- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-10
- Bylos Nr.
- 2K-528/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Jonas Prapiestis, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nuteistasis
- M. M.
- Nukentėjusysis
- Dž
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžio.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 71 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 7 MGL (910 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu nuteistojo M. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus, nukentėjusios Dž. A. ir jos atstovės pagal įstatymą Ž. A. apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria M. M. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo šešiems mėnesiams bausmė, jos vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 71 straipsniu, atidėtas vieneriems metams bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 7 MGL dydžio (910 Lt) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. M. M. už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta 75 MGL dydžio (9750 Lt) bauda. Kita Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
M. M. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. sausio 5 d., apie 18.43 val., Marijampolėje, R. Juknevičiaus–Kauno–Sporto gatvių sankryžoje, degant žaliam šviesoforo signalui, neatsargiai vairuodamas automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 34 ir 35 punktų reikalavimus – nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, sukdamas reguliuojamojoje šviesoforu sankryžoje iš R. Juknevičiaus gatvės į kairę – Kauno gatvę, nepraleido pėsčiųjų perėja jo važiavimo kryptimi, degant žaliam šviesoforo signalui, ėjusios Dž. A., ją partrenkė ir padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistojo M. M. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir bylą nutraukti arba panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir sušvelninti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį paskirtą baudą iki 10 MGL (1300 Lt).
Kasatorius teigia, kad M. M. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį nuteistas nepagrįstai, nes liko nepašalintos kai kurios abejonės dėl veikos padarymo aplinkybių. Visų pirma byloje turėjo būti paskirta autotechninė ekspertizė, kuri būtų patvirtinusi nuteistojo versiją, kad jis neturėjo galimybės sustabdyti automobilio, nes nukentėjusioji tamsiu paros metu į gatvę iššoko staiga. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisakė skirti ekspertizę, nors pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą, kai toks tyrimas yra būtinas. Kasatorius mano, kad, apeliacinės instancijos teismui atmetus prašymą skirti ekspertizę, buvo padarytas esminis BPK 324 straipsnio 6 dalies pažeidimas, o apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Anot kasatoriaus, teismai neįvertino tos aplinkybės, kad nukentėjusioji taip pat buvo šio eismo įvykio dalyvė, nesilaikė KET 4, 9, 49, 51, 52 ir 55.4 punktų reikalavimų, dėl to įvyko eismo įvykis. Esant šioms aplinkybėms, teismas turėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat dėl nukentėjusiosios padarytų pažeidimų nepasisakė ir apeliacinės instancijos teismas, apsiribojo deklaratyviais teiginiais, dėl to skundas liko tinkamai neišnagrinėtas. Tai, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą, ja rūpinosi, gailisi dėl eismo įvykio padarinių nereiškia, jog jo veikoje yra nusikalstamos veikos požymiai.
Šalies argumentai
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas M. M. už neatsargų nusikaltimą paskirdamas maksimalią galimą baudą – 75 MGL, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalį, nes paskirta bauda yra per didelė, neįvertintas nukentėjusiosios netinkamas elgesys. Be to, M. M. atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą, ja rūpinosi, gailisi dėl eismo įvykio padarinių, byloje nustatytos tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra sunkinančiųjų. Taip pat nuteistasis turi šeimą, dirba, nukentėjusioji pretenzijų jam neturi. Kasatorius mano, kad nukentėjusiosios elgesys, t. y. bėgimas per gatvę ar įšokimas į ją nuo pėsčiųjų salelės priešais važiuojantį automobilį net ir degant žaliam šviesoforo signalui, gali būti laikomas rizikingu BK 59 straipsnio l dalies 6 punkto prasme ir pripažįstamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismai šių aplinkybių neįvertino ir paskyrė per griežtą bausmę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad teismas, įvertinęs visas įvykio aplinkybes, pagrįstai pripažino M. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, t. y. nukentėjusiajai einant per sankryžą pėsčiųjų perėja degant leistinam žaliam šviesoforo signalui, M. M., vairuodamas automobilį ir sukdamas šioje sankryžoje į kairę, esant prastam matomumui, prie perėjos nesustojo, greičio nesulėtino, neįsitikino, kad netrukdys pėstiesiems, kuriuos, laikydamasis KET, turėjo praleisti, partrenkė į važiuojamąją kelio dalį išėjusią nukentėjusiąją, kuri jau buvo perėjusi pusę pėsčiųjų perėjos. Tokie M. M. veiksmai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Byloje nėra nustatyta nukentėjusios kaltės ar nerūpestingumo, kuris būtų lėmęs eismo įvykį ar turėjęs įtakos jam kilti. Esant aiškioms įvykio aplinkybėms, nebuvo pagrindo skirti specialų tyrimą įvykio aplinkybėms nustatyti. Kaip jau minėta, M. M., laikydamasis KET, privalėjo praleisti pėsčiųjų perėja einančią nukentėjusiąją. Nagrinėjamam įvykiui reikšmės neturi ir tai, kad eidama per gatvę nukentėjusioji šoko per balą. Teismai, įvertinę įrodymų visetą, paneigė versiją, kad nukentėjusioji stryktelėjo nuo pėsčiųjų perėjos ir pati užšoko ant automobilio kairės pusės veidrodėlio.
Taip pat, prokuroro manymu, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus, reglamentuojančius bausmės skyrimą. BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. M. M. apeliacinės instancijos teismas skyrė švelniausią BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, tačiau įvertinęs tai, kad jis praeityje yra baustas už KET pažeidimus, jos dydis buvo parinktas maksimalus. Taigi, įvertinus visas bylos aplinkybes, manyti, kad bausmė yra paskirta netinkama ar jos dydis yra per didelis, negalima.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir paskirtos bausmės
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visus bylos proceso metu surinktus duomenis, juos įvertino vadovaudamiesi BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosiomis nuostatomis, todėl teisingai nustatė eismo įvykio tikrąsias aplinkybes ir mechanizmą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog M. M. buvo nuteistas už veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, kuri pasireiškė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 9, 34 ir 35 punktų pažeidimu. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Minėtų taisyklių 34 ir 35 punktuose yra nurodytos transporto priemonės vairuotojo pareigos, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti šviesoforo signalui. Važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią pėsčiajam.
Kasaciniame skunde dėstoma nuteistojo pozicija dėl eismo įvykio aplinkybių ir tvirtinama, kad teismai be pagrindo neskyrė autotechninės ekspertizės įvykio mechanizmui ir veiksniams, lėmusiems nelaimingą atsitikimą, atskleisti. Tačiau, kaip jau buvo minėta, KET 34 ir 35 punktuose yra keliami itin aukšti atsargumo reikalavimai transporto priemonę vairuojančiam asmeniui, kai jis, sukdamas į dešinę ar į kairę, kerta reguliuojamas sankryžas ir pėsčiųjų perėjas. Remiantis nuteistojo parodymais bei kasaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kuriuose nurodyta, jog prieš sukdamas jis nepastebėjo, kad pėsčiųjų salelėje buvo žmonių, buvo prastas matomumas ir blogos oro sąlygos, be to, salelę užstojo kelio ženklai, galima daryti išvadą, jog nuteistasis nebuvo atidus bei neįsitikino manevro saugumu. Atsižvelgiant į tokias sudėtingas eismo sąlygas – naktis, šlapdriba bei ribotas matomumas dėl posūkio į kairę bei užstojančių kelio ženklų, M. M. galėjo kirsti pėsčiųjų perėją, kurioje degė žalias šviesoforo signalas, tik visiškai įsitikinęs manevro saugumu ar sustojęs priešais pėsčiųjų perėją.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai išnagrinėjo eismo įvykio aplinkybes ir išvadas padarė remdamiesi liudytojų parodymais, vaizdo įrašo medžiaga bei nuotraukomis iš vaizdo įrašo medžiagos, chronologiškai atskleidžiančiomis visą eismo įvykio mechanizmą. Šiuos įrodymus patvirtina ir eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su įvykio schema bei automobilio apgadintų detalių nuotraukomis. Teismai, remdamiesi šiais įrodymais pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiajai įžengus į perėją iš pėsčiųjų salelės, nuteistojo vairuojamas automobilis judėjo perėjos link. Kaip nurodo nuteistasis, jo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 20 km/h, todėl jam nebuvo sudėtinga sustabdyti automobilį ir praleisti pėsčiąją, tačiau jis tęsė judėjimą perėjos link ir perėjoje priekine automobilio kairės pusės sparno dalimi, po to – veidrodėliu kliudė nukentėjusiąją. Šios aplinkybės išnagrinėtos ir išdėstytos pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų proceso baigiamuosiuose aktuose atskleidžiant įvykio aplinkybes. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių dėl eismo įvykio mechanizmo ir jį nulėmusių priežasčių. Teismai išdėstė argumentus, kuriais remiantis atmesta nuteistojo versija ir prašymas skirti autotechninę ekspertizę. Tai, kad nukentėjusioji nuo pėsčiųjų salelės šoko per balą, neturi įtakos nustatant priežastis, lėmusias eismo įvykį bei padarinius, nes, bylos proceso metu ištirtais duomenimis, nukentėjusioji buvo partrenkta vėliau, eismo juostos viduryje.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos proceso metu gautų ir teismo posėdžio metu įvertintų įrodymų visuma sudaro nuoseklų įrodomąjį pagrindą, patvirtinantį M. M. kaltę pažeidus kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo sužalota nukentėjusioji. Alternatyviu kasacijos pagrindu nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde reiškia reikalavimą pripažinti, kad nuteistajam buvo paskirta per griežta bausmė. BK 281 straipsnio 3 dalies sankcija numato tris bausmių rūšis – baudą, areštą arba laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam buvo paskyręs laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas apeliacinį skundą, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis veiką padarė būdamas blaivus, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, atlygino žalą, rūpinosi nukentėjusiąja, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir už padarytą veiką nuteistajam paskyrė švelniausią bausmės rūšį – baudą. Skirdamas maksimalaus dydžio baudą apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog M. M. praeityje yra baustas už KET pažeidimus.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirta bausmė sankcijos už padarytą nusikaltimą ribose, parinkta švelniausia bausmės rūšis, apeliacinės instancijos teismas motyvavo maksimalaus dydžio baudos paskyrimą, todėl teisės taikymo aspektu bausmė paskirta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo M. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą atmesti.