- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-28
- Bylos Nr.
- 1A-743-511-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00329-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- R. B., J. P.
- Advokatai
- Regina Butnevičienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Evaldo Vanago ir Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal J. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-07 nuosprendžio, kuriuo J. T. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2011-04-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinta laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Taip pat skundžiamu nuosprendžiu nuteisti R. B. ir J. P., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. T. nuteistas už tai, kad jis, R. B. ir J. P., veikdami bendrininkų grupėje, 2011m. gegužės 31 d., apie 00.30 val., Panevėžio r., Krekenavos sen., (duomenys neskelbtini) k., R. B. žnyplėmis nukirpęs UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios bazinės stoties (duomenys neskelbtini) tvoros vielos tinklą, įsibrovė į bazinės stoties teritoriją, kur nukirpę ant bazinės stoties (duomenys neskelbtini) buvusius kabelius, pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 103 metrus koaksalinio kabelio bendros 1096, 87 Lt. vertės.
J. T. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-07 nuosprendį ir prašo laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne bausme.
Šalies argumentai
J. T. nurodo, kad yra nepilnametis, gyvena su motina nuomojamame name, motina yra atsakinga dar už 9 vaikus, gyvena labai skurdžiai, bet tvarkingai. Dėl jo netinkamo elgesio Krekenavos seniūnijoje nusiskundimų negauta. Anksčiau padarytos nusikalstamos veikos yra paaugliško maišto, prastų socialinių ryšių su vieninteliu auklėtoju - motina, pasekmė. BK 91 str. 2 d. yra įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 str. 2 d. išvardytų aplinkybių atsižvelgia ir į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas. Dėl visų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, žada daugiau nebenusikalsti. Jam pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, tačiau prastose gyvenimo sąlygose užaugę, neturintys elementariausio kritinio mąstymo ir vertybinių nuostatų nepilnamečiai yra linkę pasiduoti vyresnių draugų įtakai. Teismas neatsižvelgė į jo socialinę bdandą, visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nepagrįstai ir neteisėtai paskyrė jam pačią griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėnesiams atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Paskirtoji bausmė prieštarauja teisingumo principui. Teismas manė, jog švelnesnės bausmės, paskirtos ankstesniais nuosprendžiais jam jokios teigiamos įtakos nepadarė, tačiau anksčiau skirtos auklėjamojo pobūdžio priemonės buvo siauro pobūdžio, neišnaudojant visų įmanomų galimybių, t.y. skiriant tik laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., įpareigojimą mokytis ar susirasti darbą, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, atidavimą tėvams ugdyti ir prižiūrėti. Laisvės atėmimo bausmė ne vienintelė baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonė. Galimybių skirti kitokias alternatyvias bausmes teismas nesvarstė. Tai prieštarauja proporcingumo ir teisingumo principams, bausmės paskirčiai, nepaliekant jam jokios progos pasitaisyti. Be to, BK 54 str. 3 d. yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Nepilnamečių asmenų teisės ir laisvės yra ginamos ypatingai, atsižvelgiant į subtilų, dažnai dar nesubrendusį individą, kurio atžvilgiu yra taikoma kiek kitokia, auklėjamoji - baudžiamoji poveikio priemonių sistema bei metodika. Vienas svarbiausių nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės tikslų - riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes. Taigi visuomenės interesas - kuo mažiau jaunų žmonių, atliekančių laisvės atėmimo bausmę nepilnamečių pataisos namuose - tuo daugiau galimybių jaunam žmogui atsitiesti, pasitaisyti, bręsti bei formuotis kaip asmenybei normalioje socialinėje aplinkoje.
Nuteistasis ir gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Skirdami bausmes nepilnamečiams teismai vadovaujasi Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis bei kartu atsižvelgia į papildomus, specifinius bausmių individualizavimo reikalavimus, įtvirtintus Baudžiamojo kodekso XI skyriuje „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“.
Apylinkės teismas, skirdamas J. T. bausmę, atsižvelgė tiek į bendrąsias bausmių skyrimo nuostatas, tiek į įstatymu numatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Teismas atsižvelgė, jog J. T. tiesiogine tyčia padarė apysunkį nusikaltimą nuosavybei, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - jog prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę - jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Teismas įvertino visumą aplinkybių, apibūdinančių J. T. asmenybę, taip pat ir socialinę brandą: jog nepilnametis augo motinos išlaikomas daugiavaikėje šeimoje, nepritekliuje, jo auklėjimui trūko dėmesio, kad J. T. nesimoko ir nedirba, kelis kartus teistas už nusikalstamų veikų padarymą, kelis kartus baustas už administracinius teisės pažeidimus. Teismas pagrįstai nurodė, jog švelnesnės bausmės, paskirtos ankstesniais nuosprendžiais, J. T. jokios teigiamos įtakos nepadarė, jis linkęs nusikalsti, todėl bausmės paskirtį, tikslus bei atsižvelgiant į LR BK XI skyriuje numatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, atitinka tik reali laisvės atėmimo bausmė.
Visiškai sutiktina su bendro pobūdžio samprotavimais apie nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, išdėtytais apeliaciniame skunde, tačiau konkrečiu atveju konstatuotina, jog bausmė nepilnamečiui J. T. paskirta teisingai.
Pagal BK 91 straipsnio 3 dalį terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio Kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.
Iš bylos matyti, jog nepilnametis J. T. yra teisiamas ne pirmą kartą. Už padarytus nusikaltimus jam kaip nepilnamečiui jau buvo taikytos baudžiamojo poveikio priemonės: atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, laisvės apribojimas su papildomais įpareigojimais, taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. J. T. buvo skiriamos iš esmės beveik visos įmanomos auklėjamojo poveikio priemonės, pradedat nuo įspėjimo. Jis taip pat buvo atiduodamas tėvams ugdyti ir prižiūrėti, įpareigojamas mokytis ar dirbti, tačiau šios priemonės poveikio neturėjo. Neturėjo poveikio ir laisvės atėmimo bausmės grėsmė, kai jam du kartus buvo atidėtas šios bausmės vykdymas. Todėl skiriant realų laisvės atėmimą teismo išvada, jog kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, yra pagrįsta. Be to, kitokios bausmės paskyrimas prieštarautų BK 41 str. numatytoms bausmės paskirtims - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nustatydamas bausmės dydį, bausmių skyrimo taisyklių teismas nepažeidė. Paskirtoji bausmė nesiekia sankcijos vidurkio.
J. T. už anksčiau padarytas veikas jau buvo skirta subendrinta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taikydamas BK 64 str., teismas prie ankstesnės bausmės faktiškai pridėjo pusę naujai paskirtos bausmės, kai pagal BK 64 str. galimas tiek dalinis, tiek ir visiškas bausmių sudėjimas. Todėl švelninti subendrintąją bausmę taip pat nėra pagrindo.
Skundo ribose keisti nuosprendį ar jį panaikinti pagrindų nenustatyta, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo J. T. apeliacinį skundą atmesti.