- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-08
- Bylos Nr.
- AN2-54-348/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01261-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. K.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius
- Advokatai
- Edgaras Dereškevičius
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gruodžio 31 d. nutarties S. K. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. S. K. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos valdybos (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus vyresniosios specialistės (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje už tai, kad 2021 m. balandžio 27 d. apie 17.51 val. kelyje (duomenys neskelbtini), magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), jo 50 km, vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Už šio administracinio nusižengimo padarymą S. K. paskirta 80 eurų dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šį nutarimą S. K. apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas konstatuoti ANK 616 straipsnio 3 dalies pažeidimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 31 d. nutartimi S. K. skundą atmetė konstatuodamas, jog S. K. padarytas administracinis nusižengimas yra kvalifikuotas tinkamai, o nuobauda paskirta laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų. Dėl ANK 616 straipsnio 3 dalies pažeidimo teismas nurodė, jog pareiškėjas turėdamas atstovą, žinodamas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, kurios pasiruošimui turėjo mėnesį laiko, tinkamai nepateikė prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo prašymas konstatuoti esminį ANK 616 straipsnio 3 dalies pažeidimą buvo atmestas kaip nepagrįstas.
3. Nubaustasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti bei pripažinti esminį ANK 616 straipsnio 3 dalies pažeidimą.
3.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai nepagrįsti, teigia, kad Institucija pažeidė ANK 566 straipsnio 1 dalies ir 569 straipsnio 1 dalies nuostatas, o teismas neįvykdė teisingumo, netinkamai ištyręs ir nekonstatavęs ANK 616 straipsnio 3 dalies esminio pažeidimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atėmus teisę tiesiogiai dalyvauti žodiniame administracinės bylos nagrinėjime. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino ir nepašalino administracinėje byloje esančių trūkumų, susijusių su papildomų duomenų išreikalavimu, kurių prašė pareiškėjas ir jo atstovas. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad prašo apylinkės teismo išreikalauti duomenis iš mobilaus ryšio tiekėjo, kurių teismas neišreikalavo. Nurodo, kad pats apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pats pateikė mobilaus ryšio paslaugų teikimo išklotinę, iš kurios matyti, kad jis nesisiuntė nei mobilių duomenų, nei skambino, nei rašė SMS ir mano, kad tai buvo vertinama jo nenaudai. Mano, kad Institucijai priimant nutarimą buvo padaryti esminiai administracinio nusižengimo teisenos pažeidimai, t. y. asmeniui, akivaizdžiai siekusiam žodinio bylos nagrinėjimo, nebuvo užtikrinta teisė dalyvauti nagrinėjant administracinę bylą, teikti paaiškinimus Institucijos atstovui tiesiogiai, papildomai pateikti ryšio išklotines, gauti papildomus duomenis, reikalingus tiesos nustatymui, taip pat jam nebuvo išaiškintos jo teisės, numatytos ANK 577 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių kontekste apeliantas mano, kad negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių, be to, tokiu būdu nebuvo vadovautasi ANK 566 straipsnyje įtvirtintais nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo principai.
3.2. Nubaustasis skunde pažymi, jog surašius administracinio nusižengimo protokolą jame buvo nurodyta vien administracinės bylos nagrinėjimo data ir vieta, nenustatant konkretaus bylos nagrinėjimo laiko. Todėl, vadovaudamasis ANK 616 straipsniu, S. K. per savo atstovą advokatą Edgarą Dereškevičių prieš administracinės bylos nagrinėjimą, t. y. 2021 m. gegužės 27 d. 10.12 val. pateikė rašytinį prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, taip pat prašė atidėti bylos nagrinėjimą. Šias aplinkybes, anot skundo autoriaus, pirmosios instancijos teismas pripažino ir aprašė. Be to, vykusiame teismo posėdyje apklausė pareigūnę, kuri patvirtinto, jog prašymas surengti žodinį bylos nagrinėjimą buvo gautas, tačiau nurodė ir tai, kad prašymas buvo gautas kitame skyriuje. Pažymima, jog vadovaujantis ANK 616 straipsnio 3 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Todėl nutarimą priėmusi Institucijos vyresnioji specialistė pažeidė minimą ANK straipsnį bei iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atėmė net keletą jo procesinių teisių, numatytų ANK 577 straipsnio 2 dalyje, kas, anot apelianto, atėmė iš administracinę bylą nagrinėjusio pareigūno galimybę procesinį sprendimą priimti remiantis S. K. rašytiniais duomenimis, išklausyti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimus bei išgirsti jo atstovo – advokato paaiškinimus bei teisinius argumentus, susijusius su faktiniais bei teisiniais administracinės teisenos pagrindais.
3.3. Skundo autoriaus pažymi, jog įprastai Lietuvos teisminėje praktikoje policijos pareigūnų parodymai paprastai vertinami taip, jog pareigūnai neturi išankstinio nusistatymo, tačiau apeliantas su tuo nesutinka. Nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu, kiekvienas pareigūnas kiekvienais metais yra vertinamas, vertinant jo tarnybinės veiklos kokybę. Anot apelianto tai reiškia, kad liudytoju apklaustas pareigūnas, tarnybos metu surašęs administracinį protokolą, tikisi, kad vadovybė visapusiškai ir objektyviai įvertins pareigūno kvalifikaciją bei tarnybinės veiklos rezultatus, o tai reiškia ir nepanaikintų administracinių protokolų skaičių. Dėl ko, anot skundo autoriaus, policijos pareigūnas įgauna subjektyvų norą ir siekį liudijant teisme žūtbūt atstovėti administracinio nusižengimo protokolo surašymo pagrįstumą. Apeliantas analizuoja liudytoju apklausto policijos pareigūno D. Č. parodymus ir atkreipia dėmesį į tai, kad policijos pareigūnui buvo sudėtinga atsakyti į nubaustojo klausimus ir mano, kad jis, kaip vienintelis inkriminuojamo pažeidimo šaltinis privalėjo nešališkai ir aiškiai atsakyti kurioje konkrečioje vietoje ir kokiu atstumu metrais, stovėjo pareigūno tarnybinis automobilis, nes tokie svarbūs duomenys nei surašytame protokole, nei tarnybiniame pranešime nebuvo nurodyti. Juolab, kad apklausiamas pareigūnas teismui patvirtino, jog jokiomis papildomomis stebėjimo priemonėmis, išskyrus pareigūno akis, užfiksuoti padarytą pažeidimą, nebuvo naudojamos. Teigia, kad įsitikinti iš kokio atstumo buvo įmanoma įžiūrėti apelianto vairuojamo automobilio salone sėdinčius asmenis, o juolab, ką jie laiko rankose, neva buvo vienas pagrindinių pirmosios instancijos teismo uždavinių nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidinančiai rėmėsi pareigūnų Bodycam kameros vaizdu, neatskleisdamas, kad Bodycam buvo įjungta tik pareigūnams privažiavus stabdant apelianto vairuotą automobilį iš automobilio galo, o apelianto prašytas išreikalauti vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio be pateisinamų priežasčių liko neišreikalautas. Teigia, kad šis įrašas galėjo būti papildomu duomenų šaltiniu, kuris ne tik objektyviai galėjo patvirtinti pareigūnų liudijimus apie neva jų prielaidas, bet ir aiškiai bei nedviprasmiškai paneigti apelianto keliamas abejones dėl pareigūnų parodymų patikimumo.
3.4. Be kita ko, skunde teigiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė ANK nuostatas dėl įrodymų vertinimo, skundžiamos nutarties išvados nebuvo pagrįstos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja įstatymas. Nurodoma, kad nors ANK 417 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, nesilaikymą, tačiau, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas savo nutartyje taip ir nenurodė kokią konkrečiai mobiliojo ryšio priemonę nubaustas rankose laikė. Teigia, kad kiti byloje esantys duomenys, t. y. mobiliojo ryšio operatoriaus išklotinės įrodo priešingai, kad apeliantas nei skambino, nei rašė SMS, nei siuntė kokį nors duomenų kiekį iš ryšio tiekėjo. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjime teisme metu nenustatė ir to, kokią mobiliojo ryšio priemonę S. K. rankose matė policijos pareigūnai, surašę administracinio nusižengimo protokolą. Skunde nubaustasis cituoja ANK 569 straipsnio nuostatas ir daro prielaidą, jog vienintelis administracinio nusižengimo padarymo įrodymas yra administracinio nusižengimo protokolas. Anot apelianto, nors administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad administracinio nusižengimo padarymą liudija A. S., tačiau pažymi, kad nei iš protokolo, nei iš nutarimo turinio neaišku nei kokiomis aplinkybėmis, nei iš kokio atstumo, nei kokiomis priemonėmis naudojantis A. S. ar protokolą surašęs D. Č. pamatė, įsitikino bei kur užfiksavo kokius nors požymius, kad S. K. į ranką buvo paėmęs ne elektroninių cigarečių įrengti Iqos, o būtent mobilaus ryšio telefoną. Šiuo aspektu atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš mobilaus ryšio operatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos detalios informacijos matyti, jog 2021 m. balandžio 27 d. nuo 17:51 val. S. K. savo mobiliuoju telefonu nevykdė nei telefoninio pokalbio, nei siuntė/gavo SMS žinutes, nei naudojosi mobilaus interneto paslaugomis. Šių duomenų kontekste apeliantas teigia, kad imti į rankas mobilaus ryšio telefoną jis neturėjo jokio pagrindo.
3.5. Skundo autoriaus manymu buvo pažeistos ir ANK 618 straipsnio nuostatos, kadangi Institucijos nutarime yra nurodyta tik bendriausia informacija, jokių kitų objektyvių duomenų nenurodyta, nebuvo išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatinėtinos aplinkybės, nenurodyti jokie žmonės, kurių akivaizdoje apeliantas galėjo padaryti administracinį nusižengimą. Mano, kad nutarimą priėmusi specialistė pažeidė nekaltumo prezumpciją ir nesant įrodymų, patvirtinančių S. K. kaltę, nepagrįstai pripažino jį kaltu administracinio nusižengimo padarymu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nubaustojo skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Remiantis ANK 652 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas byloje surinktų įrodymų vertinimo klausimas, ginčijamas nutartyje padarytų išvadų pagrįstumas, nurodomi padaryti procesiniai pažeidimai, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Dėl procesinių pažeidimų
6. Apeliaciniame skunde nubaustasis S. K. nurodo, kad Institucija, priėmusi nutarimą ir pripažinus S. K. kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, pažeidė ANK 616 straipsnio 3 dalies nuostatas, o taip pat ir kitas ANK nuostatas, susijusias su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis, kaip antai ANK 577 straipsnio nuostatas.
7. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog vadovaujantis bylos duomenimis, nubaustasis S. K. administracinio nusižengimo protokolą gavo jo surašymo dieną, t. y. 2021 m. balandžio 27 d., jį pasirašė ir nurodė, jog su pažeidimu nesutinka, kadangi mobilaus ryšio telefonu, vairuodamas transporto priemonę, nesinaudojo. Iš administracinio nusižengimo protokolo, be kita ko, matyti ir tai, kad jame buvo nurodyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data bei išaiškintos ANK 616 straipsnio nuostatos, kad ne teismo tvarka bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinėje teisenoje dalyvaujančių asmenų, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi teisę teikti Institucijai prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka arba iki bylos išnagrinėjimo jis gali pateikti papildomus paaiškinimus dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, jog administracinio nusižengimo byla Institucijoje buvo išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo protokole vis tik nebuvo numatytas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laikas, o nubaustojo atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kas iš esmės nebuvo padaryta. Vertinant visus su ANK 616 straipsnio pažeidimu susijusius duomenis, vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pats apeliantas elgėsi neatsakingai ir neapdairiai, o tai yra pagrindas išvadai, jog jis pats jam suteiktomis teisėmis naudojosi neapdairiai, taip trukdydamas Institucijos darbui. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad prašymas surengti žodinį bylos nagrinėjimą buvo gautas tą pačią dieną, kuomet buvo paskirtas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas ne teismo tvarka (b. l. 11).
8. Iš gauto prašymo turinio matyti, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą ne teismo tvarka buvo prašoma atidėti, kadangi posėdžio data nebuvo suderinta su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovu, kuris 2021 m. gegužės 27 d. posėdyje negalėjo dalyvauti dėl užimtumo kitose bylose. Visų pirma, aukštesnysis teismas pažymi, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo mėnesį laiko susirasti atstovą ir pranešti jam apie paskirtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo datą ir vietą, juo labiau, kad paties S. K. pateiktais duomenimis, dar 2010 m. lapkričio 11 d. jis pasirašė atstovavimo sutartį su advokatų profesine bendrija „Constat“ (b. l. 9), kurioje, be kita ko, dirba ir advokatas Edgaras Dereškevičius, tačiau prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka pateikė tą pačią dieną, kuomet buvo paskirtas jos nagrinėjimas. Antra, tiek paties S. K., tiek ir advokato Edgaro Dereškevičiaus veiksmai aukštesniajam teismui kelia abejonių dėl negalėjimo dalyvauti paskirtame teismo posėdyje, kurias patvirtina Informacinėje Lietuvos teismų sistemoje (LITEKO) esantys duomenys. Kaip minėta, S. K. atstovas prašyme Institucijai nurodė, jog administracinio nusižengimo byloje negali dalyvauti dėl užimtumo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamų dviejų bylų. Patikrinus duomenis LITEKO sistemoje aukštesnysis teismas nustatė, jog Edgaras Dereškevičius iš tiesų turėjo dalyvauti dviejuose teismo posėdžiuose, kurie vyko Vilniaus miesto apylinkės teisme bei Vilniaus regiono apylinkės teisme. Tačiau patikrinus su nagrinėjamomis bylomis susijusius duomenis matyti, jog Vilniaus regiono apylinkės teisme 2021 m. gegužės 27 d. 9.30 val. paskirtas teismo posėdis buvo atidėtas gavus advokato Edgaro Dereškevičiaus prašymą, tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teisme paskirtas teismo posėdis nors ir vyko, tačiau jis vyko labai trumpai ir baigėsi 9.57 val. Taigi, visiškai nesuprantama, kodėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Edgaras Dereškevičius teikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, ir jį pateikė 10.12 val., kaip skunde aukštesniajam teismui nurodo apeliantas, jeigu jokiose kitose bylose be jau paminėtų, advokatas dalyvauti neturėjo. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad administracinės nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta nutarimą surašiusi pareigūnė nurodė, jog prašymas Institucijoje iš tiesų buvo gautas, tačiau jis buvo gautas kitame skyriuje ir iki bylos nagrinėjimo nutarimą surašiusi pareigūnė su juo susipažinusi nebuvo. Visi šie duomenys tik patvirtina, jog skundu tiek apylinkės teismui, tiek ir aukštesniajam teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pats buvo neapdairus ir iš esmės elgėsi neatsakingai.
9. Vis tik, aukštesnysis teismas pažymi, jog vadovaujantis ANK 609 straipsnio reikalavimu, bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta yra vienas iš esminių administracinio nusižengimo protokolui keliamų reikalavimų. Akivaizdu, jog administracinio nusižengimo protokole nenurodant administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiko, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nežinojo ir negalėjo žinoti apie tikslų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiką, kadangi pastarasis nebuvo nurodytas, o tai, kaip teisingai nurodyta skunde aukštesniajam teismui, pažeidžia asmens teisę dalyvauti bylos nagrinėjime, teikti paaiškinimus bei gintis nuo kaltinimų. Nagrinėjamu atveju, nenurodžius tikslaus administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiko, buvo pažeista administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė dalyvauti bylos nagrinėjime, būti išklausytam, tokiu būdu užkertant kelia gintis nuo jam pareikšto kaltinimo padarius administracinį nusižengimą. Nenurodžius tikslaus administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiko, tik apsiribojus datos nurodymu, lieka neaišku iki kada asmuo gali teikti prašymą surengti žodinį bylos nagrinėjimą, o kad S. K. siekė, kad jo byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, patvirtina administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dieną pateiktas prašymas.
10. Visgi, net ir konstatavus, jog Institucija pažeidė ANK 616 straipsnio nuostatas, kadangi gavusi prašymą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, tačiau šis pažeidimas buvo ištaisytas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Aukštesnysis teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris pateikė paaiškinimus dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, taip pat buvo apklausti ir administracinio nusižengimo protokolą bei nutarimą surašę pareigūnai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aktyviai naudojosi savo teisėmis, tiek užduodamas klausimus liudytojams, tiek ir teikdamas įrodymus. Todėl, atsižvelgiant į paminėtą, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Institucijos padarytas ANK 616 straipsnio pažeidimas buvo tinkamai ištaisytas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, laikantis rungimosi principo, nepažeidžiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės būti išklausytam ir gintis nuo kaltinimo. Taigi, aukštesnysis teismas pažymi, kad Institucijos pažeidimai, kurie buvo ištaisyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nesudaro pagrindo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
11. Dėl administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo trūkumų aukštesnysis teismas pažymi, jog šiuose procesiniuose dokumentuose aiškiai nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta ir laikas (magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) 50 km., 2021 m. balandžio 27 d. 17.51 val.), iš byloje pateikto vaizdo įrašo, daryto policijos pareigūno Bodycam (b. l. 60) matyti, jog tikslaus administracinio nusižengimo padarymo adreso nurodyti net nebuvo jokios objektyvios galimybės, kadangi pažeidimas buvo padarytas ne gyvenamųjų namų kvartale ar miesto teritorijoje, kur būtų galima identifikuoti bent apytikslį adresą. Be kita ko, administracinio nusižengimo protokole bei nutarime aiškiai nurodyta kokį Kelių eismo taisyklių punktą S. K. pažeidė, taip pat nurodyta ir pagal kokį ANK straipsnį už tai numatyta administracinė atsakomybė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog administracinio nusižengimo protokolas yra aiškus ir suprantamas bei leidžiantis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gintis nuo jam pareikštų kaltinimų.
Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
12. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas nuostatas, patikrino byloje esančius duomenis ir padarė išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė, jog surinkti duomenys patvirtina S. K. kaltę dėl jam inkriminuoto ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Vien tai, kad Institucija ir apylinkės teismas įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidavo administracinėn atsakomybėn patrauktas S. K., nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas. Be kita ko, priešingai nei skunde nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė konstitucinės jurisprudencijos nuostatų, kuriose numatyta, jog teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas).
14. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas, nesilaikymą. Kelių eismo taisyklių 20 punkte taip pat įtvirtintas draudimas motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas bei pabrėžiama, jog transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
15. S. K. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, prašoma administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su jo veiksmų teisiniu vertinimu, teigia, kad mobilaus ryšio telefonu jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu jis nesinaudojo, to, pasak apelianto, nepatvirtina ir jokie objektyvūs administracinio nusižengimo byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Tačiau, sprendžiant iš apeliacinio skundo turinio, aišku, kad jame iš esmės pateikiami subjektyvūs, S. K. palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi argumentuotai įvertinti. Jie, tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai išvados dėl S. K. kaltės, nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad spręsdamas S. K. kaltės klausimą jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme, teisės taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė. Naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.
16. S. K. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, tai yra dėl to, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. K. 2021 m. balandžio 27 d. 17.51 val., vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobilaus ryšio priemone rankomis. Nors apeliantas savo kaltės nepripažįsta, teigia, jog jo nekaltumą patvirtina duomenys, gauti iš mobilaus ryšio operatoriaus, tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir tinkamai įvertinus įrodymus, su tokiais S. K. motyvais nesutinka ir vertina juos kaip apelianto pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
17. Nustatyta, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi visa byloje pateikta medžiaga, t. y. tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašais, liudytojais apklaustų pareigūnų parodymais. Nors apeliaciniame skunde nubaustasis teigia, esą policijos pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymais vadovautis negalima, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai atmestini, kadangi be pareigūnų parodymų byloje yra ir kitų įrodymų, kurie patvirtina administracinio nusižengimo padarymo faktą, be kita ko, pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymais bei jų tarnybiniais pranešimais nėra pagrindo ir dėl to, kad iki vertinamo įvykio S. K. jie nepažinojo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog jie turėjo pagrindą apkalbėti apeliantą. Vien tai, kad kasmet yra vertinama policijos pareigūnų tarnyba ir jos rezultatai, nėra pagrindas suinteresuotumo konstatavimui, priešingu atveju kiekvienas policijos pareigūnų surašytas procesinis dokumentas administracinio nusižengimo, baudžiamosiose bei kitokiose bylose turėtų būti vertinami kaip siekis aukštesnio įvertinimo. Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad kiekvienos institucijos darbuotojas, ne tik policijos pareigūnas, o tuo pačiu ir privačiose įmonėse dirbantis asmuo yra vertinamas savo atliekamų pareigų ir įvykdytų užduočių kontekste. Tačiau priešingai nei mano apeliantas, darbuotojo rezultatų vertinimas nėra suinteresuotumo bylos baigtimi požymis.
18. Analizuojant byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad 2021 m. balandžio 27 d. 17.51 val. dirbant pagal nustatytą maršrutą, (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) 50 km., kryptimi link (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobilaus ryšio telefonu (administracinio nusižengimo byla, b. l. 3). Bylą nagrinėjant apylinkės teisme buvo kreiptasi į Instituciją dėl vaizdo įrašo iš tarnybinio automobilio pateikimo. Tačiau Institucija, 2021 m. rugsėjo 8 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad vaizdo įrašo iš tarnybinio pranešimo pateikti negali, kadangi nuo pažeidimo padarymo praėjo daugiau nei 60 dienų. Aukštesnysis teismas sutinka su apeliantu, kad vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio iš tiesų nebuvo gautas, tačiau priešingai nei nurodoma skunde, vaizdo įrašo nepateikimo priežastys yra aiškios. O būtent, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-963 „Dėl vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“ 42.1 punktu, vaizdo stebėjimo priemonėmis, įrengtomis tarnybinėse transporto priemonėse, užfiksuoti vaizdo duomenys saugomi automobilyje įrengtoje duomenų saugykloje ne trumpiau kaip 15 dienų, tačiau ne ilgiau kaip 60 dienų. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad S. K. inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo padarytas 2021 m. balandžio 27 d., o pateikti vaizdo įrašą iš tarnybinio automobilio buvo prašoma 2021 m. rugsėjo 3 d., taigi praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams. Taigi, nors vaizdo įrašą ir buvo prašoma pateikti, tačiau jis nebuvo pateiktas dėl objektyvių priežasčių. Visgi, net ir nesant vaizdo įrašo iš policijos tarnybinio automobilio, administracinio nusižengimo padarymą patvirtina vaizdo įrašas iš mobiliosios stebėjimo priemonės „Transcend Body Camera Drive Pro Body 30“ Nr. (duomenys neskelbtini). Susipažinęs su šiuo vaizdo įrašu aukštesnysis teismas nustatė, kad pažeidimo padarymo metu buvo šviesus paros metas, nebuvo kritulių, todėl manytina, kad policijos pareigūnams matyti vairuotojo veiksmus niekas netrukdė, todėl nėra ir pagrindo abejoti įvykio vietoje buvusių ir nusižengimą užfiksavusių policijos pareigūnų teiginiais, jų šališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Juo labiau, kad mobiliosios stebėjimo priemonės „Transcend Body Camera Drive Pro Body 30“ Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas policijos pareigūno pokalbis su S. K., kuomet jis buvo sustabdytas, patvirtina, jog ir pats apeliantas suprato kokius veiksmus atliko. O būtent, vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad S. K. paklaustas dėl ko yra sustabdytas teigė, kad nesupranta, tačiau policijos pareigūnui paklausus kam šiam vairuojant transporto priemonę yra reikalingas mobilaus ryšio telefonas, S. K. neneigė, jog rankose turėjo telefoną, nurodė, kad jam kažkas skambino, jis pasižiūrėjo, tačiau telefoną numetė ant automobilio sėdynės, už šį pažeidimą policijos pareigūno atsiprašinėjo, prašė skirti jam įspėjimą, kadangi jis yra paleistas lygtinai, o administracinių nusižengimų padarymas, kurių jis jau turi du, yra pagrindas panaikinti lygtinį paleidimą (vaizdo įrašas pav. „(duomenys neskelbtini)“ nuo 00 min. 31 s. iki 02 min. 34 s.). Akivaizdu, jog pats apeliantas neneigė rankose turėjęs mobilaus ryšio priemonę, pats nurodė, kad jam skambino, tačiau jis neatsiliepė, be to, suvokdamas administracinio nusižengimo padarymą policijos pareigūnų prašė už pažeidimo padarymą skirti jam įspėjimą.
19. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir S. K. apeliacinio skundo teiginiai, jog tiriamo įvykio metu, pagal pateiktą mobilaus ryšio operatoriaus išklotinę, telefonu nebuvo skambinama, rašomi SMS pranešimai, ar naudojamasi mobiliuoju internetu. Aukštesnysis teismas pažymi, kad remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, tam, kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas pažeidimas būtų laikomas baigtu, pakanka, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo laikytų mobiliojo ryšio priemonę rankose. Tokiu būdu jis atlieka veiksmą, nesusijusį su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, dėl to jis tampa neatidus, nesusikoncentravęs ir taip jis kelia grėsmę eismo saugumui, ką patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuoto pokalbio metu policijos pareigūno nurodytos aplinkybės, jog tuo metu, kuomet apeliantas naudojosi mobilaus ryšio priemone, šis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Iš aptarto seka, kad atsakomybei pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį kilti pakanka nustatyti, jog asmuo, kaltinamas šio pažeidimo padarymu, mobiliojo ryšio priemonę vairuodamas automobilį laikė rankose ir visai nesvarbu, ar telefonu buvo kalbama, renkami numeriai, rašomos žinutės ar telefonas buvo naudojamas kaip nors kitaip – juo perjungiama muzika, naršoma po mobilaus ryšio telefono nustatymus ir pan. Todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas apelianto prašymu nesiekė išreikalauti išklotinių iš mobilaus ryšio operatoriaus, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismą vertinti kaip pasyvų, kadangi iš administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo bei kitų įrodymų akivaizdu, jog S. K. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už mobilaus ryšio telefono laikymą rankose, kuomet vairavo transporto priemonę, o tam nebūtina reikalauti išklotinių, kadangi nagrinėjamu atveju jos neturi jokios įrodomosios reikšmės. Apeliaciniame skunde keliama versija, neva apeliantas naudojosi Iqos sistema, taip pat atmetama. Akivaizdu, jog apeliantas, pats policijos pareigūnams pripažinęs administracinio nusižengimo padarymą, tiek tiekdamas skundą pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniam teismui, savo kaltę bando paneigti duomenimis ir teiginiais, kurie prieštarauja administracinio nusižengimo byloje surinktiems įrodymams.
20. Atsižvelgiant į paminėtą, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra ir negali būti pagrindu nepritarti apylinkės teismo sprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.