Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliantas skunde ginčija savo kaltę tvirtindamas, jog jokio sportinio kostiumo jis nevogė. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pripažino jį apžiūrinėjęs – žiūrėjęs kelnių apačią, taip pat savo sportiniame krepšyje tikrinęs turėto sportinio kostiumo dydį, visgi jo nevogė. Tačiau apygardos teismas su šiais teiginiais pagrindo sutikti neturi.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apygardos teismas pažymi, jog nors skundžiamame nutarime nepagrįstai yra nurodyta, jog „matyti, kaip vyriškis pasilenkęs prasega tašę ir į savo krepšį deda rūbus“, o apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą iš „S.“ parduotuvės, pirmiau minėtų aplinkybių, tai yra paties krepšio prasegimo bei rūbų į jį įdėjimo, akivaizdžiai nematyti, tačiau, nepaisant to, apygardos teismas konstatuoja, jog D. J. kaltę įvykdžius smulkiąją vagystę patvirtina byloje esančių įrodymų visetas.

Liudytoja E. M. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog apie 12.30 val. parduotuvės salėje, kur kabojo sportiniai kostiumai, aptiko tuščias pakabas – trūko juodo „Nike“ kostiumo. Radę tuščias pakabas tikrinosi pardavimus, žiūrėjo vaizdo įrašus. Būtent vaizdo įrašuose pamatė, jog toje vietoje, kur buvo rastos tuščios pakabos, vaikščiojo du vyrai, vienas iš jų buvo su juodu krepšiu, už stovo pasilenkęs kažką darė, išeidamas paplojo per tą krepšį ir išėjo. Jis buvo pasilenkęs būtent toje vietoje, kur buvo tuščia pakaba. Visa tai galėjo įvykti apie 12.15 val., tuščią pakabą pastebėjo greitai. Tas kostiumas iki 12 val. ten turėjo būti, nes prekybos salę tvarkančios darbuotojos patvirtino, kad anksčiau jis buvo.

Taigi įvertinus liudytojos parodymus, kurie atitinka vaizdo įraše užfiksuotą įvykių eigą, darytina išvada, jog D. J. apylinkės teismo, nors ir ne visai tinkamais motyvais, tačiau pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 50 str. numatytą pažeidimą. Kaip nustatyta, vaizdo įraše užfiksuota, jog asmuo (kaip vėliau nustatyta D. J.) apžiūrinėja sportinius kostiumus, pasilenkia prie savo sportinio krepšio bei atlieka kažkokius veiksmus, o po to atsistoja ir išeina iš parduotuvės. Taip pat nustatyta, jog tuščios pakabos prekybos salėje buvo rastos neužilgo po to, kai būtent iš tos vietos pasitraukė bei tuoj pat iš parduotuvės „S.“ išėjo D. J., nors prieš jo apsilankymą sportinis kostiumas salėje buvo. Taip pat, kaip parodė liudytoja E. M., o jos parodymus patvirtino ir vaizdo įrašas, kitų asmenų, turėjusių sportinius krepšius ar sukėlusių įtarimą, parduotuvėje nebuvo. Taigi daryti priešingas išvadas dėl D. J. kaltės nėra pagrindo. Tuo tarpu N. R. parodymai, jog jis visada buvo šalia D. J. bei nematė, kad šis ką nors įsidėtų į krepšį, vertintini kaip siekis savo draugui D. J. išvengti administracinės atsakomybės.

Taip pat atsižvelgiant į tai, kad liudytoja E. M. patvirtino, jog įvykio metu iš tiesų buvo taikoma akcija bei pavogtas sportinis kostiumas kainavo ne 89, 95 Eur, kaip kad nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole bei skundžiamame nutarime, o 44,97 Eur, yra tikslinama pagrobto turto vertė nurodant, jog D. J. 2015-06-30 apie 13.00 val. prekybos centre „R.“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės „S.“ pavogė sportinį kostiumą, kurio vertė 44,97 Eur.

Pažymėtina, jog ATPK 50 str. numatytas administracinis teisės pažeidimas užtraukia baudą nuo 86 Eur iki 260 Eur arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų. Įvertinus tai, jog apeliantas neteistas, nebaustas administracine tvarka, nėra nei jo atsakomybę sunkinančių nei ją lengvinančių aplinkybių, o, kaip nustatyta, pagrobto turto vertė yra bene dvigubai mažesnė nei buvo nurodyta skundžiamame nutarime, D. J. skirta nuobauda yra švelninama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarimą pakeisti.

Nustatyti, jog D. J. iš parduotuvės „S.“ pavogto sportinio kostiumo vertė 44,97 Eur.

D. J. už ATPK 50 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirtą nuobaudą sušvelninti iki 90 (devyniasdešimt) Eur.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.