- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-06-06
- Bylos Nr.
- 1-590-885/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24686-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Kaltinamasis
- R. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. mušdama sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui - motinai V. P., o būtent: 2016-05-26 apie 09.15 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., kambaryje, konflikto metu, nukentėjusiajai V. P. sėdint ant lovos, kumščiu tyčia sudavė nemažiau kaip penkis kartus į galvos sritį, ir delnu sudavė nemažiau kaip penkis kartus į galvos sritį, tampė už plaukų, bei išrovė plaukų kuokštą, tuo sukėlė nukentėjusiajai V. P. fizinį skausmą.
Kaltinamoji R. P. ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2016-05-26 naktį grįžo iš draugo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Buvo neblaivi. Ryte apie 09.15 val. prabudusi nuėjo pas savo mamą į kambarį ir paprašė pinigų alkoholiui. Norėjo išgerti alaus. Pastebėjo, kad mama yra neblaivi. Ji matyt pati viena gėrė. Mama atsisakė duoti pinigų, ji teigė, kad jų neturi. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, mamą išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Žodinio konflikto metu, būdama susinervinusi, mamai sėdint ant lovos tyčia kumščiu trenkė į galvos sritį, bei delnu sudavė į galvos sritį. Dėl girtumo neprisimena, kiek smūgių sudavė mamai į galvos sritį, bet tikrai jai galėjo suduoti nemažiau kaip dešimt kartų. Paskui mamai griebė už plaukų ir juos pradėjo tampyti. Tampydama plaukus išrovė plaukų kuokštą. Mama šaukė, kad jos nebemuštų. Bute buvo didelis triukšmas. Mama jai nė vieno smūgio nesudavė. Sumušusi mamą nuėjo į savo kambarį. Dėl girtumo visų įvykio aplinkybių neprisimena. Nepastebėjo, ar mamai bėgo iš nosies kraujas, ar ant jos veido, rankos buvo sužalojimai. Šio įvykio niekas nematė, bute pašalinių žmonių nebuvo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Nusikaltimo padarymui įtakos turėjo girtumas, būdama blaivi mamos nebūtu mušusi. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (28-29 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios duotų paaiškinimų jos kaltę įrodo kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusioji V. P. paaiškino, kad R. P. yra dukra. Su dukra gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Ji našlė, o R. P. yra netekėjusi, bute gyvena dviese. Kadangi dukra niekur nedirba, tai išlaiko ją. R. P. beveik geria kiekvieną dieną. Pinigų alkoholiui ji iš jos reikalauja. Ji irgi būna, kad išgeria, bet kiekvieną dieną negeria. Su dukra santykiai yra normalūs. Kai ji negeria sutaria gerai, bet kai būna išgėrusi, tai pykstasi. Būdama girta ji išvadina įvairiais necenzūriniais žodžiais. R. P. yra vieną kartą ją mušusi, bet neprisimena, kada tai buvo, gal prieš kokius trejus metus. Tada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi su dukra susitaikė, tai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. 2016-05-26 naktį nesimiegojo, tai žiūrėdama televizorių gėrė alų. Nuo išgerto alaus kiekio jautėsi apsvaigusi. Apie 09.15 val. dukra atėjo į kambarį ir pradėjo reikalauti pinigų alkoholiui. Ji buvo girta, kur ji prisigėrė, nežino. Atsisakė jai duoti pinigų, sakė, kad jų neturi. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu, dukra jai sėdint ant lovos kumščiu tyčia sudavė nemažiau kaip penkis kartus į galvos sritį, po to ji dar delnu sudavė nemažiau kaip penkis kartus į galvos sritį. Jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Po to dukra jai, sėdinčiai ant lovos, griebė už plaukų ir juos pradėjo tampyti. Tampydama plaukus, išrovė plaukų kuokštą. Jai skaudėjo buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji šaukė, kad nebemuštų. Bute buvo didelis triukšmas. Sumušusi ją, dukra nuėjo į savo kambarį. Plaukų kuokštą vakar vakare išmetė į konteinerį. Dėl girtumo neprisimena, kiek kartų dukra jai sudavė į galvos sritį. Į kitas kūno vietas jai nė vieno smūgio nesudavė. Nuo dukros veiksmų ant smakro atsirado kraujosruva, iš nosies bėgo kraujas. Po įvykio į medikus nesikreipė, pas med. ekspertą nėjo ir kategoriškai atsisako eiti. Dukrai nė vieno smūgio nesudavė. Nors buvo ir neblaivi, bet įvykio aplinkybes prisimena. Civilinio ieškinio nereikš. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (11-12 b. l.).
Tarnybiniame pranešime pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. nurodyta, kad 2016-05-26, apie 9 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu girta (1.49 prom.) R. P., gim. 1975-01-14, sumušė girtą (2.04 prom.) mamą V. P., gim. (duomenys neskelbtini) (2 b. l.).
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-05-26 apie 19.20 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neblaivi R. P. sumušė mamą V. P., taip sukeldama fizinį skausmą. Nurodyta, kad ant dešinės rankos matosi įdrėskimas, ant veido matosi mėlynė (7-8 b. l.).
BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad namuose neblaivi duktė R. P. sumušė neblaivią mamą V. P., sukeldama fizinį skausmą (3-6 b. l.).
Iš asmens blaivumo patikrinimo akto matyti, kad 2016-05-26 10.05 val. R. P. nustatytas 1,49 promilių girtumas (18 b. l.).
Išdėstyti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad R. P. smurtavo artimoje aplinkoje, t. y. savo motinos atžvilgiu ir sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jos veiksmai teisingai kvalfikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į kaltinamosios kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.
Kaltinamosios R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
R. P. padarė nesunkų nusikaltimą, neteista, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas, kuriuo ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (39-44 b. l.), bausta administracine tvarka (38 b. l.), nedirba (35 b. l.), darbo biržoje neregistruota (36 b. l.). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti už nusikaltimą skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešųjų darbų bausmę (BK 46 str.). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajai R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikoma iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendė:
R. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį visuomenės labui neatlygintinai išdirbti po 20 valandų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę sumažintą bausmę – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį visuomenės labui neatlygintinai išdirbti po 20 valandų.
R. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo
Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jai dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.