Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2008-07-11 · Administracinė byla Nr. A-525-1312-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-07-11
Bylos Nr.
A-525-1312-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
D. R.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A525 – 1312/2008Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. liepos 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,pareiškėjo atstovui R. V. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas D. R. skundu (b. l. 2 – 4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti 2007 m. balandžio 17 d. Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir Komisija) pažymoje Nr. 1249 (toliau – ir Pažyma) patvirtintą išvadą, jog sveikatos sutrikdymo laipsnis nenustatytas, neteisėta bei ją panaikinti ir įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrą (toliau – ir Medicinos centras) iš naujo atlikti pareiškėjo sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo procedūrą. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. liepos 24 d. jam sulaikant asmenis, įtariamus narkotinių medžiagų laikymu, vienam iš jų pasipriešinus, pareiškėjui buvo sužalotas dešinės kojos kelis. Atlikus tarnybinį patikrinimą, patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-I1-262(06) (toliau – ir Išvada), kuria konstatuota, kad pareiškėjas sužalotas eidamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir jam mokėtina kompensacija dėl tarnybos metu patirto sužalojimo. Pareiškėjas nusiųstas į Komisiją siekiant nustatyti sveikatos sutrikdymo laipsnį ir tinkamumą tolesnei tarnybai. Komisija Pažyma patvirtinto pareiškėjo sužalojimą ir nustatė, kad trauma neįtraukta į sunkų, apysunkių ir lengvų sužeidimų, kontūzijų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų ligų sąrašą, pareiškėjas tinkamas tarnybai. Pareiškėjas pabrėžė, jog Pažyma užkerta kelią įgyvendinti teisę į kompensaciją, o su Pažyma buvo supažindintas tik 2007 m. liepos 5 d. Nurodė, kad sveikatos sutrikimas objektyviai egzistavo nuo 2006 m. liepos 24 d. iki 2006 m. rugpjūčio 11 d. – po kreipimosi į gydymo įstaigą laikinasis nedarbingumas truko ilgiau nei 18 dienų, o pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles (toliau – ir Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės), jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Pabrėžė, jog sveikatos sutrikdymas tarnybos metu, priežastinis ryšys tarp pareigų vykdymo ir patirtos traumos konstatuotas Išvadoje, todėl tokios aplinkybės neturi būti iš naujo įrodinėjamos.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 19 – 22) prašė skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2007 m. kovo 30 d. išduotas siuntimas į Komisiją suluošinimo laipsnio, liekamųjų reiškinių po sužalojimo ir tinkamumo tolesnei tarnybai nustatymui. Remiantis siuntimo 3 punktu, Komisija privalėjo išsiųsti išvadą Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Personalo skyriui. Pažymėjo, kad 2007 m. balandžio 17 d. priėmė Pažymą, kuria konstatavo, kad pareiškėjo trauma neįtraukta į sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, kontūzijų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų ligų sąrašą. Pažymą grindė Vidaus sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 3 punkte įtvirtintu baigtiniu sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu, tuo, kad pareiškėjo patirta trauma į tokį baigtinį sąrašą nepateko, ir tuo, kad nedarbingumo laikotarpio trukmė nelaikytina pakankamu pagrindu priskirti traumą prie lengvųjų sužeidimų, traumų ir kitų sutrikdymų, kadangi toks priskyrimas yra tiesiogiai susijęs su atitinkamos traumos priskyrimu minėtam baigtiniam sąrašui. Atsakovas pabrėžė, kad Komisija, spręsdama klausimą dėl pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo, neprivalo vadovautis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, kadangi masto paskirtis ir juo reglamentuojamų ekspertizių tikslai skiriasi nuo Komisijos atliekamos specializuotis medicininės ekspertizės tikslų, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 (toliau – ir Nutarimas Nr. 1130) patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), Nutarimo Nr. 1130 ir Sąrašo reikalavimai yra specialaus akto reikalavimai. Atsakovas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo parašą 2007 m. balandžio 17 d. Komisijos protokole, kuriuo jis buvo supažindintas su Pažyma, darytina išvada, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnyje nustatytą skundo padavimo terminą. Nurodė, kad dėl to pareiškėjo pateikti argumentai nelaikytini svarbia priežastimi termino atnaujinimo prasme.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 15 d. sprendimu (b.l. 151 – 155) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad, remiantis Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus miesto VPK) raštu (b.l. 12), pareiškėjas su Pažymos turiniu buvo supažindintas 2007 m. liepos 5 d., todėl padarė išvadą, kad ABTĮ 33 straipsnyje nurodytas skundo padavimo terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių. Teismas pažymėjo, jog ginčo esmė yra ta, kad pareiškėjas nesutinka su jam nustatytu sveikatos sutrikdymo laipsniu ir mano, kad Pažymoje pateiktos išvados yra neobjektyvios. Teismas, vadovaudamasis bylos medžiaga, nustatė, kad Komisija, priimdama skundžiamą Pažymą, įvertino turimus medicinos dokumentus: pareiškėjo asmens sveikatos istoriją, 2006 m. liepos 24 d. paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapą Nr. 25883, atsižvelgė į Išvadą, ir tuo remdamasi padarė išvadą, kad pareiškėjo trauma į sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, kontūzijų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų ligų sąrašą neįtraukta. Teismas nurodė, kad atsakovas Pažymoje pagrindė ir kitas priimtas išvadas. Teismas konstatavo, kad išvadas atsakovas pagrįstai grindė Sąrašo 3 punktu, nustatė, kad pareiškėjo trauma neįeina į baigtinį Sąrašo 3.1. – 3.11. punktų sąrašą, o pareiškėjo nedarbingumo laiko trukmė negali būti laikoma pakankamu pagrindu priskirti pareiškėjo patirtą traumą prie lengvųjų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų, nes sąlyga „kurie lėmė ilgiau kaip 10 dienų trunkantį laikinąjį nedarbingumą“ yra neatskiriama nuo sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų baigtinio sąrašo. Pabrėžė, kad Komisija atlieka specializuotą medicininę ekspertizę, kurios organizavimo ir atlikimo tvarką pagal kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija suderinusi su Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija ir kurią būtina skirti nuo kitų atliekamų ekspertizių, kurių vykdomuosius subjektus, organizavimo, atlikimo tvarką atskirai nuo Komisijos nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos. Sutiko su atsakovo argumentu, kad Taisyklių, Nutarimo Nr. 1130 ir Sąrašo reikalavimai yra specialaus akto reikalavimai ir Komisija neprivalo vadovautis Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių reikalavimais. Pažymėjo, jog Komisija yra pagrindinis ir vienintelis ekspertų padalinys, atliekantis specializuotąją medicininę ekspertizę vidaus reikalų sistemoje, kurios veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1996 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 500 patvirtintos Komisijos veiklos taisyklės.

III.

Pareiškėjas D. R. apeliaciniu skundu (b.l. 159 – 161) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nesutinka su teismo išvada, kad jo patirta trauma nepatenka į baigtinį Sąrašo 3.1 – 3.11 punktų sąrašą, kadangi teismas be specialisto ar eksperto išvados negalėjo situacijos tinkamai įvertinti, nes toks nustatymas reikalauja specialių medicinos žinių. Pabrėžia, kad remdamasis tik atsakovo atstovų pateiktais paaiškinimais teisme, teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį.

2. Nurodo, kad teismas, privalėjo nagrinėti, ar pareiškėjo patirta trauma – dešinės kojos kelio sumušimas ir nubrozdinimas – nepriskiriama prie Sąrašo 3.2 p. nurodytų sužeidimų ir traumų.

3. Remdamasis lingvistiniu aiškinimu, pagal kurį nekiaurinė trauma (Sąrašo 3.2 p.) vertintina kaip neatsivėręs išorinio poveikio sukeltas audinių ar organų sužalojimas, ir Pažymos išvada, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymą nulėmė fizinis (tai yra, išorinis) veiksnys, nurodo, kad patirtas sveikatos sutrikdymas yra įtrauktas į Sąrašą (Sąrašo 3.2. p.).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 165 – 167) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Remiantis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi, nepagrįsta apelianto argumentacija, jog teismas be specialisto ar eksperto išvados negalėjo tinkamai įvertinti pareiškėjo traumos bei konstatuoti, kad ji nepatenka į baigtinį Sąrašo 3.1 – 3.11 punktų sąrašą.

2. Apeliantas jokių rašytinių ar kitokių įrodymų, kurie paneigtų Komisijos Pažymos išvadą arba kurie nurodytų, kad Komisija neatliko visų privalomų veiksmų, arba kurie sukeltų abejones gydytojų, atlikusių specializuotąją medicininę ekspertizę, kompetencija nepateikė.

3. Apeliantas nepasinaudojo ABTĮ 53 straipsnio 2 dalyje numatytomis teisėmis ir bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme prašymo dėl specialisto ar eksperto iškvietimo nepateikė.

4. Remiantis ABTĮ 61 ir 62 straipsniai, teismui nenumatoma pareiga iškviesti specialistą ar ekspertą, kai sprendžiami materialinių teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimai.

5. Atsižvelgiant į tai, kad Sąrašo 3 punktas įtvirtina baigtinį lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų sąrašą, o medicinoje netaikytina analogija, pareiškėjui konstatuotas dešinės kojos kelio sumušimas ir nubrozdinimas nepriskirtinas prie Sąrašo 3.2 punkte nurodytų sužeidimų ir traumų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje iš esmės kilęs ginčas dėl to ar pareiškėjo patirta trauma patenka į LR Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1130 patvirtintą Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar Vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašą (toliau – Sąrašas).

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėjui buvo konstatuotas dešinės kojos kelio sąnario sumušimas ir nubrozdinimas ir kad dėl šio sužalojimo pareiškėjas buvo nedarbingas 18 dienų (b.l. 5, 6-10, 26-27, 29-30, 39-46). Dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra.

Pareiškėjas teigia, kad ši jo patirta trauma priskirtina Sąrašo 3.2 papunktyje numatytiems lengviems sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikdymams.

Sąrašo 3 punkte bei šio punkto 3.1-3.11 papunkčiuose pateikiamas sąrašas sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų, kurie priskiriami lengviems sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikdymams.

Sąrašo, kaip teisės akto, konstrukcija lemia, kad visi Sąrašo 3.1-3.11 papunkčiuose įvardinti sužeidimai, traumos ar kiti sveikatos sutrikdymai pripažįstami lengvais, jei dėl Sąrašo 3.1-3.11 papunkčiuose numatyto sužeidimo, traumos ar kito sveikatos sutrikdymo asmens nedarbingumas tęsiasi ilgiau kaip 10 dienų. Akivaizdu, kad šią sąlygą pareiškėjo patirtas sužalojimas atitinka, nes jis buvo nedarbingas 18 dienų.

Sąrašo 3.2 papunktyje numatyti nekiauriniai sužeidimai ir traumos, jeigu nepažeisti vidaus organai, sąnariai, sausgyslės, stambiųjų nervų kamienai ar pagrindinės kraujagyslės. Būtina įvertinti ar pareiškėjo patirtas sužalojimas atitinka Sąrašo 3.2 papunktyje įvardintus sužalojimus.

Priešingai nei teigia atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, kolegija vertina, jog Sąrašo 3.2 papunktis nepateikia baigtinio sužalojimų sąrašo. Sąrašo 3.2 punkte nėra įvardijamos konkrečios žmogaus kūno dalys, konkretūs sužeidimai, traumos, todėl konstatuotina, kad bet kurios žmogaus kūno dalies nekiaurinis sužeidimas, trauma ar kitoks sveikatos sutrikimas, jeigu nebuvo pažeisti vidaus organai, sąnariai, sausgyslės, stambiųjų nervų kamienai ar pagrindinės kraujagyslės, patenka į šiame papunktyje numatytų sužalojimų sąrašą.

Ginčijama atsakovo pažyma bei kiti byloje esantys medicininiai dokumentai (b.l. 5, 6-10, 26-27, 29-30, 39-46) tvirtina, kad pareiškėjo patirtas sužalojimas yra vadinamas trauma. Šios traumos diagnozė - dešinės kojos kelio sąnario sumušimas ir nubrozdinimas. Duomenų, kad dėl šios traumos buvo pažeisti vidaus organai, sąnariai, sausgyslės, stambiųjų nervų kamienai ar pagrindinės kraujagyslės, byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes kolegija daro išvadą, jog pareiškėjo patirta trauma patenka į Sąrašo 3.2 papunktyje numatytą nekiaurinių sužeidimų ir traumų sąrašą. O atsižvelgiant į tai, kad dėl patirtos traumos pareiškėjas buvo nedarbingas 18 dienų, kolegija daro išvadą, jog yra teisinis pagrindas pareiškėjo patirtą traumą įvertinti kaip Sąrašo 3 punkte numatytą lengvą traumą. Atsakovas 2007 04 17 pažymoje Nr. 1249 nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo patirta trauma nepatenka į sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, kontūzijų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų ligų sąrašą.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (ABTĮ 143 straipsnis), todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas.

Pareiškėjo prašymas priteisti teismo išlaidas nenagrinėtinas, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis apeliacinės instancijos teisme turėjo kokių nors teismo išlaidų.

Teismo kolegija, vadovaudamasi administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsniu, 140 straipsnio 2 punktu, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo D. R. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2007 m. balandžio 17 d. pažymos Nr. 1249 išvadą, kad D. R. 2006 07 24 patirta trauma nepatenka į sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, kontūzijų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų ligų sąrašą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisiją iš naujo įvertinti D. R. 2006 07 24 patirtos traumos sunkumo laipsnį.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusStasys GudynasArūnas Sutkevičius