- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-19
- Bylos Nr.
- eA-907-602/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02225-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Krašto apsaugos ministerija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. J. (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Krašto apsaugos ministerija, atsakovas) Tarnybinio tyrimo komisijos (toliau – ir Tarnybinio tyrimo komisija) 2014 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. TS-2 ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad jos sutuoktinį seržantą R. J. mirtis ištiko įsakymo vykdymo metu tarnyboje ir yra susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba arba perduoti šį klausimą Tarnybinio tyrimo komisijai nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašė atlyginti jai bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad skundžiamame sprendime nurodyta, jog R. J. mirtis, ištikusi jį 2012 m. gegužės 9 d. krepšinio turnyro metu, nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba, tačiau pareiškėja su tokia išvada nesutinka. Pažymėjo, kad išemine širdies liga sergantiems kariams turi būti nustatoma žemiausia sveikatos būklės grupė ir jie turi būti išleidžiami į atsargą. Pabrėžė, kad R. J. visą parą buvo tarnyboje ir po to, vykdydamas aukštesniojo vado įsakymą, išvyko dalyvauti krepšinio varžybose. Jis po paros tarnybos buvo labai pavargęs ir tai galėjo būti papildomas faktorius, lėmęs jo mirtį, be to, jis vykdė vado įsakymą, o ne savo noru išvyko dalyvauti krepšinio varžybose, vadinasi, jis buvo tarnyboje ir vykdė tarnybines pareigas. Manė, kad R. J. mirtis yra susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu.
Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad R. J. mirties dieną galiojusioje Karo medicinos ekspertizės komisijos 2011 m. gruodžio 19 d. ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 5073/2011 konstatuota, jog R. J. yra tinkamas profesinei karo tarnybai pagal nustatytą D sveikatos būklę, tarnybai tarptautinėse operacijose. R. J. ėjo Lietuvos kariuomenės Karo policijos įgulos apsaugos būrio skyriaus vyriausiojo karo policininko pareigas ir šiai pareigybei pagal pareiginių nuostatų, patvirtintų Karo policijos vado 2011 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-91, 5 punktą nustatyta ne žemesnė kaip D (įskaitytinai) sveikatos grupė. Vadinasi, nebuvo pagrindo abejoti R. J. tinkamumu profesinei karo tarnybai. R. J. jo karo tarnybos laikotarpiu nebuvo diagnozuotos pareiškėjos nurodytos ligos ar bent jau tokių duomenų gauta nebuvo. Tai, kad R. J. po tarnybos buvo pavargęs, yra pareiškėjos nuomonė, nepagrįsta jokiais įrodymais. R. J. pagrindinis tarnybos pobūdis buvo vykdyti budėjimus pagal iš anksto sudarytus ir patvirtintus budėjimo grafikus, iš kurių matyti, kad jis paprastai budėdavo kas trečią ar ketvirtą parą, prieš tai turėdamas laisvas nuo tarnybos dienas. Prieš aptariamą 2012 m. gegužės 8 d. budėjimą R. J. turėjo 3 dienų poilsį, o budėjimo objekte iš 2012 m. gegužės 8 d. į 2012 m. gegužės 9 d. metu jam nustatyta tvarka buvo suteiktas 4 val. poilsis (nuo 22 val. iki 2 val.). Kitą po budėjimo dieną, t. y. 2012 m. gegužės 9 d., jis turėjo laisvą nuo tarnybos dieną, po tarnybos galėjo vykti namo, tačiau pats pageidavo dalyvauti krepšinio turnyre. Kario tarnybos kolegos ir paramedikas patvirtino, kad R. J. jautėsi gerai, jokių nusiskundimų neturėjo, pageidavo net žaisti startiniame penketuke. Tas faktas, kad karys mirė ar patyrė traumą tarnybos metu ir tarnybos vietoje, dar nereiškia, jog mirtis ar trauma patirta dėl priežasčių, susijusių su tiesioginių kario pareigų vykdymu ar tarnyba Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Karo tarnybos įstatymas) 67 straipsnio prasme. Buvo nustatyta, kad R. J. mirties priežastis buvo širdies veiklos sutrikimas, tai yra natūrali mirtis dėl ligos, kuri nebuvo nulemta kokio nors išorinio poveikio, netinkamų tarnybos sąlygų ar trečiųjų asmenų veiksmų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjos A. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad R. J. 2012 m. gegužės 9 d. krepšinio turnyre pradėjo žaisti apie 12.30 val. 12.47 val. į krepšinio turnyro vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, nes R. J., sėdėdamas ant atsarginių žaidėjų suolo, nualpo. Gaivinimas truko 60 min., tačiau R. J. mirė. Tarnybinio tyrimo komisija 2014 m. kovo 25 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. TS-2.
Teismas nustatė, kad Tarnybinio tyrimo komisija įvertino dokumentus, kuriais remdamasi priėmė sprendimą. Minėta komisija galėjo remtis ir rėmėsi tik turimų dokumentų turiniu, kadangi klausimus, susijusius su karių tinkamumu karo tarnybai, jų sveikatos būkle jai spręsti nėra pavesta. Tokią išvadą teismas darė remdamasis Karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-1174 patvirtintų Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 8–9 punktais, kuriuose įtvirtinti Tarnybinio tyrimo komisijos uždaviniai ir funkcijos.
Teismas sprendė, kad aplinkybę, jog krepšinio turnyro metu pareiškėjos sutuoktinis nevykdė tarnybinių pareigų, patvirtina jo pareiginių nuostatų analizė. Matyti, kad Lietuvos kariuomenės Karo policijos įgulos apsaugos būrio skyriaus vyriausiojo karo policininko pareiginių nuostatų 19-21 punktuose įtvirtintos vyriausiojo karo policininko funkcijos neapima dalyvavimo krepšinio turnyre, vadinasi, R. J. mirė ne tarnybos metu, nevykdydamas tarnybinių pareigų, įtvirtintų jo pareiginiuose nuostatuose.
2012 m. gegužės 9 d. R. J. buvo laisva nuo tarnybos diena (administracinė byla Nr. I-1446-121/2013 I t., b. l. 101). Pats Lietuvos kariuomenės Karo policijos vado 2012 m. gegužės 7 d. įsakymas Nr. V-200 (administracinė byla Nr. I-1446-121/2013 I t., b. l. 35–36), kuriuo buvo patvirtintas būsimo krepšinio turnyro dalyvių sąrašas, nėra privalomojo pobūdžio, už nedalyvavimą turnyre negalėtų būti skiriamos jokios nuobaudos, jame nurodoma, kad jis organizuojamas tęsiant tradicijas. Pats R. J. sutiko dalyvauti krepšinio turnyre, net nesutiko keisti budėjimo grafiko (administracinė byla Nr. I-1446-121/2013 I t., b. l. 101). Be to, Karo policijos Kauno įgulos Karo policijos būrio I skyriaus vadas vyr. seržantas A. V. 2012 m. gegužės 17 d. tarnybiniame pranešime (administracinė byla Nr. I-1446-121/2013 I t., b. l. 42) nurodė, kad jam R. J. sveikatos būklė tą dieną įtarimų nesukėlė, jis atrodė žvalus, niekuo nesiskundė, pats pasisiūlė žaisti startiniame penketuke, žaidė apie keturias minutes. Karo policijos Vilniaus įgulos 2-ojo karo policijos būrio vadas kapitonas D. G. 2012 m. gegužės 16 d. tarnybiniame pranešime (administracinė byla Nr. I-1446-121/2013 I t., b. l. 37–38) patvirtino, kad varžybų metu bendraudamas su R. J. nepastebėjo, kad jis atrodytų išbalęs ar pavargęs, nesiskundė nei nuovargiu, nei kūno skausmais. Vyresnysis paramedikas seržantas G. Š. 2012 m. gegužės 21 d. tarnybiniame pranešime (administracinė byla Nr. I-1446-121/2013 I t., b. l. 40) patvirtino, kad R. J. iki įvykio medicininės pagalbos į jį nesikreipė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M428/12(02) (administracinė byla Nr. I-1446-121/2013 I t., b. l. 17–20) konstatuota, kad R. J. mirties priežastis yra išeminė širdies liga, mechaninės traumos nekonstatuota. Lietuvos kariuomenės Karo medicinos ekspertizės komisijos 2011 m. gruodžio 19 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 5073/2011 (administracinė byla Nr. I-1446-121/2013 I t., b. l. 48), kurioje konstatuota, kad R. J. yra tinkamas profesinei karo tarnybai, galioja iki 2015 m. gruodžio 19 d., nėra nuginčyta, todėl pagrįstai Tarnybinio tyrimo komisija ja vadovavosi.
Teismas konstatavo, kad dalyvavimas krepšinio turnyre buvo savanoriškas, R. J. į jį vyko su tuo sutikdamas, išreiškęs valią jame dalyvauti, todėl mirtis krepšinio turnyro metu konstatuojama kaip įvykusi ne tarnybinių pareigų atlikimo metu – nenustatytas priežastinis ryšys tarp kario vykdytų pareigų, įtvirtintų pareiginiuose nuostatuose, vykdymo ir įvykusios mirties, todėl pagrįstai Tarnybinio tyrimo komisija priėmė skundžiamą sprendimą, kuris atitinka Nuostatų 29.6 punktą.
Atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, teismas nesprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str.).
III.
Pareiškėja A. J. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Mano, kad ginčijamas Tarnybinio tyrimo komisijos 2014 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. TS-2 priimtas objektyviai neištyrus visų pareiškėjos sutuoktinio seržanto R. J. mirties aplinkybių. Pagrindinė mirties priežastis – išeminė širdies liga, pasireiškusi ūmia miokardo išemija dėl vainikinių arterijų aterosklerozės, komplikuotu ūmiu širdies veiklos nepakankamumu ir plaučių edema. Tokia aptariamo sprendimo dalis prieštarauja kitai jo daliai, kur nurodyta, kad 2011 m. gruodžio 5 d. ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 5073/2011 konstatuota, jog R. J. tinkamas profesinei karo tarnybai pagal nustatytą D sveikatos būklę, tarnybai tarptautinėse operacijose.
Pažymi, kad R. J. po paros tarnybos buvo labai pavargęs ir tai galėjo būti papildomas faktorius, lėmęs jo mirtį. Pareiškėjos sutuoktinis žaisti krepšinio vyko vykdydamas vado įsakymą (2012 m. gegužės 7 d. Karo policijos vado įsakymas Nr. V-200), o ne savo noru, todėl konstatuotina, kad mirtis karį ištiko tarnybinių pareigų atlikimo metu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė teismo posėdžio metu pateiktą prašymą skirti byloje medicinos specialistą.
Atsiliepimas
Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad pareiškėja administracinėje byloje nepagrįstai kelia klausimą dėl R. J. tinkamumo karo tarnybai, nes šis klausimas nėra susijęs nei su ginčijamu Tarnybinio tyrimo komisijos 2014 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. TS-2, nei su Tarnybinio tyrimo komisijos kompetencija. Bylos duomenimis, pareiškėjos skunde paminėtas sveikatos sutrikimas, t. y. išeminė širdies liga, pasireiškusi ūmia miokardo išemija dėl vainikinių arterijų aterosklerozės, komplikuotu ūmiu širdies veiklos nepakankamumu ir plaučių edema, yra įvardintas Valstybinės teismo medicinos tarnybos pateiktoje išvadoje, kurioje minėta ligos diagnozė nurodyta kaip R. J. mirties priežastis, o ne liga, kuria karys galėjo sirgti tarnybos laikotarpiu, t. y. prieš mirtį. Taigi pareiškėja nepagrįstai mirties priežastį (nustatytą klinikinę mirties diagnozę) sieja su tinkamumo karo tarnybai klausimu.
Atsakovas nurodo, kad R. J. mirties priežastis (staigus širdies veiklos sutrikimas) negali būti siejama tik su karo tarnyboje vykdomomis funkcijomis, o yra būdinga visoms asmenų grupėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus, profesijos ar veiklos specifikos. Manytina, kad Karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio prasme neturėtų būti vertinama kaip pagrindinė, t. y. nulemianti sprendimą dėl priežastinio ryšio, ta aplinkybė, kad karys mirė tarnybos metu. Šiuo atveju nepakaktų fakto, kad karys mirė tarnybos vietoje (pvz., darbo kabinete arba karinio dalinio teritorijoje), vykdydamas tiesiogines pareigas, numatytas jo pareiginiuose nuostatuose. Įstatymas reikalauja įvertinti, dėl kokių priežasčių karys mirė ir (ar) mirties priežastis lėmė kario vykdomos pareigos ar tarnyba, t. y. einamų kario pareigų ar tarnybos sąlygos tapo mirtį iššaukiančiu faktoriumi.
Nelaimingų atsitikimų tarnyboje tyrimas Karo tarnybos įstatymo 66 straipsnio kontekste ir sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio nustatymas pagal šio įstatymo 67 straipsnį yra savarankiški institutai, todėl negali būti tapatinami. Šių institutų taikymo sąlygos ir tyrimo tvarka skiriasi. Draudiminiais įvykiais, kurie traktuojami plačiau, gali būti pripažinti nelaimingi atsitikimai, įvykę tarnybos vietoje, tarnybos metu, net einant į tarnybos vietą ar grįžtant iš jos. Taigi šie atvejai nebūtinai turi būti siejami su kario tiesioginių pareigų vykdymu. Pripažinus įvykį (nelaimingą atsitikimą) draudiminiu, karys (jo šeima) gali pretenduoti į draudimines išmokas, numatytas minėto Karo tarnybos įstatymo 66 straipsnyje, tačiau tokie draudiminiai įvykiai nereiškia, kad tuo pačiu turi būti mokamos ir vienkartinės kompensacijos, numatytos įstatymo 67 straipsnyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjos nurodytas argumentas, kad R. J. prieš dalyvaudamas krepšinio varžybose budėjo tarnybos vietoje, todėl galėjo būti pavargęs, o tai lėmė jo mirtį, turėtų būti vertinamas kaip subjektyvi pareiškėjos nuomonė, kuri nėra pagrįsta jokiais įrodymais.
Mano, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog teismas atsisakydamas tenkinti prašymą papildomai gauti specialisto (teismo medicinos eksperto) išvadą arba apklausti liudytojais mirusio kario tarnybos kolegas, padarė procesinį pažeidimą. Pažymėtina, kad pareiškėja analogiškus klausimus jau kėlė ir anksčiau, t. y. kitoje administracinėje byloje Nr. I-1446-121/2013, tačiau prašymai teismo nebuvo tenkinti nurodant to motyvus. Be to, procesinių normų pažeidimo šiuo atveju nenustatė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 22 d. priimdamas sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-298/2014.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybinio tyrimo komisijos pakartotinai priimto 2014 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. TS-2, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjos A. J. sutuoktinio seržanto R. J. mirtis nėra susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba, teisėtumo. Pareiškėja iš esmės siekia patvirtinimo, jog jos vyro R. J. mirtis sietina su jo tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba.
Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad 2012 m. gegužės 9 d. R. J. visą parą buvo tarnyboje ir po to išvyko dalyvauti krepšinio varžybose. Krepšinio turnyre pradėjo žaisti apie 12.30 val. 12.47 val. į krepšinio turnyro vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, nes R. J., sėdėdamas ant atsarginių žaidėjų suolo, nualpo. Gaivinimas truko 60 min., tačiau R. J. mirė. Tarnybinio tyrimo komisija 2014 m. kovo 25 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. TS-2, kuriuo pripažino, R. J. mirtis, ištikusi jį 2012 m. gegužės 9 d. krepšinio turnyro metu, nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba.
Pareiškėja A. J. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Tarnybinio tyrimo komisijos 2014 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. TS-2 ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad jos sutuoktinį seržantą R. J. mirtis ištiko įsakymo vykdymo metu tarnyboje ir yra susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba arba perduoti šį klausimą Tarnybinio tyrimo komisijai nagrinėti iš naujo.
Pirmosios instancijos teismas 2014 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinis reguliavimas dėl kompensacijų kario žūties, ligos ar sveikatos problemos atveju įtvirtintas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d.), kurio 1 dalis nustato, kad dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba dėl tarnybos tapusiam neįgaliam arba ir netapusiam neįgaliam kariui, kuriam dėl ligos ar sveikatos problemos liko liekamųjų reiškinių ir sumažėjo tinkamumo tarnybai laipsnis, išmokama šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Kariui žuvus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba dėl tarnybos, išmokama šio straipsnio 11 dalyje nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Šios kompensacijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų.
Karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 2 dalis nustato atvejus, kada kompensacijos nemokamos, o 3 dalis numato, kad kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės karinė medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka. Kario žūties, ligos ar sveikatos problemos priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Jos darbo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379 buvo patvirtinti Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatai (akto redakcija, galiojusi 2010 m. gruodžio 19 d. iki 2014 m. spalio 4 d.), kurie reglamentuoja Tarnybinio tyrimo komisijos uždavinius, funkcijas, teises, dokumentų pateikimą komisijai, darbo organizavimą, komisijos veiklos finansavimą ir atsakomybę (1 p.). Nuostatų 8.1 punkte nurodyta, kad Komisijos uždaviniai yra inter alia ištirti ir nustatyti kario ar šaulio mirties ar sveikatos sutrikdymo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba; 27 punkte nustatyta, jog sprendimą, kad kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba, komisija priima, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kario ar šaulio vykdytų pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, vykdymo ir įvykusios mirties ar patirto sveikatos sutrikdymo; 29.6 punkte nustatyta, jog sprendimą, kad kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba, komisija priima, kai inter alia karys ar šaulys miršta ar patiria sveikatos sutrikdymą, nevykdydamas tarnybos pareigų. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad Tarnybinio tyrimo komisija, spręsdama jai pavestą uždavinį, visų pirma, turi nustatyti, ar karys, kuris mirė (patyrė sveikatos sutrikdymą), vykdė pareigas, apibrėžtas pareiginiuose Nuostatuose ir kituose teisės aktuose, ir tik tada spręsti dėl priežastinio ryšio, susijusio su atitinkama teisiškai reikšminga faktine aplinkybe (mirtis, sveikatos problemos).
Nustatyta, kad Lietuvos kariuomenės Karo policijos vado 2012 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-200 buvo patvirtintas krepšinio turnyro dalyvių sąrašas, turnyro nuostatai ir turnyro organizavimo išlaidų sąmata. Pagal minėto įsakymo 2.3.1 punktą įgulų viršininkams buvo įsakyta užtikrinti pavaldžių karių dalyvavimą turnyre pagal patvirtintą krepšinio turnyro dalyvių sąrašą ir sudaryti galimybę laisviems nuo tarnybos kariams stebėti turnyrą. Prie įsakymo pridėtame dalyvių sąraše nurodyta ir pareiškėjo R. J. pavardė.
Vadovaujantis Karo tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, karys turi sąžiningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas bei vadų (karinių viršininkų) įsakymus, laikytis įstatymų ir statutų, neviršyti įstatymų jam suteiktų teisių, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis. Karys privalo vykdyti savo vadų įsakymus (Karo tarnybos įstatymo 27 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos kariuomenės Karo policijos vado 2012 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. V-200 turinį karių pavaldumo ir tarpusavio santykių specifikos kontekste, konstatuoja, kad šis rašytinis vado nurodymas R. J. buvo privalomas. Pareiškėjas, paklusdamas minėtam vado pavedimui, dalyvavo turnyre. Todėl tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. J. dalyvavimas krepšinio turnyre nebuvo susijęs su tiesioginių kario pareigų vykdymu, yra iš esmės klaidinga (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2273/2011).
Atsižvelgiant į tai, kas konstatuota, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti kario mirties priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba.
Teismų praktikoje pripažįstamas ne tik tiesioginis, bet ir netiesioginis priežastinis ryšys, t. y. atvejai, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra tų neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002, 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007). Šioje praktikoje atsispindi lankstaus priežastinio ryšio teorija, pagal kurią pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, tačiau teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi nustatyti, kad pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis žalai atsirasti. Teisiniam priežastiniam ryšiui nustatyti svarbu ir tai, ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veikimo. Nors nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas deliktinės atsakomybės taikymo atvejis, nes pareiškėja kreipėsi ne dėl žalos atlyginimo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, aptarta praktika dėl priežastinio ryšio aiškinimo yra taip pat aktuali.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Tarnybinio tyrimo komisija nustatė, jog dėl R. J. mirties buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pateiktą išvadą Nr. M 428/12(02) mirties priežastis yra išeminė širdies liga, pasireiškusi ūmia miokardo išemija dėl vainikinių arterijų aterosklerozės, komplikuotu ūmiu širdies veiklos nepakankamumu ir plaučių edema. Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos 2012 m. gegužės 16 d. rašte nurodyta, kad R. J. 2011 metais karinės medicinos ekspertizės metu nustatytos šios ligos: neryški antrinė adentija, I laipsnio arterinė hipertenzija su didele rizika, hipertenzinė kardiopatija, kepenų suriebėjimas, bilirubino ir cholesterolio kiekio padidėjimas, pradinis klausos nervo uždegimas; karinės medicinos ekspertizės komisijos gydytojų rekomenduota arterinio kraujospūdžio korekcija ir dieta cholesterolio kiekiui mažinti, hepatoprotektoriai. Įvertinusi tai, Tarnybinio tyrimo komisija pažymėjo, jog R. J. mirties priežastimi buvo širdies veiklos sutrikimas, kuris nebuvo netinkamų tarnybos sąlygų ar trečiųjų asmenų veiksmų priežastis, todėl laikė, kad R. J. mirtis nėra susijusi su jo tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba.
Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Atsakovo nurodytas argumentas, kad R. J. mirties priežastis negali būti siejama tik su karo tarnyboje vykdomomis funkcijomis, o yra būdinga visoms asmenų grupėms, nepagrindžia, kad vykdomos funkcijos nebuvo vienas iš veiksnių, nulėmusių R. J. mirtį. Kaip buvo minėta, nustatant priežastinį ryšį, nereikalaujama, kad tam tikra aplinkybė būtų vienintelė mirties priežastis. Priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad ta aplinkybė buvo pakankama mirties priežastis, nors ir ne vienintelė. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad Tarnybinio tyrimo komisija, nevertinusi aptartų aplinkybių, neturėjo pakankamo pagrindo nuspręsti, kad R. J. mirtis nesusijusi su tarnyba ar tarnybinių pareigų vykdymu, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp pareigų atlikimo (tarnybos) ir mirties.
Nagrinėjamu atveju, norint konstatuoti, ar egzistavo priežastinis ryšys, būtina įvertinti, ar R. J. vykdytos funkcijos buvo pakankama, nors ir ne vienintelė, jo mirties priežastis. Pažymėtina, kad Nuostatų 10.5 punkte numatyta, jog Tarnybinio tyrimo komisija gali kviesti atitinkamos medicinos srities specialistus iš Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos, taip pat krašto apsaugos sistemos institucijų ar jų padalinių nelaimingų atsitikimų tarnyboje tyrimo komisijų narius.
Nuostatų 10 punktas, nustatantis Tarnybinio tyrimo komisijos teises, kartu apibrėžia ir įrodinėjimo priemones, kuriomis gali būti nustatomos įrodinėtinos aplinkybės (žodiniai bei rašytiniai suinteresuotų asmenų paaiškinimai, liudytojų paaiškinimai, rašytiniai įrodymai institucijų paaiškinimai, medicinos srities specialistų paaiškinimai). Tarnybinio tyrimo komisijos nagrinėtas klausimas dėl priežastinio ryšio tarp pareigų atlikimo (tarnybos) ir mirties reikalavo medicinos srities specialistų žinių, kuriomis nebuvo pasinaudota, todėl negalėjo būti atsakyta į klausimą dėl priežastinio ryšio buvimo.
Tarnybinio tyrimo komisija skundžiamame akte atkartojo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pateiktą išvadą dėl kario mirties priežasties, Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos 2012 m. gegužės 16 d. rašte kariui nustatytas ligas bei gydytojų rekomendacijas, tačiau nenagrinėjo priežastinio ryšio tarp kario pareigų atlikimo (tarnybos) ir mirties. Pažymėtina, kad nei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrius, teikdamas išvadą dėl kario mirties priežasties ikiteisminio tyrimo metu, nei Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba, teikdama turimą informaciją apie kario sveikatos būklę, nesprendė klausimo dėl kario mirties priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu buvimo, šį klausimą pagal kompetenciją sprendžia Tarnybinio tyrimo komisija.
Tarnybinio tyrimo komisijos prielaidos dėl priežastinio ryšio nebuvimo yra paremtos vien viešai prieinama informacija (pvz., internetinis puslapis www.sveikas.lt). Tarnybinio tyrimo komisijos, kaip institucijos, nustatančios kario mirties priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba, sprendimas, kuriame nagrinėjant klausimą, akivaizdžiai reikalaujantį specialių medicinos srities žinių, yra pasitelkiama vien viešai prieinama informacija, negali būti pripažintas teisėtu, nes priimant šį sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Bylą nagrinėjantis teismas, tikrinantis viešojo administravimo institucijos spendimo teisėtumą, negali pašalinti minėtų pažeidimų, nes negali priimti sprendimo, kurį pagal kompetenciją privalo priimti institucija.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog mirtis įvyko ne tarnybinių pareigų atlikimo metu ir Tarnybinio tyrimo komisijos 2014 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. TS-2 laikė teisėtu. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai vertinant viešojo administravimo subjekto išaiškintas ir pritaikytas materialinės teisės normas (ABTĮ 143 str.), todėl naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas. Kadangi konstatuota, jog Tarnybinio tyrimo komisijos 2014 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. TS-2 yra neteisėtas, nes priimtas tiek neteisingai įvertinus faktines aplinkybes, tiek netinkamai taikant teisės aktus, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl tai yra pagrindas jį panaikinti ir perduoti šį klausimą Tarnybinio tyrimo komisijai nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į šiame teismo sprendime pateiktus išaiškinimus (ABTĮ 89 str. 1 d. 1, 3 p.).
Pareiškėja apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prie skundo pridėta 2014 m. spalio 20 d. mokėjimo nurodymo kopija patvirtina, jog pareiškėja už apeliacinį skundą sumokėjo 37,50 Lt (10,86 Eur).
ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 45 str. 1 d.).
Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra palankus pareiškėjai, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra tenkintinas ir pareiškėjai A. J. iš atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos priteistina 10,86 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos A. J. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos A. J. skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos 2014 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. TS-2 ir perduoti šį klausimą Tarnybinio tyrimo komisijai nagrinėti iš naujo.
Priteisti pareiškėjai A. J. iš atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 10,86 Eur (dešimt eurų aštuoniasdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Sprendimas neskundžiamas.