Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-10-09 · Administracinė byla Nr. I-3275-121/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-09
Bylos Nr.
I-3275-121/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Egidija Puzinskaitė, Nijolė Žalnieriūnienė
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3275-121/2013
Teisminio proceco Nr. 3-61-3-01305-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 6.6.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2013 m. spalio 9 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo bei valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2012-12-06 sprendimą Nr. 1D-8247 (11) ir jo galiojimą sustabdyti; 2) panaikinti VRM 2013-04-12 sprendimą Nr. 1D-3799 (11) ir jo galiojimą sustabdyti; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, neišmokėtą pareigūnų ir karių pensijos dalį 11 761,27 Lt.

Paaiškina, kad jam iki 2010-01-01 kas mėnesį buvo mokama 737,81 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija (toliau – Pensija). Nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 VRM sumažino Pensiją, taikydama Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 dalies ir 5 str. 1 dalies nuostatas. Pasak pareiškėjo, į VRM jis kreipėsi dėl neišmokėtos Pensijos dalies, tačiau atsakovė jos negrąžino. Tokia atsakovės pozicija yra nepagrįsta, nes pagal Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybė yra neliečiama ir nuosavybę saugo įstatymai, todėl jeigu ji buvo paimta, tai turi būti teisingai atlyginta. Tvirtina, kad Pensijos yra toliau yra mažinamos nepagrįstai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį Mano, kad tokiu būdu jis nuo 2010-01-01 yra diskriminuojamas, todėl jam yra padaryta žala.

Pareiškėjas remiasi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 2 str. 1 dalies, 7 straipsnio, 17 str. 1 dalies, 22 straipsnio nuostatomis, taip pat Konstitucinio Teismo (toliau – KT) 2010-04-20 sprendimu „Dėl Konstitucinio Teismo 2002-11-25, 2003-12-03, 2006-01-16, 2007-09-26, 2007-10-22, 2007-11-22, 2008-12-24 nutarimų ir 2009-01-15 sprendimo nuostatų išaiškinimo“. Be to, pareiškėjo teigimu, jo reikalavimas turėtų būti tenkinamas tiesiogiai taikant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1, iš dalies pakeisto protokolu Nr. 11, 1 straipsnį. Žalą pareiškėjas kildina iš valstybės neteisėtų veiksmų ir mano, kad šioje byloje galima konstatuoti viešojo administravimo institucijos ar jos darbuotojų veiksmų neteisėtumą, kuris pasireiškia įstatyme numatytų pareigų neatlikimu (neveikimu) arba netinkamu jų atlikimu. Teigia, kad įstatymo nustatyto trejų metų senaties termino jis nepažeidė, nes pirmoji sumažinta pensija jam išmokėta 2010 m. vasario mėn., o į VRM kreipėsi 2012-11-22.

Atsiliepimas

Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė VRM atsiliepime į skundą (b.l. 15–16) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismui nusprendus pareiškėjo skundą tenkinti (priteisiant pareiškėjui neišmokėtos Pensijos atitinkamą dalį), prašo Pensijos perskaičiavimo kompensavimą pareiškėjui atidėti iki 2014-02-01.

Paaiškina, kad VRM, atsižvelgusi į nuo 2010-01-01 įsigaliojusį laikiną valstybinių pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustatantį reglamentavimą ir į tai, kad pareiškėjas atitinkamu laikotarpiu, kurį galiojo ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, turėjo draudžiamųjų pajamų, perskaičiavo ir mokėjo pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas sumažintą Pensiją. 2010-09-01 pasikeitus teisiniam reglamentavimui – Laikinojo įstatymo 5 straipsniui netekus galios, pareiškėjui paskirta Pensija yra perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas.

Nurodo, kad VRM 2012-12-06 rašte Nr. 1D-8247 (11) išsamiai paaiškino aplinkybes, lėmusias pareiškėjo Pensijos sumažėjimą, nurodė Pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo teisinius pagrindus ir tai, kad mokėti pareiškėjui jo prašomo dydžio Pensiją ir išmokėti Pensijos nepriemoką neturi teisinio pagrindo. KT 2012-02-06 nutarimu vieną iš pareiškėjo Pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo įstatyminių pagrindų – Laikinojo įstatymo 5 straipsnį – pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį pripažino neprieštaraujančia Konstitucijai. Atsižvelgus į tai, kad skundžiami VRM veiksmai, perskaičiuojant ir išmokant atitinkamu laikotarpiu sumažintą Pensiją, buvo atlikti teisės aktų nustatyta tvarka iki KT nutarimo, kuriuo atitinkamos Laikinojo įstatymo buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, įsigaliojimo, mano, kad jie laikytini teisėtais, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus. Pareiškėjas neįrodė, kad atsakovė neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius įstatymus ši institucija privalėjo veikti.

Motyvuojamoji dalis

Bylos dalis nutraukiama, skundas tenkinamas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad vidaus reikalų ministro 1994-12-30 išvada Nr. I2919 V. K. nuo 1994-12-12 iki neterminuotai paskirta 550,60 Lt dydžio Pensija (b. l. 19).

VRM 2012-11-22 buvo gautas pareiškėjo V. K. prašymas dėl neišmokėtos Pensijos dalies, kuriame prašoma atsižvelgti į KT 2012-02-06 nutarimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-4050-331/2012 priimtą sprendimą bei pavesti Sveikatos priežiūros tarnybai prie VRM išmokėti jam neišmokėtą pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 (b.l. 22).

VRM, išnagrinėjęs V. K. prašymą, 2012-12-06 sprendimu Nr. 1D-8247 (11) jam paaiškino, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant tam tikrą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Pagal minėtą formulę apskaičiuotas pareiškėjo paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientas (K1 = 0,8552) (perskaičiuotas pensijos dydis yra 630,98 Lt) yra mažesnis negu ribinis valstybinės pensijos dydis (650,00 Lt) arba jam lygus, mokama ribinio valstybinės pensijos dydžio valstybinė pensija (t. y. 650,00 Lt). Pareiškėjui buvo mokamas ribinės pensijos dydis – 650,00 Lt. Atsižvelgiant į pareiškėjo draudžiamąsias pajamas, nuo 2010 m. sausio mėnesio pareiškėjo pensija perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 2 priedą ir toliau buvo mokama tokio dydžio pensija, kuri atitiko Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nurodytas nuostatas, t.y. kai pensija mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas. Pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą pensijų perskaičiavimas pratęsiamas iki 2012-12-31. 2012-06-30 priimtas Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2012-09-01. Konstitucijai neprieštarauja įstatymo 4 str. 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šio teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Laikinasis įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenumato (b.l. 23–24). Šiame sprendime V. K. išaiškinta jo apskundimo tvarka.

VRM 2013-03-29 gautas V. K. prašymas išmokėti jam neišmokėtą Pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01, t.y. 11 761,27 Lt (b. l. 25).

VRM 2013-04-12 sprendime Nr. 1D-3799 (11) pareiškėjui paaiškino, kad į analogišką pareiškėjo 2012-11-22 prašymą „Dėl išmokėjimo neišmokėtos pensijos dalies“ buvo atsakyta VRM 2012-12-06 raštu Nr. 1D-8247 (11), kuriame pateikta informacija apie paskirtos Pensijos dydį ir šio dydžio perskaičiavimo teisinius pagrindus ir nurodyta atsakymo apskundimo tvarka. Kadangi pareiškėjas 2013-03-29 prašyme dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, o tik tuos, kurie jau buvo išdėstyti 2012-11-22 prašyme, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d. 3 punktu, pareiškėjo 2013-03-29 prašymo iš naujo nenagrinėjo (b. l. 26).

Remiantis Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2013-09-25 pažyma Nr. 11PP (P)-567S (b.l. 41–42) V. K., perskaičiavus Pensiją pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, 2010 m. sausio – 2011 m. spalio mėnesiais buvo priskaičiuota po 650,00 Lt Pensijos kas mėnesį; 2011 m. lapkričio – 2013 m. rugpjūčio mėnesiais - po 630,98 Lt Pensijos kas mėnesį, iš viso priskaičiuota per šį laikotarpį 28 181,56 Lt.

Perskaičiavus Pensiją pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, pareiškėjui 2010 m. sausio – 2013 m. rugpjūčio mėnesiais buvo išmokėta iš viso 16 001,85 Lt pensijos (nuo 2012 m. rugsėjo mėn. apribojimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį nebuvo taikomas ir pareiškėjui Pensija buvo perskaičiuota tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį bei toliau mokama 630,98 Lt dydžio Pensija kas mėnesį).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Dėl skundo ikiteismine tvarka išnagrinėjimo.

Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka (2012-12-20 įstatymo Nr. XII-87).

Tokia tvarka yra nustatyta 2005-05-19 Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. X-209 (toliau – Pensijų įstatymas) 45 str. 1 dalyje, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Pensijų įstatymo 45 str. 2 dalyje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.

Teismo vertinimu, šiam ginčui Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalis pagal analogiją netaikytina. Tokia teismo pozicija grindžiama šiais argumentais.

Pagal aktualios redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 1 str. 1 dalį administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių (inter alia viešojo administravimo) teisinių santykių, o viešasis administravimas pagal ABTĮ 2 str. 1 dalį yra apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas nėra kildinamas iš neteisėtos viešojo administravimo subjekto, atsakingo už valstybinės pareigūno pensijos paskyrimą, jo dydžio apskaičiavimą ir t.t. (t.y. Vidaus reikalų ministerijos) veiklos, skirtos įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: neteisėto individualaus (t.y. skirto pareiškėjui) administracinio sprendimo priėmimo, netinkamos įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolės, netinkamo įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimo (neteikimo), netinkamo viešųjų paslaugų teikimo administravimo. Pareiškėjo teisė reikalauti pažeistos teisės gynimo kildinama iš ydingo teisės akto (teisės normų), kurios vėliau Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintas nekonstitucinėmis, priėmimo. Seimas nėra viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 2 str. 6 d.), o jo veikla – įstatymų leidyba – nėra nei viešasis, nei tuo labiau vidaus administravimas. Tokio pobūdžio Pensijos gavėjo skundas (t.y. dėl Pensijos nepriemokos, kuri, kaip yra šiuo atveju, atsirado ne dėl VRM netinkamo viešojo administravimo) ikiteismine tvarka gali būti, bet nebūtinai turi būti išnagrinėtas ikiteismine tvarka. Todėl, kolegijos nuomone, ta aplinkybė, jog pareiškėjas VRM 2012-12-06 sprendimo Nr. 1D-8247(11) neskundė teismui ir kad VRM nenagrinėjo pareiškėjo 2013-03-29 skundo iš esmės, neužkerta jam kelio kreiptis į teismą dėl Pensijos nepriemokos, kuri atsirado dėl Įstatymų leidėjo veiklos, priteisimo, o teismui – tokį ginčą išnagrinėti iš esmės.

Dėl skundo reikalavimų pagrįstumo.

Pareiškėjas yra valstybinės pareigūno pensijos gavėjas. 1994-12-22 Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 1 str. 3 dalyje (1995-07-04 įstatymo Nr. I-1012, 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1013, 2006-12-

12 įstatymo Nr. X-978 redakcija) nustatyta, kad pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialiuosius įstatymus.

Toks įstatymas yra 2005-05-19 Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas Nr. X-212, kurio 4 str. 1 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymą skiriamos inter alia pareigūnų valstybinės pensijos už tarnybą (1 p.). Šio įstatymo 16 str. 6 dalyje (2005-12-23 įstatymo Nr. X-477 redakcija) nustatyta, kad pensininkui, kuris nėra vienas iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, taip pat nėra ūkininkas ar jo partneris pagal Ūkininko ūkio įstatymą, prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas, iki jis įgis teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją. Kai pensininkas įgyja šią teisę, šioje dalyje nurodytas priedas nebemokamas, neatsižvelgiant į valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, nuo tos dienos, nuo kurios jis tapo vienu iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, arba ūkininku ar jo partneriu.

Laikinojo įstatymo 1 str. 2 d. 1 punkte nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas inter alia pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Laikinojo įstatymo 1 priede nustatyta koeficiento, taikomo apskaičiuojant valstybinių pensijų, rentų ir kompensacijų dalį, apskaičiavimo formulė K = 0,95, kai P < = 70 Lt; K = 1 – {0,05 + [(0,1 – 0,05): (200 – 70)] x (P – 70)}, kai 70 < = P < = 200 Lt; K = 1 – {0,1 + [(0,15 – 0,1): (800 – 200)] x (P – 200)}, kai 200 < = P < = 800 Lt; K = 1 – {0,15 + [(0,2 – 0,15): (1 800 – 800)] x (P – 800)}, kai 800 < = P < = 1 800 Lt; K = 0,8, kai P > = 1 800 (K – koeficientas; P – išmokos (išmokų sumos) dydis).

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalyje (2010-02-11 įstatymo Nr. XI-680, 2010-10-26 įstatymo Nr. XI-1072 redakcija) nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tą mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtiną išmokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei išmoka yra perskaičiuota pagal šio įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos išmokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012-06-30 įstatymu Nr. XI-2195 nuo 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 16 str. 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2010-07-01 parengia ir patvirtina sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo inter alia pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalis (2010 m. vasario 11 d. redakcija; 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“;

pripažino, kad Laikinojo įstatymo 16 str. 4 dalis tiek, kiek įstatymu nėra nustatyti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų esminiai kompensavimo elementai, neprieštarauja Konstitucijai;

nutraukė bylos dalį pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo – prašymus ištirti, ar Laikinojo įstatymo 16 str. 4 dalis tiek, kiek joje nenustatytas pareigūnų ir karių sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Laikinasis įstatymas tiek, kiek jame nenustatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Laikinojo įstatymo 16 straipsnis tiek, kiek jame nenustatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitikties Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucinis Teismas pasisakė, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Pažymėtina ir tai, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalyje nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 str. 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Konstitucinis Teismas nustatė, kad pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalies (2009-12-09 redakcija) nuostatas valstybinės pensijos perskaičiuojamos draudžiamųjų pajamų turintiems ir privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiamiems asmenims, dirbantiems tam tikrą darbą, išskyrus asmenis, užsiimančius tam tikru verslu; jiems valstybinės pensijos dar kartą perskaičiuojamos pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 2 dalies nuostatas. Valstybines pensijas gaunantiems, tačiau nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems asmenims Laikinojo įstatymo 5 str. 1, 2 dalių (2009-12-09 redakcija) nuostatos netaikomos. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 str. 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Įvertinus pasakytą šiame teismo sprendime, darytina išvada, jog pareiškėjui pensijos perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį jo konstitucinių teisių nepažeidė, todėl buvo atliktas teisėtai, gi pensijos sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį prieštaravo Konstitucijai, todėl tokia pareiškėjo pažeista teisė turi būti ginama.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, neišmokėtą pareigūnų ir karių pensijos dalį 11 761,27 Lt.

Pagal cituotą Pažymą galimas priteisti maksimalus skirtumas tarp pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį perskaičiuotos ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnį perskaičiuotos ir realiai išmokėtos pensijos yra 12 179,71 Lt (28 181,56 – 16 001,85) ir skundu prašoma priteisti suma šios nepriemokos neviršija, todėl reikalavimas tenkinamas.

Dėl reikalavimo panaikinti VRM 2012-12-06 sprendimą Nr. 1D-8247 (11)

Pareiškėjas prašo panaikinti 2012-12-06 sprendimą Nr. 1D-8247 (11), kurį ABTĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka buvo galima apskųsti per 20 dienų nuo sprendimo gavimo. V. K. dėl šio sprendimo panaikinimo į teismą kreipėsi tik 2013-04-23 (b. l. 12), t.y. pareiškėjas praleido įstatymo numatytą terminą skundui paduoti ir šio termino neprašo atnaujinti, todėl ABTĮ 101 str. 7 punkto pagrindu (jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti) bylos dalis nutrauktina.

Dėl reikalavimo panaikinti VRM 2013-04-12 sprendimą Nr. 1D-3799 (11)

Minėta, jog pareiškėjas prašo panaikinti VRM 2013-04-12 sprendimą Nr. 1D-3799 (11) kaip neteisėtą. VRM šiame atsakyme nurodė, kad į analogišką pareiškėjo 2012-11-22 prašymą „Dėl išmokėjimo neišmokėtos pensijos dalies“ buvo atsakyta ankstesniu VRM 2012-12-06 raštu Nr. 1D-8247 (11), kuriame pateikta informacija apie paskirtos Pensijos dydį ir šio dydžio perskaičiavimo teisinius pagrindus ir nurodyta atsakymo apskundimo tvarka, todėl, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d. 3 punktu, pareiškėjo 2013-03-29 prašymas iš naujo nebus nagrinėjamas. Teismas sprendžia, jog išties pareiškėjo 2012-11-22 bei 2013-03-29 prašymai yra tapatūs, todėl atsakovas, pasinaudojęs minėta teisės norma, pagrįstai atsisakė nagrinėti kartotinį prašymą. Skundo reikalavimas panaikinti VRM 2013-04-12 sprendimą Nr. 1D-3799 (11) netenkinamas.

Dėl atsakovės prašymo Pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014-02-01 pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui visa paskirta Pensija nemokama nuo 2010-01-01, t. y. jau beveik 3 metus. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad tai pakankamai ilgas laiko tarpas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų neteisinga Pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti kitiems metams.

Įvertinus tai, atsakovės prašymas Pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014-02-01 negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 101 str. 7 p., 127 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti VRM 2012-12-06 sprendimą Nr. 1D-8247 (11) nutraukti.

Pareiškėjo V. K. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės 11 761,27 Lt (vienuolika tūkstančių septynis šimtus šešiasdešimt vieną litą 27 centus).

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėHenrikas SadauskasNijolė Žalnieriūnienė