- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-04
- Bylos Nr.
- 1S-326-511/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Jolanta Raščiuvienė, Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Vlada Buivydienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininko), Prano Šimkaus ir Jolantos Raščiuvienės,
teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo A. M. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-02-26 nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. M. prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
2005-10-14 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. M. buvo nuteistas baudžiamojoje byloje Nr. 1-143-128/2005 pagal LR BK 181 str. 1 d., 178 str. 4 d., galutine subendrinta 90 parų arešto bausme. 2005-12-22 minėtas nuosprendis įsiteisėjo, Panevėžio apygardos teismui nutartimi atmetus A. M. apeliacinį skundą.
2014-01-23 Rokiškio rajono apylinkės teisme gautas A. M. prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo.
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-02-26 nutartimi nuteistojo A. M. prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo atmestas.
Šalies argumentai
A. M. skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-02-26 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą - nutraukti 2005-10-14 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio vykdymą A. M. atžvilgiu dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties. Mano, kad 2014-02-26 teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, teismas objektyviai nevertino nustatytų aplinkybių visumos, be to, teismas buvo šališkas, nenurodyti teisės aktai, kuriais teismas remiasi konstatuodamas savo sprendimą, o tai, jog 2014-02-26 nutartyje nurodytas ne tas prokuroras, kuris dalyvavo teismo posėdyje, tik įrodo, jog Rokiškio rajono apylinkės teismas A. M. skundą išnagrinėjo paviršutiniškai, formaliai ir atsainiai. Teigia, kad teismas neįvertino visų aplinkybių, turinčių esminės reikšmės apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties instituto taikymui, tuo pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. Nuteistojo manymu, teismas neįvertino A. M. nurodytų aplinkybių, kurios leidžia daryti pagrįstas išvadas, jog jis net nežinojo apie tai, jog yra ieškomas Rokiškio rajono policijos pareigūnų, t.y. to, jog jis nesislapstė nuo bausmės atlikimo. Teismas be pagrindo suabsoliutino nuteistojo A. M. pareigą pačiam gauti teismo priimtus sprendimus, būtent nepagrįstai nurodė, jog A. M. pats buvo nerūpestingas ir neatidus dėl to, jog nedalyvavo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo metu. Skunde nukreipiama į BPK 324 str. 11 d. ir teigiama, kad nesant duomenų apie tai, ar A. M. gavo 2005-12-22 Panevėžio apygardos teismo nutartį, kuria buvo atmestas jo apeliacinis skundas, laikytina, jog šis teismo sprendimas nebuvo įteiktas ir žinomas A. M.. Iš minėtos įstatymo nuostatos akivaizdu, kad ne pats nuteistasis privalo rūpintis teismo sprendimo gavimu, bet šią pareigą privalo vykdyti teismas nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų ir asmens teisių. Apie tai, jog 2005-12-22 Panevėžio apygardos teismo nutartis nustatytais terminais ir tvarka nebuvo įteikta A. M., patvirtina ir Rokiškio rajono policijos komisariato veiksmai, kurie vertinami kaip procesinės klaidos ištaisymas praėjus 8 metams po teismų sprendimų priėmimo - šią nutartį kartu su 2013-11-11 įspėjimu apie atvykimą atlikti bausmę ir perspėjimu apie galimą ikiteisminio tyrimo pradėjimą jam neatvykus atlikti bausmės iki 2013-12-10, Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnai pasirašytinai įteikė A. M. mamai K. M. maždaug 2013-11-11 data. Taigi, šios visos aplinkybės rodo, jog ir paiešką vykdančiai institucijai kilo pagrįstų abejonių dėl to, jog apie minėtus teismo sprendimus A. M. nežinojo, todėl, nežinodamas apeliacinės instancijos teismo sprendimo, išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, nuo teisėsaugos nesislapstė, nesiekė išvengti bausmės atlikimo, o sąžiningai klydo neturėdamas teisinių žinių.