Kauno apygardos teismo nutartis

2016-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1336-245/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-08
Bylos Nr.
1S-1336-245/2016
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00096-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
S. T.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1336-245/2016
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00096-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. T. (S. T.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys skelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. T. (S. T.) nuteistas Vilniaus m. apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. liepos 9 d. nutartimi nustatyta bausme ir paskirta galutinė 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2013 m. liepos 23 d., bausmės pabaiga – 2017 m. gegužės 18 d. Neatlikta bausmės dalis – 8 mėnesiai 23 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2016 m. rugpjūčio 25 d., dieną).Komisija 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys skelbtini) nutarė taikyti nuteistajam S. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam S. T..Nuteistasis S. T. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį – patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą.Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų, kadangi joje nepagrįstai atsižvelgta į tai, kad apeliantas praeityje padarė nusižengimus, už kuriuos buvo baustas drausmine tvarka. Be to, akcentuojamas pažeidimas, už kurį skundo autorius net nebuvo nubaustas.Anot skundo autoriaus, jo dalyvavimas adaptacijos programoje, pozityvaus užimtumo priemonėse, integracijos į visuomenę programoje, emocinės paramos terapinėje grupėje, Psichologinės tarnybos organizuojamuose „Spalvų terapijos“ užsiėmimuose ir t. t. leidžia teigti, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra patenkintas.Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentu dėl apelianto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, skundo autorius pažymi, kad jo elgesio rizika yra vidutinė, o tai reiškia, kad nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, turi būti vertinamas anksčiau minėtas BVK 157 straipsnio 1 dalies reikalavimas. Todėl toks apylinkės teismo argumentas dėl rizikos yra nepagrįstas.Taip pat nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl apelianto nusikalstamo elgesio riziką didinančių (kriminogeninių) veiksnių, skundo autorius atkreipia dėmesį, kad daugumą jų jį apibūdina tokį, koks jis buvo iki patenkant į laisvės atėmimo vietą. Pabrėžia, kad ir kaip jis norėtų ar stengtųsi šie veiksniai nepasikeis, todėl tai negali būti laikoma argumentu.Skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama vieno žmogaus (teisėjo) nuomone, tačiau pirmą sprendimą dėl apelianto galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos priėmė įvairių sričių kompetentingi specialistai, dažnai susiduriantys su nuteistaisiais (Komisijos nariai). Anot skundo autoriaus, kadangi sprendžiamas jo grąžinimo į visuomenę klausimas, galima teigti, kad visuomenė jį priima, nes Komisiją sudaro tos pačios visuomenės atstovai.Be to, skunde nurodoma, kad atsižvelgus į apelianto atliktos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, į tai, kad viską, kas numatyta individualiame socialinės reabilitacijos plane, jis įvykdė, tolimesnis bausmės atlikimas skundo autoriui esant izoliuotam nėra naudingas, priešingai – net žalingas.Nuteistojo S. T. skundas atmetamas.BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą S. T. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. T. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 78 balai. Nors įstatymų leidėjas BVK 157 str. 1 d. yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo S. T. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra eilė teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, kurios nebuvo vertintos apylinkės teisme, skundą nagrinėjančios kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Skundo nagrinėjimui pateikta byla patvirtina, kad S. T. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, atlikdamas bausmę pabaigė adaptacijos programą, dalyvavo integracijos į visuomenę programoje, lankė teisinio ir socialinio švietimo bei savarankiško brandaus gyvenimo pagrindų užsiėmimus, taip pat dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėse, emocinės paramos terapinėje grupėje, psichologų organizuotą spalvų terapiją, dalyvavo būrio visuomeniniame gyvenime, šiuo metu dirba ūkio aptarnavimo brigadoje pasimatymų biuro valytoju, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje ir darbas nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju išlieka vidutinė (78 balai). Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai, buvo ir skatintas (2 kartus), ir baustas (3 kartus), vieną kartą svarstytas drausmės komisijoje, tačiau nuobauda neskirta. Nors paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau nusižengimų darymas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, patvirtina, jog nebuvo vykdyta viena iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad S. T. atlieka bausmę jau pagal septintu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nusikaltimams būdingas sukčiavimo modelis, du nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Nors jis rodo tam tikrą motyvaciją nebevartoti alkoholio ar sumažinti vartojamo alkoholio kiekį, tačiau šiuo metu gali nesugebėti to padaryti. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog S. T. supranta, kad veikla, kurioje jis dalyvavo, susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja. Mano, kad sunku atsiskirti nuo buvusių kolegų ir atsispirti kompanionų spaudimui. Be to, jis kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau nuteistasis vieną ar daugiau kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų. Daugeliu atveju numato tam tikrus alternatyvius sprendimus, tačiau nesugeba nustatyti aiškių žingsnių, kurių reikia visa tai įgyvendinti praktiškai. Dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam po daugiau nei 3 metų bausmės atlikimo vis dar nustatomi net devyni kriminogeniniai veiksniai (didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės; laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilaikė teismo nutartimi paskirtų įpareigojimų; nusikaltimams būdingas sukčiavimo modelis; bedarbystė po paleidimo; darbinės patirties stygius; prasta finansinė padėtis; nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą; smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; pasekmių suvokimo stoka), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pakankamas pastangas kriminogeninių veiksnių, taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. T. (S. T.) skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisJurgis KiškisDanguolė Šiugždinytė