metų rugpjūčio mėnuo ir iki šiol išmokas gauna Z. C., t.y. apie 2 640 litų. Rizikos įskaitoje ši šeima įtrauka nuo 2007 metų, nors žinoma nuo 2003 metų liepos, kai gimė sūnus F.. Gavo anoniminį pranešimą iš C. artimų giminaičių, kurie gyvena tame pačiame name. Nuvyko pas C., situacija buvo tragiška. F. buvo išvežtas į infekcinę ligoninę, dukra K. turėjo eiti į mokyklą, tačiau ji niekur nebuvo užregistruota. Namuose rado didžiulę betvarkę, pirmą kartą matė tokį vaizdą. Iškvietė medikus, F. ir Z. C. buvo išvežti į ligoninę. Šeima įrašyta į rizikos įskaitą, dėl vaiko nepriežiūros ir socialinių įgūdžių stokos. P. C. neigdavo, kad kas nors negerai, sakydavo, kad darbuotojai be reikalo kišasi, o Z. C. būdavo nepajėgi, ką nors daryti. Z. C. sėdėdavo su vaiku ant rankų ir nieko nedarydavo. Susidarė vaizdas, kad Z. C. buvo užguita, neturėjo teisių. Būdavo, kad Z. C. išbėgdavo iš namų, ieškodavo poilsio, laikinos ramybės, po kažkurio laiko vėl grįždavo į namus. Jau 2003 metų lapkričio mėnesį Z. C. skundėsi, kad kaltinamasis nieko neperka, pinigų neduoda. P. C. iki 2008 metų dirbo, tada namus prižiūrėjo Z. C.. Kai nukentėjusioji išeidavo pas tėvus, o kaltinamasis dirbdavo, vaikais ir namais rūpinosi močiutė, kuri gyveno tam pačiame name. Kaltinamasis vaikais rūpinosi mažai. Močiutė skundėsi, kad tėvas ir motina vaikais nesirūpina. Šią šeimą ji (G. Ž.) kontroliavo 2011 metais. Nematė, kad vaikai būtų primušti, jos akivaizdoje P. C. nemušė nei vaikų, nei žmonos. Matė mėlynę F. paakyje. Z. C. pasakė, kad kaltinamasis gėrė visą naktį, stūmė ją ir kliudė vaiką. Nukentėjusioji sakė, kad vyras geria dažnai naktį, ji turi sėdėti, klausyti, guodėsi, kad vyras ją muša. Z. C. atsisakydavo kreiptis į policiją, bijojo. Pasiūlius Z. C. išeiti su vaikais iš namų, ji atsisakydavo, nepasitikėjo savo jėgomis, buvo sugniuždyta. Pas tėvus Z. C. dažnai nueidavo, o kai gimė daugiau vaikų, tėvai jos nebepriimdavo. Situacija šiuo metu yra gera, Z. C. užtikrina vaikų pagrindinį interesą augti saugioje aplinkoje be konfliktinių situacijų, be pichologinės įtampos. Dabar vaikai yra laimingi, bendraujantys.
Iš 2008-09-24 protokolo-pareiškimo matyti, kad Z. C. pranešė apie tai, jog 2008-09-20 apie 16.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus sutuoktinis P. C. sūnų L. C. metė ant žemės ir tokiu būdu sužalojo galvą (1 t., b.l. 24).
Iš 2008-10-31 akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu su P. C. Z. C. parodė, jog 2008-09-20 apie 16.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, P. C. pradėjo tampyti sūnų L. C. ir vaikas galva trenkėsi į žemę, po ko ant kaktos atsirado gumbas ir ruožas (1 t., b.l. 27-28).
Iš 2008-09-24 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad Z. C. parodė vietą namuose, kur 2008-09-20 apie 16.00 val. P. C. sužalojo sūnų L. C. (1 t., b.l. 31-33).
Iš 2008-11-26 specialisto išvados matyti, kad Z. C. yra psichiškai sveika ir jai skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę skirti netikslinga (1 t., b.l. 35).
Iš 2008-09-26 Specialisto išvados Nr. G 1446/08 (05) matyti, kad L. C. nustatytas paviršutinis kaktos apatinės dalies odos nubrozdinimas. Tai patvirtina nukritusio šašo dėmė. Sužalojimas padarytas mušant kaktą kietu buku platų plokščią paviršių turinčiu daiktu ar sumušant ją į panašius daiktus (juo galėjo būti ir grindų paviršius). Sužalojimai padaryti prieš 6-8 paras, nes nubrozdinimo šašas jau nukritęs. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek užduotyje nurodytomis, tiek ir kitomis aplinkybėmis. Dėl paviršinio kaktos nubrozdinimo jo sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b.l. 38).
Iš 2011-06-15 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto Nr. 40-10.11-1583 matyti, kad iš socialinių darbuotojų buvo gauta informacija, jog P. C. prieš Z. C. ir nepilnamečius vaikus galimai naudoja psichologinį ir fizinį smurtą (1 t., b.l. 49).
Iš 2011-08-08 Specialisto išvados Nr. G 833/11 (05) matyti, kad Z. C. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Z. C. padarytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir kairėje šlaunyje, paveikus kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, t.y. 2011-07-29. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Z. C. šiuos sužalojimus galėjo pasidaryti pati griūdama ir atsitrenkdama į kietus bukus daiktus (1 t., b.l. 76).
Iš 2011-06-22 medicininio pažymėjimo Nr. 2045 matyti, kad Z. C. 2010-03-18 ir 2010-06-22 lankėsi pas psichiatrą, nustatyta vidutinio sunkumo depresija (1 t., b.l. 88).
Iš 2011-08-10 specialisto išvados Nr. 97 TPK-80/2011 matyti, kad Z. C. yra psichiškai sveika. Skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę – psichologinę ekspertizę Z. C. netikslinga (1 t., b.l. 91).
Iš 2012-02-08 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 87 TPK-12/2012 matyti, kad nukentėjusiajai Z. C. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu bei ekspertizės atlikimo metu konstatuojamas įgimtas intelekto defektas – lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra. Nukentėjusiosios Z. C. psichinė sveikata sutrikdyta nuo 2010-03-18 iki 2010-06-22, tuo metu buvo konstatuojamas psichikos sutrikimas – vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Šiai būsenai turėjo įtakos jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos. Sveikatos sutrikdymo mastas yra lengvas. Nukentėjusioji Z. C. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu, atsižvelgiant į jos intelektą, mąstymą, individualias psichologines ypatybes, galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmę. Z. C. ribotas gebėjimas priešintis tiems veiksmams yra sąlygotas jai būdingų individualių psichologinių savybių – nesaugumo jausmo, nepasitikėjimo savimi, savarankiškumo stokos ir intelektinių sugebėjimų. Nukentėjusioji Z. C., atsižvelgiant į jos intelektą, mąstymą, individualias psichologines ypatybes, galėjo teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Parodymų teisingumas yra teismo kompetencijos klausimas. Z. C. neturi psichikos sutrikimų, mažinančių jos gebėjimą atkurti iš atminties aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (1 t., b.l. 104-105).
Iš 2011-09-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Z. C. pateikė dviejų P. C. rašytų laiškų kopijas. Iš pateiktų laiškų kopijų matyti, kad P. C. savo laiškuose kalba apie smurtavimą prieš vaikus, nurodydamas, jog: „Tas mano mušimas yra taip pat ir tau, nes nesukeliant skausmo, stebint tiesiogiai dalyvauji nusikaltime kaip bendradalyvis. Gaunasi, kad tu pritarei tam mušimui. Tai vadinasi pastovus dalyvavimas nusikaltime.“ (1 t., b.l. 121-136).
Iš 2012-01-12 – 2012-02-13 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-6 matyti, kad pokalbio apie byloje nagrinėjamus įvykius metu tiriamoji S. C. nerimauja, jaudinasi, kartais susigraudina, kalba greitai ir pasako daug, mintis reiškia emocionaliai ir iš esmės patvirtina 2011-06-21 bei 2011-09-14 duotus parodymus. Pasakoja, kad kai būna išgėręs jisai paskambina mamai, ji nekelia, jis susinervina ir išeina. Beveik užaugino save, sesė išeidavo, tuščias šaldytuvas, turėdavo savimi pasirūpinti, mama pas senelius išeidavo, nes tėvas smurtavo. Kaltino mamą, kad ji 200 Lt paėmė, kad tik prikibti, mušti pradėjo, į sieną metė, smaugti, čia peilį pasiėmė, sako „ateik čia, pirštus nukaposiu“. Puolė ginti, į veidą davė, mama sako „einat iš čia“. Apsimetę, kad eina alaus, pabėgo. Paveikia tas smurtas brolius. Žiauriai visi bijo. Kai būna girtas, visi susigūžę sėdi, lediniai visi. Visiems įvarė baimę. „Kai būna girtas, pasisodina ir nori kalbėti, jam vienodai, kad broliai neprausti, nepavalgydinti“. Nustatyta, jog S. C. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, šiuo metu jai konstatuojamas adaptacijos sutrikimas, vyraujant nerimo ir depresinei reakcijoms, ribinis intelektas. S. C. konstatuojamas adaptacinis sutrikimas, vyraujant nerimo ir depresinei reakcijoms tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su byloje nagrinėjamais įvykiais (užsitęsę nagrinėjami įvykiai lėmė S. C. minėtų sutrikimų atsiradimą, sunkina jų eigą). Ribinį intelektą (kongnityvinių funkcijų netolygumas, neaukštas lygis) lėmė genetinis paveldimumas, neurologinės anomalijos bei prastam kognityvinių funkcijų vystymuisi įtakos turi ir netinkama, netenkinanti vaiko poreikių psichosocialinė aplinka. Šioje byloje nagrinėjami įvykiai, įtariamojo P. C. smurtas (fizinis, psichinis) sunkina S. C. konstatuojamų sutrikimų eigą. Šiuo metu S. C. sveikatos sutrikdymo mastas dėl šių byloje nagrinėjamų įvykių negali būti nustatytas, nes iki šios ekspertizės atlikimo ji pas vaikų paauglių psichiatrus nesilankė, nebuvo objektyviai įvertinta jos psichikos būsena. S. C., atsižvelgiant į jos protinio išsivystymo lygį bei pažintinės veiklos ypatumus, galėjo ir gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai, jų veiksmai, sunkiau supranta įvykio laiką) ir duoti apie tai parodymus, tačiau dėl jos emocinės, psichikos būsenų, tebesitęsiančio nagrinėjamo įvykio psichotraumuojančio poveikio, dalyvauti teismo posėdžiuose jei nerekomenduojama. S. C., atsižvelgiant į jos protinio išsivystomo lygį, jai būdingus individualius psichologinius ypatumus, dėl jos emocinės būsenos, apklausti nerekomenduojama. Tik esant būtinybei, apklausą galima atlikti vaikų apklausos kambaryje, nedalyvaujant įtariamajam. P. C. bendravimas su S. C. šiuo metu neigiamai veiktų tiriamosios psichologinę, psichikos būsenas, nes nėra išnagrinėta ši byla (šioje byloje vaiko bendravimo su tėvais tvarką, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimus sprendžia teismas) (1 t., b.l. 188-192).
Iš 2012-02-10 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-2 matyti, kad U. C., gim. (duomenys neskelbtini), neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam konstatuojamas specifinis mišrus raidos sutrikimas, esantis nuo gimimo. Šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu nesusijęs su patirtu smurtu iš tėvo, U. C. nebuvo konstatuota reakcijų į stresą ar adaptacijos sutrikimų, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. U. C., atsižvelgiant į jo amžių, protinį išsivystymą, kalbos lygį bei pažintinės veiklos ypatumus, negalėjo ir negali teisingai suprasti konkrečių faktinių reikšmingų bylai aplinkybių (įvykio vieta, laikas, įvykio dalyviai, jų veiksmai) ir duoti apie tai parodymų. P. C. bendravimas su U. C. šiuo metu, kol nebaigtas bylos nagrinėjimas, neigiamai veiktų tiriamojo psichologinę bei psichikos būsenas (šioje byloje vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, bendravimo su tėvais tvarką sprendžia teismas) (1 t., b.l. 193-196).
Iš 2012-01-10 – 201-02-10 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-1 matyti, kad K. C., gim. (duomenys neskelbtini), neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jai konstatuojamas specifinis mišrus raidos sutrikimas, nustatytas 2009 m. Šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu nesusijęs su patirtu smurtu iš tėvo, K. C. nebuvo konstatuota reakcijų į stresą ar adaptacijos sutrikimų, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. K. C. atsižvelgiant į jo amžių, protinį išsivystymą, kalbos lygį bei pažintinės veiklos ypatumus, negalėjo ir negali teisingai suprasti konkrečių faktinių reikšmingų bylai aplinkybių (įvykio vieta, laikas, įvykio dalyviai, jų veiksmai) ir duoti apie tai parodymų. P. C. bendravimas su K. C. šiuo metu, kol nebaigtas bylos nagrinėjimas, neigiamai veiktų tiriamojo psichologinę bei psichikos būsenas (šioje byloje vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, bendravimo su tėvais tvarką sprendžia teismas) (1 t., b.l. 197-199).
Iš 2012-01-12 – 2012-02-10 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-3 matyti, kad pokalbio apie byloje nagrinėjamus įvykius metu tiriamoji K. C., gim. (duomenys neskelbtini), gynybiška, atsakymų nedetalizuoja, nurodo, kad ankstesnėse parodymuose (2011-09-02) nenorėjusi pakenkti tėvams, todėl nekalbėjo apie tėvo smurtą. Pasakoja, kad „vaikus mušdavo būdamas blaivus, o girtas lįsdavo prie mamos. Pas juos buvo seni konfliktai. Kai tėtis išgeria- prasideda, vienas ant kito koliotis pradeda. Būdavo, kad tėtis mušdavo mamą. Mes sakydavom „baik“, jis apsiramindavo. Daugumoj tėtis prižiūrėdavo vaikus, valgyt darydavo, pamperus keisdavo, o mamos tada nebūdavo, ji išeidavo (3 mėn., apie pusę metų) pas senelius, savo tėvus. Neateidavo mama. Tėtis metus nedirbo ar daugiau, nes reikėjo vaikus prižiūrėti“. „Tėtis ją parsiveždavo iš senelių. Kartais tėtis liepdavo sėdėti su juo ir šnekėtis (apie šeimą, apie gyvenimą, apie tą patį, užknisdavo). Taip liepdavo būdamas girtas, Jeigu pasipriešindavau, sakydavo, kad jo negerbiam, bet ilgai nelaikydavo, dar ką nors pasakydavo. Iki kokių 11 val. gal, o vasarą ilgiau- iki 1 val.“ Mamą muša neblaivus, jau seniai jie pykstasi dėl kiekvieno dalyko. Ji geriau sutaria su tėvu. Su mama susipyksta dėl buities. Bausti reiktų abu tėvus, kad tokias nesąmones daro - vaikų nepriežiūra, ginčai, smurtas. Tėvai turėtų pavyzdį vaikams rodyti, o ne tokias nesąmones daryti“. Nustatyta, kad K. C., gim. (duomenys neskelbtini), neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Objektyvių medicininių duomenų apie K. C. psichikos būseną ir jos pakitimus nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. P. C. bendravimas su K. C. šiuo metu, kol nebaigtas bylos nagrinėjimas, neigiamai veiktų tiriamojo psichologinę bei psichikos būsenas (šioje byloje vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, bendravimo su tėvais tvarką sprendžia teismas) (2 t., b.l. 1-4).
Iš 2012-01-12 – 2012-02-13 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-5 matyti, kad L. C. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas. Enurezė. Specifinis tarimo ir kalbos sutrikimas. L. C. konstatuotus sutrikimus – lengvą protinį atsilikimą, enurezę, specifinį tarimo ir kalbos sutrikimą – lėmė genetinis paveldimumas, neurologinės anomalijos bei netinkama, netenkinanti vaiko vystymosi poreikių psichosocialinė aplinka. Šioje byloje nagrinėjami įvykiai, įtariamojo smurtas (fizinis, psichinis) sunkina šių sutrikimų eigą, gali būti kai kurių sutrikimų, pvz. enurezės, atsiradimo priežastimi. L. C. sveikatos sutrikdymo mastas dėl šių byloje nagrinėjamų įvykių nustatytas negali būti, kadangi jam nustatyti sutrikimai yra sąlygoti tiek ilgalaikės netinkamos jo artimos aplinkos (tame tarpe netinkamo įtariamojo elgesio nagrinėjamų įvykių metu), tiek yra kiti veiksniai įtakoję šių sutrikimų atsiradimą, pvz., genetinis paveldimumas, neurologinės anomalijos. L. C., atsižvelgiant į jo amžių, protinio išsivystymo bei pažintinės veiklos ypatumus, galėjo ir gali teisingai suprasti tam tikras konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (ribotai gali įvardinti įvykio vietą, dalyvius, jų veiksmus), tačiau dėl lengvo protinio atsilikimo bei nepakankamo kalbos išsivystymo jo gebėjimas duoti parodymus yra ribotas. L. C., atsižvelgiant į jo amžinius psichologinius ypatumus, kalbos ir protinio išsivystymo lygį, pažintinės veiklos ypatumus, nerekomenduojama dalyvauti teismo procese. P. C. bendravimas su L. C. šiuo metu neigiamai veiktų tiriamojo psichologinę, psichikos būsenas (šioje byloje vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, bendravimo su tėvais tvarką sprendžia teismas) (2 t., b.l 5-8).
Iš 2012-01-12 – 2012-02-13 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103 MS-4 matyti, kad pokalbio apie save šeimą, byloje nagrinėjamus įvykius metu tiriamasis F. C. pasakoja: „Mama gyvena su mumis, o tėtis atskirai... Ankščiau tėtis gyveno kartu. Bet jis negeras, nes mušdavo mane, L., K. ir U.. Man atrodo, kad S. ir K. nemušdavo.“ „Mamą jis mušdavo <...>, per galvą“. Nustatyta, kad F. C. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam konstatuojami mišrūs specifiniai raidos sutrikimai (klabos raidos sutrikimai, kognityvinių funkcijų raidos sulėtėjimas. Emocijų ir elgesio sutrikimai. Mišrius specifinius raidos sutrikimus (kalbos sutrikimai, kognityvinių funkcijų raidos sulėtėjimas), emocijų ir elgesio sutrikimus lėmė ne tik genetinius paveldimumas, neurologinės anomalijos, bet ir netinkama, netenkinanti vaiko poreikių psichosocialinė aplinka. Šioje byloje nagrinėjami įvykiai, įtariamojo P. C. smurtas (psichinis, fizinis) sunkina F. C. šių konstatuotų jam sutrikimų eigą, o taip pat gali būti kai kurių sutrikimu, pvz. emocijų elgesio sutrikimų, atsiradimo priežastimi. P. C. sveikatos sutrikdymo mastas dėl šių byloje nagrinėjamų įvykių negali būti nustatytas, kadangi jam konstatuoti sutrikimai yra sąlygoti, tiek ilgalaikės netinkamos jos artimos psichosocialinės aplinkos (tame tarpe netinkamo įtariamojo P. C. elgesio nagrinėjimų įvykių metu), tiek kiti veiksniai įtakoję, šių sutrikimų atsiradimą, pvz., paveldimumas, neurologinės anomalijos ir kt. F. C. atsižvelgiant į jo amžių, kalbos ir protinio išsivystymo lygį bei pažintinės veiklos ypatumus, galėjo ir gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai, jų veiksmai, sunkiaus supranta įvykio laiką) ir duoti apie tai parodymus. F. C., atsižvelgiant į jo kalbos ir protinio išsivystymo lygį, pažintinės veiklos ypatumus, emocinę būseną bei tebesitęsiantį nagrinėjamo įvykio psichotraumuojantį poveikį jo psichikai, nerekomenduojama dalyvauti teismo procese. P. C. bendravimas su F. C. šiuo metu neigimai veiktų tiriamojo psichologinę - psichikos būsenas, kol nėra išnagrinėta ši byla (šioje byloje vaiko bendravimo su tėvais tvarką, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą sprendžia teismams) (2 t., b.l. 9-12).
Iš 2010-03-18 pažymos dėl pedagoginio psichologinio F. C. specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo matyti, kad vaiko intelektiniai gebėjimai išsivystę netolygiai, dauguma jų neatitinka amžiaus normų. Nustatytas vidutinis kalbos neišsivystymas, taip pat kompleksinis sutrikimas – kompleksinė mokymosi negalė dėl specifinių pažinimo (atminties, regimojo suvokimo), emocijų elgesio ir socialinės raidos bei kalbos. F. C. sulėtėjusi psichinė raida (2 t., b.l. 21-22).
Iš 2011-03-09 pažymos dėl pedagoginio psichologinio L. C. specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo matyti, kad tyrimo pradžioje vaikas atrodo nedrąsus, mažai kalba, reikalinga nuolatinė pagalba, bendrieji gebėjimai netolygūs, labai žemi (neatitinkantys amžiaus normų). Nustatyti garsų tarimo sutrikimai. Antrinio pobūdžio specifinis (vidutinis) kalbos neišsivystymas dėl raidos sutrikimo (2 t., b.l. 22).
Iš 2010-02-24 pažymos dėl pedagoginio psichologinio U. C. specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo matyti, kad pokalbio metu vaikas visiškai nereagavo į psichologo bandymus užmegzti kontaktą. Nepaslankus artikuliacinis aparatas, ryškus seilėtekis, žymiai atsilieka ankstyvo žodyno formavimasis. Žymus kalbos neišsivystymas. Bendrosios žinios, gebėjimai ir įgūdžiai atsilieka nuo amžiaus tarpsnio reikalavimų. Pažinimo procesų neišlavėjimas (2 t., b.l. 23).
Iš 2011-05-27 Panevėžio socialinių paslaugų centro Socialinės rizikos šeimų tarnybos apsilankymo akto Nr. AA-492 matyti, kad apsilankius adresu (duomenys neskelbtini), namuose rasta Z. C. su vaikais. Moteris minėjo, kad šeimoje gyvena tik dėl vaikų, nes P. C. toliau girtauja ir smurtauja. Taip pat Z. C. minėjo, jog po incidento su sutuoktiniu su mergaitėmis buvo išėjusi iš namų (2 t., b.l. 42).
Iš 2011-06-07 Panevėžio socialinių paslaugų centro Socialinės rizikos šeimų tarnybos apsilankymo akto Nr. AA-526 matyti, kad apsilankius adresu (duomenys neskelbtini), namuose rastas neblaivus P. C.. Z. C. paaiškino, kad vyras alkoholį vartoja ne vieną dieną. Namuose buvo netvarka, šaldytuve trūko maisto (2 t., b.l. 43).
Iš 2011-06-15 Panevėžio socialinių paslaugų centro Socialinės rizikos šeimų tarnybos apsilankymo akto Nr. AA-556 matyti, kad apsilankius adresu (duomenys neskelbtini), namuose rasta Z. C. su vaikais. Moteris tvarkėsi. Paskui į kambarį įėjo priešiškai socialinių darbuotojų atžvilgiu nusiteikęs P. C. ir vaikų akivaizdoje pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius; aktą pasirašyti Z. C. atsisakė, kadangi bijo vyro (2 t., b.l. 44).
Iš 2011-06-14 Panevėžio socialinių paslaugų centro rašto Nr. S-452 matyti, kad Petro ir Z. C. šeimai profesionali socialinė pagalba teikiama jau nuo 2007 metų. Socialinių darbuotojų nuomone, šeimoje tėvas kaip auklėjamąją priemonę naudoja stiprią autoritarinę kontrolę, nevengia alkoholio ir smurto nei žmonos, nei vaikų atžvilgiu. Socialinių darbuotojų atžvilgiu P. C. nusiteikęs negatyviai, nepriima jų teikiamos pagalbos, neklauso patarimų, nevykdo rekomendacijų, kartais neįsileidžia į namus. Namuose vaikai ne visada jaučiasi saugiai (nėra apsaugoti nuo fizinio, emocinio smurto, nepriežiūros). Vaikų gyvenimo sąlygos nepastovios, mama Z. C. dažnai juos palieka vienus su tėvu, o pati, neatlaikiusi vyro nuolatinio emocinio ir fizinio smurto, išeina pas savo tėvus. P. C. būdingas vaikus žalojantis elgesys, apimantis tiek smurtinius veiksmus, tiek ir vaikų nepriežiūrą. Z. C. – apatiška asmenybė, negebanti užtikrinti savo vaikų saugumo. Moteriai trūksta socialinių įgūdžių, pati negeba spręsti iškilusių problemų, o iškilus konfliktinei situacijai, vaikus dažniausiai palieka su tėvu. Z. C. nesinaudoja siūloma socialinių tarnybų pagalba, jos atsisako teigdama, jog šeimos problemas bandys spręsti pati (2 t., b.l. 47-48).
Iš 2010-07-12 Z. C. prašymo matyti, kad P. C. neprižiūri vaikų ir girtuokliauja, taip pat uždraudė vaikus dviem dienoms išleisti į socialinės paramos stovyklą, grasindamas smurtu. Be to, P. C. vyresniųjų vaikų reikalauja rūpintis mažesniaisiais (2 t., b.l. 50).
Iš 2010-11-05 14 Panevėžio socialinių paslaugų centro rašto Nr. S-1182 matyti, kad Z. C. gyvena pas savo tėvus, o P. C. su vaikais savo namuose. Vaikams trūksta motinos dėmesio ir priežiūros (2 t., b.l. 51).
Iš 2010-11-23 Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK rašto Nr. 50-47-1-S-13728 matyti, kad 2010-11-11 15.00 val. apsilankius adresu (duomenys neskelbtini), namuose rastas P. C., kuris, būdamas neblaivus (nustatytas 2,35 promilių girtumas), neužtikrino tinkamos savo nepilnamečių vaikų priežiūros. Paskambinus Z. C. ir pranešus, kad P. C. neblaivus, moteris atsisakė grįžti į namus ir prižiūrėti vaikus. Atsižvelgiant į visa tai, abiems tėvams buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalį (2 t., b.l. 52). Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-03 nutarimo matyti, kad P. C. buvo nubaustas administracine nuobauda – įspėjimu – dėl to, kad 2010-11-11 15.00 val. savo namuose, būdamas neblaivus neužtikrino tinkamos vaikų priežiūros (2 t., b.l. 59).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2010-01-06 Panevėžio socialinių paslaugų centro raštų Nr. S-19 ir Nr. S-236 matyti, kad Z. C. vis dažniau randama namuose, (duomenys neskelbtini). Tėvai vis dar neprisiima atsakomybės už savo vaikų L., U. ir K. C. brandą – neveda jų į ugdymo įstaigą (2 t., b.l. 53, 55).
Iš 2011-06-23 Informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas matyti, kad Z. C. ir P. C. turi šešis nepilnamečius vaikus. Tėvas bedarbis, registruotas darbo biržoje. Motina taip pat nedirba, bet darbo biržoje neregistruota. Šeima gyvena P. C. motinai priklausančiame name, kuris prieš keletą metų buvo sudegęs ir šiuo metu nėra baigtas statyti ir įrengti. Visi šeima gyvena viename dideliame kambaryje. Šeima gyvena iš pašalpų. Tėvai nuolat konfliktuoja tarpusavyje – vaikų akivaizdoje vyksta barniai, naudojamas smurtas. Z. C., neiškentusi vyro smurto, dažnai palieka vaikus su P. C., o pati išeina pas savo tėvus. Z. C. trūksta socialinių įgūdžių, kad galėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, o P. C. dažnai vartoja alkoholį, yra priešiškai nusiteikęs šeimoje besilankančių socialinių darbuotojų atžvilgiu, gaunamus pinigus už vaikus išleidžia ne vaikų poreikiams patenkinti, o alkoholiui ir namo statyboms, galimai naudoja smurtą nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Tėvas vaikams įsakinėja, naudoja stiprią autoritarinę kontrolę. Vaikai tėvo bijo. Kartais nebūna patenkinti būtiniausi vaikų poreikiai, nes namuose trūksta maisto (2 t., b.l. 56-57).
Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-03 nutarimo matyti, kad Z. C. buvo nubausta administracine nuobauda – įspėjimu – dėl to, kad 2010-11-11 15.00 val. savo namuose atsisakė prižiūrėti savo vaikus (2 t., b.l. 60).
Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-12-12 nutarimo matyti, kad P. C. buvo nubaustas administracine nuobauda – įspėjimu – dėl to, kad 2008-11-13 apie 16 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2,14 promilės girtumas), keikėsi necenzūriniais žodžiai savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje (2 t., b.l. 62).
Iš 2011-08-04 Panevėžio socialinių paslaugų centro apsilankymo akto Nr. AA-645 matyti, kad Z. C. pati kreipėsi į centrą ir nurodė, kad po socialinės darbuotojos apsilankymo 2011-07-29 P. C. išvarė ją iš namų (2 t., b.l. 65).
Iš 2011-08-03 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto Nr. 40-10.11-1947 matyti, kad nepilnametė K. C. nelanko ugdymo įstaigos, auga namuose. Socialinių paslaugų centro darbuotojų duomenimis P. C. toliau galimai smurtauja prie nepilnamečius vaikus, o Z. C. neišleidžia iš namų (2 t., b.l. 72).
Iš 2011-07-29 Panevėžio socialinių paslaugų centro apsilankymo akto Nr. AA-626 matyti, kad aplankyta Z. C. pasakoja, kad vyras toliau smurtauja prieš vaikus K. ir U.. 2011-07-28 P. C. pasak Z. C., girtavo, paskui supyko ant verkiančios dukros Karinos ir trenkė jai per veidą. Apžiūrėjus vaikus, smurto žymių nematyti. Z. C. skundėsi, kad P. C. jos neišleidžia iš namų (2 t., b.l. 74).
Iš medicininių pažymėjimų matyti, kad į profilaktinius patikrinimus vaikus vedė P. C. (2 t., b.l. 75-80).
Iš 2011-08-02 Panevėžio lopšelio-darželio „Vaikystė“ rašto „Dėl U. C.“ matyti, kad berniukas turi neįgalumą (vidutinio lygio). Nors U. C. darželį lankė mažai, tėvas buvo aprūpinęs reikalingomis ugdymo priemonėmis; berniukui būtina lankyti ugdymo įstaigą, jam reikalinga logopedo ir kitų specialistų pagalba (2 t., b.l. 82).
Iš 2011-08-05 Panevėžio pedagoginės – psichologinės tarnybos rašto Nr. SD-1230 matyti, kad F. C. tarnyboje lankėsi 2008 m. spalio mėn. ir 2010 m. kovo mėn. Nustatytas kompleksinis sutrikimas: kompleksinė mokymosi negalė dėl specifinių pažinimo (atminties, regimojo suvokimo), emocijų, elgesio ir socialinės raidos (savireguliacijos – dėmesio) bei kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų (vidutinis kalbos neišsivystymas). L. C. tarnyboje lankėsi 2008 m. spalio mėn. ir 2011 m. kovo mėn. Nustatytas raidos sutrikimas – sulėtėjusi psichinė raida. U. C. tarnyboje lankėsi 2010 m. vasario mėn. Nustatyti kalbos ir kiti komunikacijos sutrikimai – žymus kalbos neišsivystymas. Pažinimo procesų neišlavėjimas (2 t., b.l. 84).
Iš 2003-11-25 Z. C. pareiškimo dėl vyro elgesio šeimoje matyti, kad 2003-11-22 apie 21.00 val. P. C. grįžo namo neblaivus. Kilus konfliktui, P. C. trenkė jai į krūtinės sritį, o trenkdamas pataikė ir ant rankų laikytam vaikui į galvą. Vyras mušė ir paskui. Be to, P. C. nepadeda šeimai, neduoda pinigų maistui (2 t., b.l. 88).
Iš 2011-09-16 Panevėžio socialinių paslaugų centro rašto Nr. S-638 matyti, kad centro turimais duomenimis Z. C. adresu (duomenys neskelbtini) negyveno:
nuo 2009 m. sausio 1 d. iki kovo 10 d.;
nuo 2009 m. birželio 22 d iki rugpjūčio 30 d.;
nuo 2010 m. spalio 7 d. iki gruodžio 1 d.;
nuo 2011 m. sausio 19 d. iki balandžio 27 d.;
nuo 2011 m. gegužės 12 d. iki gegužės 27 d. Informacija nėra visiškai tiksli, nes sutuoktiniai buvo linkę nesakyti tiesos apie gyvenimą skyrium (2 t., b.l. 89).
Iš 2011-09-19 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad 2011 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais įvyko trys tarpinstituciniai pasitarimai dėl pagalbos Z. ir P. C. šeimai. Situacija gerėja. Z. C. stengiasi pati spręsti problemas, mokosi atlikti buities darbus. Nuo rugsėjo 1 d. vaikai pradėjo lankyti ugdymo įstaigas. Bendraujant su vaikais, stebimas jų atvirumas, laisvumas, gera nuotaika, noras bendrauti, priešingai nei buvo gyvenant su tėvu – buvo uždari, susigūžę, nekalbūs (2 t., b.l. 91-92).
Iš 2003-08-04 Panevėžio „Šaltinio“ vidurinės mokyklos rašto Nr. 01-36-996 matyti, kad Z. C. nesikreipė dėl dukters K. C. įtraukimo į 2003/2004 mokslo metų pirmokų sąrašus (2 t., b.l. 102).
Iš 2003-08-04 Panevėžio „Šaltinio“ vidurinės mokyklos rašto Nr. 01-24-1017 matyti, kad 2003-08-20 buvo gautas Z. C. prašymas priimti dukrą K. C. į mokyklą (2 t., b.l. 110).
Iš 2003-11-24 Panevėžio „Šaltinio“ vidurinės mokyklos pateiktos K. C. charakteristikos matyti, kad mergaitė į mokyklą atėjo socialiai apleista, namuose su ja niekas ugdomąja veikla neužsiėmė, darželį lankė tik vieną mėnesį. Pirmus du mėnesius mokinė vėluodavo į pamokas, paaiškindama, kad mama laiku neatsikelia. Tėvai su klasės mokytoja ryšių nepalaiko (2 t., b.l. 115).
Iš 2003-11-25 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patikrinimo akto ir Z. C. pareiškimo matyti, kad skyriaus darbuotojoms apsilankius Z. ir P. C. namuose ir patikrinus gyvenimo ir buities sąlygas, rastas sužalotas F. C., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam „šiek tiek pamėlęs paakys“. Z. C. žodžiu paaiškino darbuotojams bei parašė pareiškimą, kuriame nurodoma, kad 2003-11-22 apie 21 val. į namus sugrįžo neblaivus vyras ir mušdamas sužalojo ne tik ją, bet ir ant rankų laikytą vaiką. Apsilankymo metu Z. C. nurodė negaunanti iš vyro pinigų, todėl negalinti nupirkti vaikams maisto. Konfliktai su vyru dažni, vyras ją žemina vaikų akivaizdoje, muša, vadina necenzūriniais žodžiais. Dėl tokių barnių vaikai negali naktį miegoti (2 t., b.l. 117, 119). Iš Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Antrojo policijos komisariato 2003-12-17 rašto matyti, kad teismui buvo perduota administracinė byla P. C. atžvilgiu pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį (b.l. 120, 2 tomas)
Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-12-11 nutarimo matyti, kad Z. C. buvo nubausta administracine nuobauda – įspėjimu – dėl to, kad 2003-03-06 nesutvarko dokumentų dėl pašalpų gavimo ir nesirūpina dukters K. C. mokslais (2 t., b.l. 123).
Iš 2004-01-08 ir 2004-01-09 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patikrinimo aktų matyti, kad skyriaus darbuotojoms apsilankius Z. ir P. C. namuose ir patikrinus gyvenimo ir buities sąlygas, Z. C. namuose nerasta. Namuose netinkamos sąlygos vaikams augti – nešvara, šalta, nekūrenta, nėra maisto. (duomenys neskelbtini), su vaikais gyvenanti Z. C. paaiškino, kad namuose (duomenys neskelbtini), labai šalta, uošvė neleidžia pakurti, nėra maisto (2 t., b.l. 124-125).
Iš 2004-05-13 Panevėžio „Šaltinio“ vidurinės mokyklos pateiktos K. C. charakteristikos matyti, kad mergaitė klasėje labai tyli, elgiasi mandagiai, visada įvykdo skirtas užduotis. Dirba tyliai, nieko neklausinėja. Atlikdama užduotis sunkiai orientuojasi. Antrąjį pusmetį praleido nemažai pamokų. Tėvas dalyvavo tėvų susirinkimuose (2 t., b.l. 134).
Iš 2004-09-06 Panevėžio m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patikrinimo akto matyti, kad Z. C. grįžo gyventi pas P. C., nes vyras paprašė. Laukiasi ketvirto vaiko (2 t., b.l.137).
Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-01-24 nutarimo matyti, kad Z. C. ir P. C. buvo nubausti administracine nuobauda – įspėjimu – dėl to, kad namuose netvarka ir nesirūpinama vaikais (2 t., b.l. 146).
Iš 2007-07-17 Panevėžio socialinių paslaugų centro rašto Nr. S-266, pateikto Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriui, 2007-07-11, 2007-07-12 Buities tyrimo aktų matyti, kad 2007-07-10 Z. ir P. C. šeimoje įvyko šeimyninis konfliktas, kurio metu, pasak Z. C., vyras smurtavo prieš ją. Tai įvyko mažamečių vaikų akivaizdoje. Dėl įvykio Z. C. palydėta į IV policijos nuovadą, kur parašė pareiškimą, taip pat palydėta pas teismo medicinos ekspertus, nes virš kairės akies buvo matyti nedidelė mėlynė. Pasiūlyta apsigyventi Šeimos namuose, tačiau Z. C. nurodė nepasiruošusi išeiti iš namų, nes neturi lėšų ir pajamų. Apsilankius 2007-07-12 namuose rastas P. C. paaiškino, kad Z. C. išėjo 2012-07-12 palikusi visus vaikus. Centro nuomone dėl P. C. smurtavimo prieš žmoną, dažno girtavimo Z. C. nesaugu namuose. Neturėdama pinigų negali pasirūpinti vaikais (2 t., b.l. 150-154).
Iš 2007-07-18 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patikrinimo akto matyti, kad apsilankymo metu P. C. nebuvo namuose, nes dirbo. Vyriausios mergaitės sakė, kad pasiilgo mamos ir nori, kad ji kuo greičiau grįžtų. Pasakojo, kad mamos nėra septynias dienas ir šiuo laiku tėvas (P. C.) du kartus buvo girtas. Išvados ir pasiūlymai dėl priemonių taikymo šeimai: pokalbiui iškviesti Z. C., P. C.; nutarta informuoti policijos pareigūnus; siūlyti Z. C. apsigyventi Šeimos namuose ir lankyti psichologo konsultacijas (2 t., b.l. 155-156).
Iš 2007-08-08 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 224-A-660 matyti, kad į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įrašyta Z. C. ir P. C., gyv. Projektuotojų g. 46, Panevėžyje, dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros (2 t., b.l. 157).
Iš 2007-10-11 Panevėžio socialinių paslaugų centro rašto Nr. S-394 su priedais – buities tyrimo aktais, pateikto Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriui matyti, kad Z. C., jos paaiškinimu, 2007-09-24 po konflikto su P. C., bijodama jo smurto išėjo gyventi pas tėvus (2 t., b.l. 158). Iš 2007-09-25 Buities tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-10-01 Buities tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad gyvenamoji vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), yra avarinės būklės. Name gyvena penki asmenys. Buities sąlygos patenkinamos (5 t., b.l. 83-86). Iš 2007-10-02 Buities tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad gyvenamoji vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), yra avarinės būklės. Name gyvena penki asmenys. Buities sąlygos patenkinamos. Z. C. skundėsi, kad vyras P. C. neduoda pakankamai pinigų maistui. Z. C. laukiasi šešto vaiko. Moteris paminėjo, jog pas savo motiną išėjo dėl to, kad su P. C. įvyko konfliktas, kurio metu neblaivus P. C. puolė ją (5 t., b.l. 87-88). Iš 2007-10-05 Buities tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kalbėdami apie tolimesnį savo santuokinį gyvenimą, Z. Ir P. C. pykosi, problemos sprendimo būdo nerado. Žmona kaltino vyrą, kad šis dažnai girtauja, o vyras žmoną – kad ši nesitvarko ir ištisai meluoja. Z. C. grįžti į namus atsisakė (5 t., b.l. 92-93). Iš 2007-10-10 Buities tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Z. C. dar gyvena pas savo tėvus, į namus negrįžta, kadangi bijo vyro išpuolių. Z. C. supranta blogai daranti, kad paliko savo vaikus, tačiau gyventi su P. C. nenori (5 t., b.l. 97-98).
Iš 2008-10-02 Panevėžio socialinių paslaugų centro rašto Nr. S-252 su priedais apsilankymo aktais, pateikto Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriui matyti, kad 2008-09-22 apsilankius Z. Ir P. C. šeimoje, ant L. C. kaktos buvo pastebėtas gumbas su horizontalios formos žaizda. Z. C. teigė, kad 2008-09-20 sūnų sužalojo neblaivus P. C.. 2008-09-30 kalbėta su P. C., P. C. neprisipažino mušęs vaiką, tačiau socialinių darbuotojų akivaizdoje gąsdino vaikus, kad juos išveš į vaikų globos namus (2 t., b.l. 159-164).
Iš Panevėžio socialinių paslaugų centro 2008-10-23 apsilankymo aktų Nr. AA-617, 2008-10-13 684 matyti, kad 2008-10-23 7 val. 45 min., Z. C. grįžo taksi automobiliu ir paaiškino, kad dvi dienas gyveno tėvų namuose, nes iš savo namų išvarė vyras sakydamas „nesirodyt“, todėl bijojo. 2008-10-13, 14 val. rasta Z. C. su vaikais ir neblaivus P. C., kuris elgėsi agresyviai, nesileido į kalbas, žodžiais kabinėjosi, įžeidinėjo ir gąsdino Z. C. ir socialinę darbuotoją. Dėl tokio P. C. elgesio Z. C. „sėdėjo kamputyje“. Aktas nepasirašytas dėl P. C. agresyvaus elgesio, apie neblaivų P. C. informuoti policijos pareigūnai; (2 t., b.l. 167-168; 4 t., b.l. 145).
Iš 2008-11-13 Panevėžio socialinių paslaugų centro rašto Nr. SV-370 matyti, kad centras kreipiasi į Vaiko teisių apsaugos skyrių prašydamas dažniau lankytis šeimoje ir bendradarbiauti, nes P. C. ne kartą namuose rastas neblaivus ir agresyviai nusiteikęs; 2008-11-13 apsilankymo metu kalbėdamas šaukė ant Z. C., buvo nusiteikęs agresyviai (2 t., b.l. 169).
Iš 2008-12-01 Panevėžio socialinių paslaugų centro rašto Nr. SV-387 ir apsilankymo aktų Nr. AA-699, AA-670, AA-689 matyti, kad Z. C. dėl konfliktų su P. C. nuo lapkričio 21 d. išėjo iš namų ir gyvena pas tėvus adresu (duomenys neskelbtini). Į namus negrįžo iki 2008-12-01 (2 t., 170-172).
Iš 2009-02-04 Panevėžio „Šaltinio“ vidurinės mokyklos pateiktos S. C. charakteristikos matyti, kad mergaitė turi mokymosi problemų, nes jos sugebėjimai žemesni lyginant su kitais mokiniais. Mokosi pagal modifikuotą mokymosi programą. Mokinė yra uždaro būdo, mažai bendraujanti. Tėvai domisi dukters mokslais, aprūpina priemonėmis, išleidžia į ekskursijas. Tėvas P. C. bendrauja su mokytojais, su Z. C. neteko bendrauti, nes visas problemas spendžia su tėvo pagalba (2 t., b.l. 176).
Iš 2009-02-04 Panevėžio „Šaltinio“ vidurinės mokyklos pateiktos K. C. charakteristikos matyti, kad mergaitei mokslai sekasi sunkai, bet ji stengiasi dirbti pamokose ir atlikti namų darbus. 2007-2008 metais mokinė praleisdavo be pateisinamos priežasties nemažai pamokų, bet situacija pradėjo keistis į gerąją pusę. K. C. dalyvauja ir visose mokyklos išvykose. Didesnį dėmesį vaikų auklėjimui rodo tėtis (2 t., b.l. 177).
Iš 2009-02-03 Panevėžio lopšelio – darželio „Vaikystė“ rašto „Dėl F. ir L. C.“ matyti, kad berniukai darželį lanko nuolat, būna aktyvūs, sunkiai susikaupia, klauso auklėtojų nurodymų, nekonfliktuoja su kitais vaikais. Tėvai vaikais rūpinasi tinkamai (2 t., b.l. 178).
Iš 2009-09-08 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pakartotinio šeimos aplankymo akto Nr. VS-663 matyti, kad apsilankymo metu nustatyta, jog 6eima glaudžiasi garažo antrame aukšte, kur įrengti du kambariai. Gyvenimo sąlygos vaikams gana pavojingos, iškilusi nemaža grėsmė susižaloti. Z. C. teigė, kad su vaikais norėtų persikraustyti į nuomojamą butą, tačiau su tuo nesutinka P. C. (3 t., b.l. 2).
Iš 2009-10-26 Panevėžio socialinių paslaugų centro rašto Nr. Sv-852 matyti, kad Z. C. su visais vaikais, išskyrus K. C., gyvena nuomojamame bute. K. C. liko gyventi su tėvu. Pasak Z. C., vyras šiuo metu finansiškai išlaikyti vaikų nepadeda, nesirūpina jais. Susisiekus su P. C. šis paaiškino, jog šeima jau galėtų grįžti gyventi į namus. Dėl sugrįžimo į namus buvo kalbėta ir su Z. C., bet ji pareiškė grįžti nenorinti, galvojanti pradėti skyrybų procesą (3 t., b.l. 5).
Iš 2010-01-04 ir 2010-01-19 prašymų matyti, kad P. C. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių prašydamas pagalbos, kadangi žmona Z. C. nuo 2009-12-13 neleidžia bendrauti su vaikais. Taip pat nurodė, kad su motina gyvenanti vyresnioji dukra S. C. ne visada išeina į mokyklą, kadangi privalo rūpintis mažesniais vaikais, kol Z. C. vaikšto po miestą (3 t., b.l. 7, 20).
Iš 2010-01-07 Panevėžio „Šaltinio“ vidurinės mokyklos pateiktos S. C. charakteristikos matyti, kad mokinė penktą klasę baigė be neigiamų įvertinimų. Mergaitė turi mokymosi problemų, mokosi pagal modifikuotą programą. Pagal savo gebėjimus užduotis stengiasi atlikti kruopščiai. S. C. yra uždaro būdo, mažai bendraujanti. Mokinė gyvena su mama, kuri nesidomi mergaitės mokslais (3 t., b.l. 8).
Iš 2010-01-14 Panevėžio lopšelio – darželio „Vaikystė“ rašto „Dėl F. ir L. C.“ matyti, kad berniukai darželį lanko nuolat, būna aktyvūs, sunkiai susikaupia, klauso auklėtojų nurodymų, nekonfliktuoja su kitais vaikais. Abu tėvai vaikais rūpinasi tinkamai, bendrauja su grupių pedagogėmis (3 t., b.l. 12).
Iš 2010-01-07 Panevėžio „Šaltinio“ vidurinės mokyklos pateiktos K. C. charakteristikos matyti, kad mokinei mokslai sekasi sunkiai, tačiau ji labai stengiasi, be pateisinamos priežasties nepraleidžia pamokų, klasės draugų yra mėgstama, retai konfliktuoja. Mokyklos pedagogų nuomone, K. C. elgesiui ir pažangumui daugiau dėmesio skiria tėvas, kuris dalyvauja tėvų susirinkimuose, paskambinęs teiraujasi apie dukters mokslus, pildo reikiamus dokumentus (3 t., b.l. 13).
Iš 2010-01-25 Z. C. ir P. C. pasirašyto susitarimo, matyti, kad K., F. ir L. lieka gyventi su tėvu; U., S., K. – su motina. Z. C. įsipareigoja pradėti skyrybų procesą arba grįžti gyventi kartu su vyru (3 t., b.l. 21).
Iš 2010-04-28 Panevėžio socialinių paslaugų centro rašto Nr. S-594 matyti, kad visi Z. Ir P. C. vaikai vėl gyvena su tėvu P. C.. Z. C. lankosi pas psichiatrą – psichoterapeutą. Apsilankymo metu moteriai nustatyta vidutinio sunkumo depresija. Z. C. minėjo, jog su dukra S. C. susitinka prie mokyklos, o su kitais vaikais nesimato, nes bijo vyro agresijos savo bei vaikų atžvilgiu. Lankantis P. C. namuose, ten tvarkinga, švaru, yra maisto produktų (3 t., b.l. 28).
Iš 2010-07-23 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto Nr. 40-10.11-2281, adresuoto Z. C., matyti, kad buvo lankytasi nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, patikrinti Z. C. nurodyti faktai, kalbėtasi su P. C. ir vaikais. Nei vaikai, nei P. C. nepatvirtino Z. C. nurodytų aplinkybių. P. C. paaiškino, jog netrukdo žmonai matytis su vaikais. Skyriaus darbuotojai P. C. šeimoje vaikų teisių pažeidimų nenustatė (3 t., b.l. 31).
Iš 2010-11-05 Panevėžio socialinių paslaugų centro rašto Nr. S-1182 matyti, kad sutuoktiniai šiuo metu gyvena skyrium. Lankantis šeimos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuolatos susiduriama su priešiškai nusiteikusiu P. C.. Nustatyta, kad vaikai į darželį vedami ne nuolat. Vaikams trūksta motinos priežiūros ir dėmesio (3 t., b.l. 34).
Iš 2010-11-05 Panevėžio lopšelio – darželio „Vaikystė“ pateiktos L. ir U. C. charakteristikos matyti, kad berniukai turi tam tikrų raidos sutrikimų. 2010 mokslo metais į darželį vaikus atveda ir juos pasiima tėvas, o motina darželyje nesilanko. Vaikai atvedami laiku, švarūs, tvarkingi, aprūpinti reikiamomis ugdymo priemonėmis (3 t., b.l. 36).
Iš 2010-11-05 Panevėžio „Šaltinio“ vidurinės mokyklos pateiktos K. C. charakteristikos matyti, kad mokinei mokslai sekasi sunkiai, tačiau ji labai stengiasi dirbti, yra aktyvi pamokų metu, be pateisinamos priežasties nepraleidžia pamokų, klasės draugų yra mėgstama, retai konfliktuoja. Mokyklos pedagogų nuomone, K. C. elgesiui ir pažangumui daugiau dėmesio skiria tėvas, kuris dalyvauja tėvų susirinkimuose, paskambinęs teiraujasi apie dukters mokslus, pildo reikiamus dokumentus. Su K. C. mama Z. C. per trejus mokslo metus auklėtoja nė karto nebuvo susitikusi (3 t., b.l. 38).
Iš 2010-11-05 Panevėžio „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos pateiktos F. C. charakteristikos matyti, kad mokinys mokosi pagal modifikuotą programą, kadangi turi tam tikrų raidos ir kitų komunikacinių sutrikimų. Pamokų nepraleidžia. Tėvai domisi mokymusi. Visą rugsėjo mėnesį F. C. į mokyklą atlydėdavo arba vienas iš tėvų, arba sesuo. Tėvas pasirūpina reikiamomis mokymosi priemonėmis (3 t., b.l. 39).
Iš 2010-11-09 Panevėžio „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos pateiktos S. C. charakteristikos matyti, kad mokinė neigiamų įvertinimų neturi, mokosi pagal modifikuotą programą, pagal savo sugebėjimus užduotis stengiasi atlikti kruopščiai. Mergaitė mažai bendrauja. Tėvai mažai domisi dukters mokymusi (3 t., b.l. 40).
Iš 2011-01-11 Panevėžio lopšelio – darželio „Vaikystė“ pateikto rašto „Dėl L. ir U. C.“ matyti, kad vaikai darželio nelankė nuo 2010-11-02 iki 2011-01-10. Vaikų darželio nelankymą tėvas motyvavo tuo, kad dėl sugedusio automobilio sudėtinga juos atvežti (3 t., b.l. 44).
Iš 2011-05-30 Panevėžio socialinių paslaugų centro rašto Nr. S-420 matyti, kad bendraujant su Z. Ir P. C. šeimos nariais išsiaiškinta, jog vaikai patiria psichologinį smurtą namuose dėl nuolatinių tėvų nesutarimų, kurių metu P. C. smurtauja prieš vaikų motiną. Po pokalbio su vaikais socialiai darbuotojai susidarė nuomonę, kad tėvas P. C. kaip auklėjimo priemonę naudoja stiprią autoritarinę kontrolę (3 t., b.l. 54).
Iš 2011-06-14 Panevėžio socialinių paslaugų centro rašto Nr. S-452 matyti, kad 2011-06-07 socialiniams darbuotojams apsilankius šeimos namuose, P. C. buvo rastas neblaivus. Pasak Z. C., vyras girtavo jau ne pirmą dieną. Namai buvo apleisti, šaldytuve maisto nebuvo (3 t., b.l. 58-59).
Iš 2011-07-29 Panevėžio socialinių paslaugų centro Socialinės rizikos šeimų tarnybos apsilankymo akto Nr. AA-626 matyti, kad apsilankymo metu nustatyta, jog namuose rasti visi šeimos nariai. Z. C. paaiškino, jog vyras P. C. toliau smurtauja prieš vaikus K. C. ir U. C.. 2011-07-28 P. C. girtavo, paskui supyko ant verkiančios dukters K. C. ir trenkė jai per veidą. Taip pat Z. C. skundėsi, jog P. C. neišleidžia jos iš namų (3 t., b.l. 66).
Iš 2011-08-03 Panevėžio socialinių paslaugų centro Socialinės rizikos šeimų tarnybos apsilankymo akto Nr. AA-643 matyti, kad apsilankymo metu P. C. nenorėjo bendrauti su socialiniais darbuotojais, neįsileido jų, atsisakė teikiamų socialinių paslaugų (3 t., b.l. 68).
Iš 2011-08-04 Panevėžio socialinių paslaugų centro Socialinės rizikos šeimų tarnybos apsilankymo akto Nr. AA-645 matyti, kad Z. C. teigimu po 2011-07-29 socialinių darbuotojų apsilankymo namuose P. C. išvarė ją iš namų, motyvuodamas tuo, jog ji neprisideda materialiai prie šeimos gerovės. 2011-07-20 atėjusios pas senelius, kur ji (Z. C.) tuo metu buvo apsistojusi, K. ir S. C. pasakė, kad tėvas nuo penktadienio iki šeštadienio vakaro girtavo. Z. C. teigimu vyras seksualiai ją išnaudoja vidury dienos vaikų akivaizdoje, taip pat P. C. vaikus tranko ir spardo (3 t., b.l. 69).
Iš 2011-08-05 Panevėžio lopšelio – darželio „Vaikystė“ pateikto rašto „Dėl Z. ir P. C. šeimos“ matyti, kad retkarčiais U. C. į darželį ateidavo su „guzu“ ar „mėlyne“. Tėtis paaiškindavo, kad užsigavo žaisdamas. Tėvas su vaiku elgdavosi pagarbiai. L. C. į darželį ateidavo be smurto žymių, noriai bendravo su tėvu, nevengdavo jo (3 t., b.l. 77).
Iš 2011-11-28 Informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas matyti, kad visi šeši Z. Ir P. C. vaikai gyvena su mama Z. C. adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra išnuomotas, keturių kambarių, su visais patogumais, tvarkingas, švarus. Visi vaikai turi lovas, naujų drabužių, lanko ugdymo įstaigas. Vaikų elgesys pastebimai pasikeitė – tapo atviresni, linksmi, noriai bendrauja. Tėvas gyvena atskirai, nes vyksta ikiteisminis tyrimas ir paskirtas įpareigojimas nebendrauti su Z. C. ir nepilnamečiais vaikais. Šiuo metu skundų dėl vaikų nepriežiūros negauta (3 t., b.l. 89-90).
Iš 2012-04-16 Panevėžio „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos pateiktos K. C. charakteristikos matyti, kad mokinė labai stengiasi dirbti per pamokas, semestre dar niekada neturėjo neigiamo įvertinimo, šiais mokslo metais K. C. mokymosi motyvacija ypač padidėjo, į gerąją pusę pasikeitė ir pažymių vidurkis. Mergaitė lanko neformaliojo ugdymo užsiėmimus, yra nekonfliktiška ir itin draugiška. K. C. mokslams ir pažangumui anksčiau didesnį dėmesį rodė tėvas, bet nuo 2012 metų situacija pasikeitė – mama dalyvavo tėvų susirinkime, pildo visą reikiamą dokumentaciją (3 t., b.l. 155).
Iš 2012-04-16 Panevėžio „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos pateiktos S. C. charakteristikos matyti, kad mokinė mokosi pagal modifikuotą programą, yra uždaro būdo, mažai bendraujanti. Mokinės mokymosi rezultatais domėjosi tėvas. Su mergaitės mama bendrauti neteko (3 t., b.l. 156).
Iš 2012-04-13 Panevėžio „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos pateiktos F. C. charakteristikos matyti, kad mokinys mokosi pagal modifikuotą programą, pamokų metu būna tylus, ramus, neaktyvus, pagal savo gebėjimus dalyvauja įvairiuose renginiuose, kitoje mokyklinėje veikloje. Dažnai būna nepasiruošęs pamokoms, neturi reikiamų priemonių. Mama klasės susirinkimuose nedalyvavo, į telefoninius skambučius neatsiliepdavo (3 t., b.l. 157).
Iš 2012-04-12 Panevėžio lopšelio – darželio „Vaikystė“ pateikto rašto „Dėl L., U. ir K. C.“ matyti, kad vaikų auklėjimu rūpinasi mama Z. C.. Vaikai į darželį atvedami ir pasiimami laiku, visada tvarkingi, švarūs. Z. C. domisi vaikų ugdymu, aprūpina reikalingomis priemonėmis, laiku sumoka ugdymui skirtas lėšas (3 t., b.l. 158).
Iš 2012-04-02 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės G. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, kad Z. C. pranešė sužinojusi, jog jos vaikai bendrauja su tėvu P. C., kuris vaikus kviečia ateiti, nors jam ir paskirta kardomoji priemonė nebendrauti ir neieškoti ryšių su Z. C. ir visais šešiais nepilnamečiais vaikais. Pabendravus su C. vaikais, jie prisipažino bendraujantys su tėvu (3 t., b.l. 166).
Iš 2012-12-11 paaiškinimo dėl susitikimo su tėčiu matyti, kad K. C. nurodė nenorinti per Šv. Kalėdas susitikti su tėvu, nes to nenori ir kiti šeimos nariai, o vienai eiti būtų nemalonu (5 t., b.l. 121).
Iš 2012-12-11 paaiškinimo matyti, kad S. C. nurodė nenorinti per šventes susitikti su tėvu, nes geriau būti su mama ir broliais (5 t., b.l. 122).
Iš 2012-10-26 Panevėžio „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos pateiktos K. C. charakteristikos matyti, kad mokinė stengiasi dirbti per pamokas, tačiau anksčiau mokyklą lankydavo geriau. Pastebėta, kad mokinė dažnai nenueina į 1-2 pamokas, taip pat neateina į pirmas pamokas. Prieš kelerius metus K. C. pažangumu ir elgesiu domėdavosi tėvas. Su mokinės mama per šešerius metus teko susitikti tik du kartus; į organizuojamą susirinkimą mama buvo atėjusi (5 t., b.l. 128).
Iš 2012-10-29 Panevėžio lopšelio – darželio „Vaikystė“ pateikto rašto „Dėl U. ir K. C.“ matyti, kad U. darželį pradėjo lankyti 2012-10-22, K. 2012-10-29; vaikų auklėjimu rūpinasi mama Z. C.. Vaikai į darželį atvedami tvarkingi, švarūs. Z. C. domisi vaikų ugdymu, aprūpina reikalingomis priemonėmis, laiku sumoka ugdymui skirtas lėšas (5 t., b.l. 129).
Iš 2012-10-26 Panevėžio „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos pateiktos F. C. charakteristikos matyti, kad mokinys mokosi nuo 2010-09-01 pagal modifikuotą programą, pamokų metu būna tylus, ramus, neaktyvus, pagal savo gebėjimus dalyvauja įvairiuose renginiuose, kitoje mokyklinėje veikloje. Pamokų be priežasčių nepraleidžia, pagal savo galimybes atlieka namų darbus. Mama leidžia į ekskursijas, dalyvavo mokyklos susirinkime, kartais paskambina, pasidomi vaiko ugdymu (5 t., b.l. 130).
Iš 2012-10-26 Panevėžio „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos pateiktos L. C. charakteristikos matyti, kad mokinys pirmos klasės bendrojo lavinimo programą kartoja antrus metus, mokosi pagal adaptuotą programą. Sunkiai orientuojasi erdvėje, nesugeba savarankiškai dirbti, nesusikaupia pamokų metu. Mama rūpinasi sūnumi, dalyvauja tėvų susirinkime, maloniai bendrauja telefonu, klauso nurodymų ir juos vykdo (5 t., b.l. 131).
Iš 2012-10-26 Panevėžio „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos pateiktos S. C. charakteristikos matyti, kad mergaitė yra stropi, pareiginga, visada pasiruošusi pamokoms. Mokosi pagal adaptuotą programą, visi įvertinimai teigiami. Mokinė yra kukli, šiek tiek uždara. Mama rūpinasi dukra, lankosi tėvų susirinkimuose (5 t., b.l. 132).
Iš 2008-11-14 Specialisto išvados Nr. G 1694/08 (05) matyti, kad Z. C. kairiame apatiniame voke nustatyta melsvai gelsva, neryškiom ribom kraujosruva. Sužalojimas padarytas sumušant veidą kietu buku daiktu keliolika valandų viena para prieš apžiūrint, nes kraujosruva jau gelsva. Dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta nežymiai (5 t., b.l. 135).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs visus įrodymus baudžiamojoje byloje ir juos sugretinęs juos tarpusavyje, konstatuoja:
Kaltinamojo P. C. parodymų, kad jis nepiktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis, nepatvirtina surinkti įrodymai, o priešingai nukentėjusiųjų parodymai, teismo medicinos specialisto išvados, teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizių aktai, kiti tyrimo veiksmų protokolai, rašytiniai bylos įrodymai kaltinamojo parodymus paneigia ir patvirtina, kad P. C., turėdamas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 str. įtvirtintas tėvo teises ir pareigas, pagal kurias privalėdamas dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus K. C., gim. (duomenys neskelbtini), U. C., gim. (duomenys neskelbtini), L. C., gim. (duomenys neskelbtini), F. C., gim. (duomenys neskelbtini), S. C., gim. (duomenys neskelbtini), rūpintis jų sveikata, atsižvelgiant į jų fizinę ir psichinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis naudodamas ilgalaikę, sistemingai vartojamą fizinę ir psichinę prievartą psichiškai ir fiziškai gniuždė savo vaikus.
Bylos įrodymai – nuoseklūs nukentėjusios Z. C. parodymai, nukentėjusios parodymų patikrinimo vietoje protokolas (b.l. 31-33, 1 tomas), specialisto išvada (b.l. 38, 1 tomas), nukentėjusios S. C. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad 2008 m. rugsėjo mėn., su sese K. grįžusios iš kiemo matė, kad mažojo brolio L. kaktoje gumbas, kurio nebuvo ankščiau, prieš išeinant į kiemą, kai jis gulėjo lovelėje; grįžus iš kiemo L. jau buvo kambaryje ir verkė; paklausus, kas atsitiko L. nieko nesakė, nes visiškai mažai kalbėjo; tik po 30 min. jis pasakė, kad „mane tėtė mušė“ (b.l. 41-42, 1 tomas), 2008-10-02 Panevėžio socialinių paslaugų centro raštas Nr. Sv-252, Apsilankymo aktai Nr. AA 481, 483, 500 nurodo, jog apsilankius 2008 m. rugsėjo 22 d. pastebėtas sužalotas L. C., ant L. C. kaktos buvo pastebėtas gumbas su horizontalios formos žaizda. Z. C. teigė, kad 2008-09-20 sūnų sužalojo neblaivus P. C.. P. C. neprisipažino mušęs vaiką, tačiau socialinių darbuotojų akivaizdoje gąsdino vaikus, kad juos išveš į vaikų globos namus (2 t., b.l. 159-163); liudytojos E. V. parodymai, jog vieną kartą L. buvo rastas praskelta kakta; Z. C. aiškino, kad L. lipo ant kėdės, kažko norėjo ir P. C. paėmė L. už kupros ir numetė ant žemės. L. labai nekalbus vaikas, todėl jo paklausti negalėjo. Apie L. sužalojimą parodymus davė 2008 metais. Tuo metu, geriau viską prisiminė, pirminiuose parodymuose sakė teisybę, pirminiai E. V. parodymai (b.l. 39-40, 1 tomas) - patvirtina, jog 2008-09-20 kaltinamasis P. C. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo L. C.. Netikėti šiais įrodymais teismas neturi jokio pagrindo, šie įrodymai vieni kitus atitinka, prieštaravimų nėra. Teismo medicinos specialistas nukentėjusįjį L. C. apžiūrėjo po įvykio praėjus kelioms dienoms. Abejoti specialisto išvada nėra jokio pagrindo. Specialisto išvadoje nustatytų sužalojimų lokalizacija ir pobūdis iš esmės atitinka nukentėjusios Z. C. parodymus dėl prieš L. C. pavartotą smurtą, todėl minėtais įrodymais teismas remiasi, priimdamas sprendimą, o kaltinamojo parodymus, jog kaltinime nurodytų veiksmų neatliko, vertina siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Bylos įrodymai – nukentėjusiųjų Z. C., kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 52, 53-54, 67, 1 tomas) bei tvirtino teisme, S. C. (b.l. 161-162, 1 tomas), F. C. parodymai – patvirtina, jog kaltinamasis P. C. atliko jam inkriminuotus veiksmus 2011 m. gegužės mėnesį ir birželio 13 d., 14 d., 15 d., 18 d. Nukentėjusioji S. C. 2011-06-21 apklausos metu teigė, kad maždaug prie mėnesį, tėtė mušė mamą, o ji prašė nemušti mamos, tada tėtė jai (S. C.) trenkė per galvą vieną kartą (b.l. 158, 1 tomas) ir tokius pačius parodymus patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui (b.l. 161, 1 tomas), kai vienos iš pirmųjų apklausų metu nukentėjusioji Z. C. teigė, kad 2011 m. gegužės mėnesį S. prašė jos (Z. C.) nemušti, ir kaltinamasis trenkė S.i vieną kartą per galvą (b.l. 53, 1 tomas). Nukentėjusioji S. C. 2011 m. rugsėjo mėnesį parodė, kad tėtis apytiksliai prieš tris mėnesius diržu mušė brolį F., sudavė 4-5 smūgius (b.l. 161, 2 tomas), šiuos nukentėjusios S. C. parodymus visiškai atitinka nukentėjusiojo F. C. parodymai – tėtis mušdavo diržu per kojas, rankas, galvą, skaudėdavo ir jis verkdavo; mušdavo kojomis, rankomis; diržu mušė, spyrė į pilvą (b.l. 172-173, 1 tomas). Šių nukentėjusiųjų parodymai patvirtina nukentėjusios Z. C. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (b.l. 65-66, 1 tomas) ir teisme apie prieš vaikus vartotą fizinį smurtą. Be to, prieš nukentėjusius vaikus pavartotą fizinį smurtą patvirtina ir liudytojos E. V. parodymai, surašyti apsilankymų aktai, išvados, o būtent: iš apsilankymo akto Nr. AA- 556 matyti, kad 2011-06-15 bendraujant su Z. C., P. C. nusiteikęs priešiškai, vaikų akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, buvo matyti, kad Z. C. bijo vyro, negali pilnai išsakyti savo nuomonės, Z. C. aktą pasirašyti atsisakė, nes bijo vyro (b.l. 43-44, 2 tomas). Nukentėjęs F. C. patvirtino ir prieš nukentėjusius U. ir K. pavartotą fizinį smurtą (b.l. 172-173, 1 tomas) ir šie nukentėjusiojo F. C. parodymai atitinka nukentėjusios S. C. parodymus, kad tėtis muša U. ir K. (b.l. 161-162, 1 tomas). Ta aplinkybė, jog nukentėjusioji Z. C. šiais atvejais dėl vaikų sumušimų nesikreipė į medikus ar teismo medicinos ekspertus, kaltinamojo P. C. kaltės nepaneigia. Be to, anksčiau paminėtais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusioji Z. C. bijojo kaltinamojo, ekspertizės aktas Nr. 87TPK-12/2012 patvirtina, jog Z. C. ribotas gebėjimas priešintis tiems veiksmams yra sąlygotas jai būdingų individualių psichologinių savybių – nesaugumo jausmo, nepasitikėjimo savimi, savarankiškumo stokos ir intelektinių sugebėjimų (b.l. 105, 1 tomas). Tai, jog kaltinamasis P. C. 2011 m. liepos 23 d. sukėlė K. C. ir L. C. fizinį skausmą, 2011 m liepos 23 d. sukėlė K. C. fizinį skausmą, 2011 m. liepos 28 d. K. C. trenkdamas per veidą ir 29 d. mesdamas ant grindų K. C. sukėlė fizinį skausmą, patvirtina, nukentėjusios Z. C. parodymai – tiek ikiteisminio tyrimo met (b.l. 57, 65 1 tomas), tiek teisme Z. C. tvirtino, jog K. buvo vyro mušama 2011-07-29 po to kai išvyko socialiniai darbuotojai – trenkė K.i delnu per veidą, paėmęs už pakarpos pargriovė ant žemės ir 2011-07-29 socialiniai darbuotojai surašė aktą pagal pasakojimą dėl smurto; taip pat parodė, kad K. buvo sumušta 2011-07-23, aktas surašytas pagal jos pasakojimą (b.l. 65-66, 57, 1 tomas). 2011-07-29 Panevėžio socialinių paslaugų centro Socialinės rizikos šeimų tarnybos apsilankymo aktu Nr. AA-626 patvirtinta, kad namuose rasti visi šeimos nariai - Z. C. paaiškino, jog vyras P. C. toliau smurtauja prieš vaikus K. C. ir U. C.. 2011-07-28 P. C. girtavo, paskui supyko ant verkiančios dukters K. C. ir trenkė jai per veidą. Taip pat Z. C. skundėsi, jog P. C. neišleidžia jos iš namų (3 t., b.l. 66). Nukentėjusios parodymai patvirtinti liudytojos E. V. parodymais. Vertindamas paminėtus bylos įrodymus, teismas taip pat remiasi ekspertizių aktais, kuriuose konstatuota, jog nukentėjusieji S. C., F. C. galėjo ir gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus (b.l. 192, 1 tomas, 12, 2 tomas), jog liudytoja K. C. neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu (b.l. 4, 2 tomas). Teisme ekspertė V. J. nurodė, jog nenustatė aplinkybių, kad vaikai būtų primokyti, prigrasinti, įtakoti kitų asmenų, todėl akivaizdu, jog kaltinamojo P. C. parodymai, jog nukentėjusieji vaikai yra įtakoti motinos nukentėjusios Z. C., niekuo nepagrįsti. Teismas, darydamas išvadą, jog kaltinamasis atliko aukščiau paminėtus veiksmus, atsižvelgia į ekspertizių aktų motyvuojamose dalyse nurodytas aplinkybes, o būtent: L. C. teigė, kad tėtis mušė jį, mušė brolius (b.l. 7, 2 tomas); K. C. teigė, jog tėtis mušė brolius, seseris – K., U., L., F.; būdavo, kad tėtis muša mamą; daugiausia muša K. ir L. – tekštels jiems ir nukrenta jie ant žemės; muša su delnu per galvą, sėdynę, spiria koja kartais; ankstesniuose parodymuose (2011-09-02) nenorėjo pakenkti tėvams, palaikyti vieno iš jų pusę, todėl nekalbėjo apie tėvo smurtą prie vaikus, dabar sako kitaip, nes vis tiek kada nors reiks pasakyti (b.l. 3, 2 tomas); S. C. teigė, kad nuo tėvo smūgį į veidą gavo praėjusią vasarą, kai mėgino ginti mamą; mažiukus vaikus tėvas mušdavęs taip, „kad net įmūrydavo į sieną“; ne kas dieną mušdavo, bet kas antrą – trečią; akte nurodyta, kad S. C. stengiasi pasakyti kuo daugiau, teigdama, jog anksčiau bijojo pasakoti; teigė, jog tėtis muša L., F., K., mamą; dažniausiai muša U. ir K., visada daužo galvą, pakelia ir daužo (b.l. 190-191, 1 tomas). S. C. tyrimo metu nustatyta, jog tiriamoji iš esmės patvirtina anksčiau duotus savo parodymus, tačiau stengiasi papasakoti daugiau bylai reikšmingų aplinkybių nei jų pateikė apklausų metu, motyvuodama tuo, kad anksčiau apklausų metu bijojusi savo tėvo (b.l. 191, 1 tomas). F. C. tyimo metu nustatyta, jog jis iš esmės patvirtino parodymus duotus 2011-09-19, teigė, jog tėtis mušė jį, brolius, muša mažylius U. ir K., L., mamą, atrodo, kad S. ir K. nemušdavo (b.l. 11-12, 2 tomas). Vertindamas nukentėjusiųjų parodymus, teismas jais remiasi, nes iš esmės tarp jų nėra jokių prieštaravimų ir juos atitinka kiti įrodymai. Kaltinamojo P. C. parodymai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir teismo vertinami, kaip siekimas išvengti atsakomybės. Be savo kaltės neigimo kaltinamasis nieko įtikinamo teismui neparodė. Tos aplinkybės, jog nukentėjusioji Z. C. taip pat netinkamai atliko savo kaip motinos pareigas – nesitvarkė, išeidavo iš namų, nevedė vaikų pas gydytojus ir pan., nešalina kaltinamojo kaltės, padarius Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnyje numatytą nusikaltimą, nes tiek vaikų teisių institucijos atstovės G. Ž. paaiškinimo, tiek liudytojos E. V. parodymai, rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad toks nukentėjusios Z. C. elgesys buvo nusikalstamų P. C. veiksmų pasekmė. Rašytiniai bylos įrodymai – apsilankymų, patikrinimų, buities tyrimo šeimoje aktai, kuriais teismas remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems bylos įrodymams, leidžia teismui teigti, kad kaltinamasis P. C. atliko visus jam inkriminuotus veiksmus. Kaltinamasis P. C. suvokė, kad jis piktnaudžiauja tėvo teisėmis ir pareigomis, nesudaro sąlygų visapusiškai ir harmoningai vaikams vystytis bei juos psichiškai ir fiziškai gniuždo. Kaltinamasis tėvo pareigomis naudojosi priešingai vaikų interesams, pažeidė vaikų neliečiamybę, jų laisvę ir padarė žalą vaikų psichiniam ir socialiniam vystymuisi. 1989 metų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnyje numatyta, kad, siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų turi būti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje kuriame įtvirtina nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingas vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tame tarpe draudžiamas fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Piktnaudžiavimas tėvo pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką, reiškia, jog tėvas, turėdamas tam tikras teises ir pareigas vaikams, jomis naudojais netinkamai, priešingai vaiko interesams, pažeidžia vaiko asmens neliečiamybę ir laisvę, daro žalą vaiko psichiniam ir socialiniam vystymuisi. Bylos įrodymai leidžia tvirtinti, kad kaltinamasis P. C. suvokė nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti numatyti padariniai ir jų norėjo, t.y. piktnaudžiavo įstatymų jam suteiktomis teisėmis ir pareigomis, sistemingai smurtaudamas sutuoktinės atžvilgiu, provokuodamas konfliktus, trikdė vaikus, gąsdino juos demonstruodamas smurtinius veiksmus prieš motiną, nepagrįstai baudė vaikus, smurtavo prieš mažamečius. Pagal nustatytus kaltinamojo P. C. veiksmus teismui nekyla abejonių, jog kaltinamojo P. C. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnį.
Teismas daro išvadą, jog kaltinamojo P. C. kaltė dėl veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (2011 m. liepos 29 d.) įrodyta nukentėjusios Z. C. parodymais, kuriuos jis davė teisme, jog kaltinamasis specialiai ją stūmė, trenkė ją į kopėčias, gal norėjo žemyn nutempti, ir jai nuo atsitrenkimo į kopėčias atsirado mėlynės, nukentėjusios parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, jog 2011-07-29 ryte atvyko socialinės darbuotojos, kurioms ji skundėsi P. C. elgesiu, o išėjus socialinėms darbuotojoms P. C. liepė jai kopėčiomis lipti į antrą aukštą, ji nesutiko, todėl jis ėmė stumdyti kopėčių viršun, nuo stumdymo ji susitrenkė į kopėčias kairę ranką, dešinę šlaunį – tose vietose buvo mėlynės, skaudėjo; vėliau išvarė ją iš namų (b.l. 65-66, 1 tomas), kuriuos patvirtina specialisto išvada (b.l. 76, 1 tomas) apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus – poodines kraujosruvas kairiame žaste ir kairėje šlaunyje, galimai padarytus 2011-07-29; o taip pat 2011-07-29 Panevėžio socialinių paslaugų centro apsilankymo aktas Nr. AA-626, kad aplankyta Z. C. pasakoja, kad vyras toliau smurtauja prieš vaikus K. ir U.. 2011-07-28 P. C. pasak Z. C., girtavo, paskui supyko ant verkiančios dukros Karinos ir trenkė jai per veidą. Apžiūrėjus vaikus, smurto žymių nematyti. Z. C. skundėsi, kad P. C. jos neišleidžia iš namų (2 t., b.l. 74); liudytojos E. V. parodymais, jog yra mačiusi sumuštą Z. C. su mėlyne po akimi, o jos kolegė yra mačiusi mėlynę ant Z. C. rankos bei 2011-08-04 Panevėžio socialinių paslaugų centro apsilankymo aktu Nr. AA-645, kuris atitinka liudytojos E. V. parodymus ir kuris nurodo, jog matyti, kad Z. C. pati kreipėsi į centrą ir nurodė, kad po socialinės darbuotojos apsilankymo 2011-07-29 P. C. išvarė ją iš namų (2 t., b.l. 65). Iš pareikšto kaltinimo šalintina aplinkybė, jog kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia sudavė nukentėjusiajai Z. C. į veidą, nes nukentėjusioji Z. C. parodymų apie smūgio sudavimą į veidą nedavė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Teismas pripažįsta, jog kaltinamojo P. C. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia stūmė Z. C. lipančią kopėčiomis tuo padarė poodines kraujosruvas kairiame žaste ir kairėje šlaunyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.
P. C. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. birželio 14 d. apie 16 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia spyrė ne mažiau du kartus nukentėjusiajai Z. C. į sėdmenis ir tuo sukėlė Z. C. fizinį skausmą.
Teismas daro išvadą, jog patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis P. C. padarė Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 14 d.) numatytą nusikaltimą, nesurinkta, nes nukentėjusioji Z. C. dėl 2011 m. birželio 14 d. davė nekonkrečius parodymus (b.l. 114, 5 tomas). Ir nors nukentėjusioji teisme logiškai ir įtikinamai paaiškino, kad gali susimaišyti datose dėl praėjusio laiko tarpo, be to, nagrinėjamas pakankamai ilgas nusikalstamos veikos laikotarpis, tačiau surinkti įrodymai neleidžia kategoriškai tvirtini, jog nukentėjusiajai 2011 m. birželio 14 d. apie 16 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini)kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą, tyčia ne mažiau du kartus spirdamas į sėdmenis. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog ikiteisminio tyrimo teisėjui Z. C. 2011-08-29 apklausos metu teigė, kad ji birželio mėnesį nebuvo sumušta (b.l. 67, 1 tomas), teisme nukentėjusioji parodymus davė apie jos sužalojimą 2011 metų liepos mėnesį, nurodydama, jog kreipėsi į teismo medicinos ekspertus. Akivaizdu, jog nukentėjusioji Z. C. negalėjo tiksliai nurodyti 2011 m. birželio 14 d. prieš ją pavartoto smurto aplinkybių. Specialus tyrimas atliktas nebuvo, kitų įrodymų nėra, todėl esant patikimų kaltinamojo P. C. kaltės įrodymų trūkumui, visos abejonės, vertinamos kaltinamojo P. C. naudai ir jis pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (veika 2011 m. birželio 14 d.) išteisintinas Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi jo veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos, Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
Nukentėjusioji Z. C. pareiškė 5 000 litų neturtinės žalos civilinį ieškinį bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir prašė priteisti iš kaltinamojo P. C., motyvuodama tuo, kad kaltinamasis, pažeisdamas jam nustatytą pareigą būti lojaliam, gerbti, remti moraliai be materialiai, tyčia smurtaudamas, savo elgesiu psichiškai ir fiziškai ją gniuždė. Dėl to patyrė fizinį skausmą, stiprų šoką, dvasinius sukrėtimus, išgyvenimus, emocinę įtampą, nepatogumus, nežymų sveikatos sutrikdymą ir pažeminimus. Emocinis ir fizinis smurtas paliko itin didelį neigiamą poveikį; atsirado pastovus kaltinamojo ir kitų vyrų baimės jausmas; padaryta ne tik fizinė žala, tačiau sukeltos ir psichologinės pasekmės.
5 procentų dydžio metinės palūkanos neatitinka žalos sampratos (CK 6.249 straipsnis), todėl palūkanos nepriteistinos (b.l. 189192, 4 tomas). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo P. C. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala – ji išgyveno ir dabar išgyvena dėl kaltinamojo vartotos fizinės ir psichinės prievartos. Šias aplinkybes patvirtina šioje byloje surinkti įrodymai – liudytojų E. V., V. M. ir V. M. parodymai, rašytiniais įrodymai. Tačiau bylos įrodymai leidžia tvirtinti, jog nukentėjusios Z. C. elgesys nagrinėjamu laikotarpiu buvo taip pat iš dalies nepateisinamas ir nukentėjusios atžvilgiu buvo taikos sankcijos – administracinės nuobaudos – pripažįstant, jog nukentėjusioji Z. C. nepanaudojo tėvų valdžios (b.l. 146, 2 tomas) ir tėvų valdžią panaudojo priešingai vaikų interesams (b.l. 60, 123, 2 tomas). Esant teismo ištirtiems įrodymams, teismas pripažįsta, jog nukentėjusios Z. C. išgyvenimai dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų yra patirti, todėl neturtinė žala turi būti atlyginta. Atsižvelgiant į kaltinamojo P. C. kaltę – padarytos tyčinės nusikalstamos veikos, į kaltinamojo ir nukentėjusios materialines padėtis – kaltinamasis šiuo metu nedirba, o nukentėjusioji pragyvena iš gaunamų pašalpų, šiuo metu viena išlaiko šešis vaikus, nurodydama, jog nuo pat šios bylos tyrimo pradžios kaltinamasis P. C. prie vaikų išlaikymo neprisidėjo (b.l. 79, 115, 5 tomas), į nusikaltimo pasekmes, tai, jog turtinės žalos civilinio ieškinio šioje byloje nėra, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusios neturtinės žalos civilinis ieškinys mažintinas ir pripažintina, kad nukentėjusios civilinis ieškinys yra pagrįstas 1 000 litų sumai, todėl iš kaltinamojo P. C. nukentėjusiajai priteistina 1 000 Lt. Mažindamas nukentėjusios neturtinės žalos civilinio ieškinio dydį, teismas be paminėtų motyvų taip pat atsižvelgia ir į tą aplinkybę, jog P. C. dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (veika 2011-06-14) išteisinamas.
Nukentėjusioji Z. C., gindama vaikų interesus, reiškė neturtinės žalos civilinį ieškinį vaikų – Karinos, U., L., F., S. – vardu ir vaikų naudai (b.l. 193-197, 4 tomas), prašydama priteisti iš kaltinamojo P. C. kiekvienam vaikui po 5000 Lt bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, nustatant, kad šie pinigai turi būti sumokėti vaikų motinai Z. C., tvarkančiai vaikų turtą uzufrukto teisėmis (CK 3.190 str. 1 d.). Civilinį ieškinį nukentėjusioji Z. C. motyvavo tuo, kad vaikai patyrė fizinį skausmą ir pažeminimą, stiprų šoką, dvasinius sukrėtimus, dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, nepatogumus; jiems padaryta emocinė, psichinė ir fizinė žala, o emocinis ir fizinis smurtas paliko itin didelį neigiamą poveikį nukentėjusiems; dėl nusikalstamų veikų vaikams įgijo pastovų baimės jausmą, abejingumą aplinkai.
5 procentų dydžio metinės palūkanos neatitinka žalos sampratos (CK 6.249 straipsnis), todėl palūkanos nepriteistinos. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo P. C. nusikalstamos veikos nukentėjusiems K. C., U. C., L. C., F. C. ir S. C. buvo padaryta neturtinė žala – jie patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, išgąstį, kas nukentėjusiems sukėlė psichologinių išgyvenimų, todėl padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, į dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus. Nustatant neturtinės žalos, kurią patyria mažamečiai, dydį reikia atsižvelgti į nukentėjusiųjų amžių, socialinę brandą, suvokimo laipsnį, reakciją į prieš jį padarytą nusikalstamą veiką, jos įtaką nukentėjusiojo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi, asmenybės formavimuisi. Byloje esantys ekspertizių aktai patvirtina, kad fizinis ir psichinis smurtas sunkino L. C., F. C., S. C. sveikatos sutrikimų eigą, gali būti kai kurių sutrikimų atsiradimo priežastimi, sutrikimai sąlygoti netinkamo kaltinamojo elgesio nagrinėjamų įvykių metu. Todėl teismas daro išvadą, jog nukentėjusiųjų vaikų patirti psichiniai išgyvenimai turėjo ilgalaikius padarinius ir reiškiamas neturtinės žalos civilinio ieškinio dydis yra visiškai pagrįstas. Nors minėtuose ekspertizių aktuose nurodyta, kad U. C. ir K. C. negali suprasti konkrečių reikšmingų bylai aplinkybių ir jiems nustatyti sveikatos sutrikimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu nesusiję su patirtu smurtu, tačiau aukščiau minėti ir ištirti įrodymai nurodo, jog prieš šiuos mažamečius kaltinamasis smurtavo sistemingai, šie nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, baimę. Taip pat teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pakankamai ilgą laikotarpį, į tai, jog teisiamojo posėdžio buvo pateikti 2012-12-11 liudytojos K. C. ir S. C. paaiškinimai, jog S. nenori susitikti su tėčiu (b.l. 122, 5 tomas), o K. nurodo, jog kiti šeimos nariai nenori per šv. Kalėdas susitikti su tėčiu (b.l. 121, 5 tomas), o vaikų teisių institucijos atstovė G. Ž. paaiškino, jog bylos nagrinėjimo metu, lankantis ir kalbantis su nukentėjusiais, padarė išvadą, kad šiuo metu vaikų susitikimas su tėvu neatitinka vaikų interesų (b.l. 123, 5 tomas) ir daro išvadą, kad dėl tėvo nusikalstamų veiksmų, naudojamų prieš juos, visi nukentėję vaikai patyrė ilgalaikius ir negatyvius padarinius, kurie apibrėžti CK 6.250 straipsnyje. Kaltinamojo P. C. nusikalstama veika buvo pažeisti vaikų interesai, normalus jų vystymasis. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo P. C. kaltę – padarytos tyčinės nusikalstamos veikos, į kaltinamojo ir nukentėjusiųjų materialines padėtis – kaltinamasis šiuo metu nedirba, o nukentėjusieji išlaikomi motinos, į nusikaltimo pasekmes, tai, jog turtinės žalos civilinio ieškinio šioje byloje nėra. Pagal BPK 53 straipsnio 2-4 dalis, jei žmogaus amžius, socialinė branda, psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą. Ikiteisminio tyrimo metu Z. C. buvo leista dalyvauti procese mažamečių nukentėjusiųjų atstovu pagal įstatymą. Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo naudai. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų neturtinės žalos civilinis ieškinys yra pagrįstas. Todėl iš kaltinamojo P. C. nukentėjusiems K. C., U. C., L. C., F. C., S. C. priteistina po 5000 Lt.
Kaltinamojo P. C. atsakomybę dėl abiejų veikų padarymo lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo P. C. atsakomybę dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnyje, sunkina tai, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamojo P. C. atsakomybę dėl veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę P. C., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį – padaryta veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnyje priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o veika numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje priskiriama nesunkiems nusikaltimams (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), į nusikalstamų veikų motyvus – padaryti tyčiniai nusikaltimai, į nusikaltimo pasekmes – nukentėjusiųjų išgyvenimus, į nusikalstamų veikų trukmę. Kaltinamasis P. C. nusikalto pirmą kartą – jis neteistas (b.l. 124, 136, 4 tomas), baustas administracine tvarka, tame tarp pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) straipsnyje numatytas veikas (b.l. 126, 137, 4 tomas), šiuo metu nedirba (b.l. 125, 4 tomas), tačiau buvusių darbdavių charakterizuojamas teigiamai (b.l. 142, 4 tomas), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (b.l. 129, 139, 4 tomas), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 132, 4 tomas). Esant visoms paminėtoms aplinkybėms ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 55 straipsniu, teismas prieina prie išvados, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai už abi nusikalstamas veikas bus pasiekti kaltinamajam P. C. paskiriant laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė nustatytina artima vidurkiui, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę kaltinamajam P. C., daro išvadą, kad kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiųjų asmenų (Lietuvos Respublikos BK 72¹ straipsnis). Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia į tai, jog P. C. padarytos nusikalstamos veikos yra prieš artimus asmenis – smurtauta sutuoktinės ir vaikų atžvilgiu, smurtauta artimoje aplinkoje, t.y. namuose, pakankamai ilgą laikotarpį, fizinis ir psichinis smurtas prieš Z. C. vartotas mažamečių vaikų akivaizdoje, o smurtas prieš mažamečius vaikus vartotas kitiems mažamečiams matant, todėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turės prevencinį tikslą – užkirs kelią P. C. toliau smurtauti nukentėjusiųjų asmenų atžvilgiu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 ir 105 straipsniais, iš kaltinamojo P. C. valstybei išieškotina dalis proceso išlaidų, t.y. teismo turėtos pašto išlaidos, nukentėjusiems, liudytojams iškviesti į pirmąjį teisiamąjį posėdį, kurias sudaro 16 Lt.
Nukentėjusios Z. C. atstovas advokatas teisiamojo posėdžio metu pateikė pinigų priėmimo kvitus 3000 Lt sumai (b.l. 100-101, 5 tomas) ir tiek nukentėjusios atstovas, tiek nukentėjusioji prašė šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo P. C. nukentėjusiajai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 104 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusios Z. C. patirtos atstovavimo išlaidos – 3000 litų, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo P. C. nukentėjusiajai Z. C. 3000 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 303 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnį ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant P. C. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlyginamai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (2011 m. liepos 29 d. veika) ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant P. C. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir P. C. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant P. C. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlyginamai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 72¹ straipsniu, P. C. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą per visą laisvės apribojimo laikotarpį prisiartinti prie nukentėjusiųjų Z. C., K. C., U. C., L. C., F. C., S. C..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2008-09-24 iki 2008-09-25 (viena diena), nuo 2011-08-08 iki 2011-10-08 (įskaitytinai).
P. C. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 14 d. veika) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Nukentėjusios Z. C. 5000 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš Petro C. Z. C. 1000 Lt.
Nukentėjusiųjų K. C., U. C., L. C., F. C., S. C. neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš P. C. nukentėjusiems K. C., U. C., L. C., F. C., S. C. po 5000 litų.
Priteisti iš Petro C. Z. C. naudai 3000 litų jos turėtas proceso išlaidas.
Išieškoti iš P. C. 16 Lt proceso išlaidas valstybei.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.