Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-04 · Baudžiamoji byla Nr. N1-216-530/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-04
Bylos Nr.
N1-216-530/2013
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-00088-12-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Kaltinamasis
K. B.
Advokatai
Eugenijus Senovaitis
Kategorijos
  • 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. N1-216-530/2013Proceso Nr. 1-22-1-00088-12-7Procesinio sprendimo kategorija 2.1.10.1.; 2.3.6.4.4.; 1.2.14.1.2.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 4 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, civilinio ieškovo, Kauno rajono centrinio vartotojų kooperatyvo, atstovei R. K., kaltinamajam K. B., atstovei pagal įstatymą E. B., gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. A., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1997-01-14, Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, mokosi Kauno J. D. vidurinėje mokykloje 10 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota vieta ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2012-01-26 apie 18.10 val. Kauno rajono Centriniam vartotojų kooperatyvui priklausančioje parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas nepilnametis, iš kasos aparato atvirai pagrobė svetimą, parduotuvei priklausantį turtą – 200 Lt sumoje.

K. B. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną grįžus jam iš mokyklos pas jį atėjo draugas L. D., kuris grąžino jam striukę, kurią buvo žadėjęs susiūti, tačiau jos nebuvo susiuvęs. Netrukus jam paskambino teta ir paprašė padėti sukrauti malkas. Nuėjo su L. pas tetą, sukrovė malkas. Užtruko apie 20 min. Jam už darbą teta davė 10 litų, sakė pasidalinti abiems. Neklausė, ar L. turi pinigų, bet jis labai retai turi, šeimoje sunki materialinė padėtis. Išėję iš tetos apie 16 valandą nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), kur jis nusipirko pakelį kramtomos gumos, o L. nieko nepirko. Po to jie abu lipo laiptais į Aleksoto kalną ir susitiko su draugu D., pastovėjo apie 20 min. ir ėjo link jo namų. Būnant prie jo namų, jam paskambino draugės mama B. ir pasakė, kad jis gali atnešti striukę, pažadėjo ją susiūti. Jis apie 17 val. nunešė ir paliko pas ją striukę. D. su L. laukė kieme. Užtruko apie 10-15 min., išėjo be striukės, nes gretimas namas. Nuėjo iki savo namų, jis iš L. pasiėmė savo odinę striukę, o jam davė savo kitą striukę. L. tik tą dieną vaikščiojo su jo striuke. Ėjo link (duomenys neskelbtini) laiptų jis, D. ir L.. Nuėję prie laiptų susitiko su A., ten pabuvo ir išsiskirstė. T. L. susiskambino su S. ir nuėjo iki jos namų ją pasitikti. Ėjo pro bažnyčią, prie jų privažiavo policijos pareigūnas, apžiūrėjo ir jam pasakė: „labiausiai panašus į įtariamąjį“. Jų buvo apie 7-8 jaunuoliai . Tuo metu jis buvo apsirengęs juoda odine striuke su kapišonu ir treninginėmis kelnėmis. Jis vienas buvo apsirengęs ploną odinę striukę, kiti buvo apsirengę tamsiomis, pūstomis striukėmis, kapišonai buvo ne pas visus. Parduotuvėje, kai pirko gumą, buvo su blizgia pūsta striuke. Įsėdus į automobilį, jis paklausė, dėl ko, sakė vagystė padaryta (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, kas pavogta nesakė. Paskambino tėvas, klausė, kur jį veža. Jis per racija girdėjo, kad veža į M. gatvę. Ten nuvažiavus, jam išlipus policijos pareigūnas liepė užsidėti kapišoną, pardavėja pasakė: „šitas kaltas“, net nepasižiūrėjus, sakė: „atiduok, ką pavogei“. Jis parodė pinginę, kur buvo tik 8 litai su centais, likusi grąža iš dešimties litų. Jį išvežė policijos pareigūnai į komisariatą. Nurodė, kad toje parduotuvėje lankosi nedažnai, į mėnesį kartą, du, kai eina pas tetą. Su parduotuvės pardavėja neturėjo jokių konfliktų. Teigia, kad tikrai ne jis padarė vagystę. Mano, kad parduotuvės pardavėja apsipažino, nes jo apsirengimas kaip ir daugelio jaunuolių: juodos treninginės kelnės, juoda striukė. Kai pirko kramtomąją gumą, nekonfliktavo su pardavėja, gražiai elgėsi, jis nemėgsta konfliktų. Tą dieną toje parduotuvėje buvo vieną kartą, kartu buvo L. D., kuris nieko nepirko. Prieš tai pažeidimų, administracinių nuobaudų nėra turėjęs. Su L. apie įvykį neteko bendrauti, L. atsiribojo nuo jo, kodėl, nežino.

Atstovė pagal įstatymą E. B. parodė, kad ją šis nutikimas labai sukrėtė, nes augina tris vaikus, iš kurių K. B. vienas sąžiningiausių. Po įvykio su sūnum kalbėjosi, jis tvirtino, kad pinigų neėmė. Ji įsitikinusi vaiko teisumu. Mano, kad įvyko apsipažinimas. Kai užėjo į parduotuvę, L. vilkėjo ta striuke, o ta odine striuke paskui sūnus vilkėjo. K. darbštus, jos teta prašo pagalbos, ir tą dieną prašė, K. labai dažnai vienas ar su draugu jai padeda, tą dieną padėjo su L.. Teta už darbą duoda po kažkiek litų. Tą dieną davė 10 litų, viena kupiūra. Šeimoje vaikai materialiai aprūpinti. K. padeda, dirba su tėvu, stengiasi užsidirbti. Ji striukę sūnui atvežė iš Londono dovanų, tokių striukių yra labai daug. Sūnus su sveikata, su teisėsauga problemų neturėjo, šis pirmas atvejis. L. D. jai panašus į jos sūnų, ūgiu, sudėjimu panašus, abiejų lūpos putlios. D. nepanašus, mažesnis, apvalesnis, tamsus, kitokio sudėjimo nei jos sūnus. Sūnaus ir L. draugystė nutrūko po įvykio. L. pas juos buvo atėjęs kitą dieną, kai K. parsivežė iš policijos. L. melavo, kad namuose nieko nebuvo, bet namuose buvo ji ir dukra. Jiems besikalbant virtuvėje, L. sakė „tie mentai nesąmonė, nepergyvenk, viskas bus gerai“. Po to jis dingo ir niekada daugiau nesirodė.

Civilinio ieškovo atstovė R. K. parodė, kad kooperatyvas turi 16 objektų, vienas iš jų yra parduotuvė (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo metu joje dirbo R. A.. Ji ir pranešė apie tą įvykį, kad sausio 26 dieną, 18 valandą su keliomis minutėmis atėjęs pirkėjas apsipirkti, jai atidarius kasos stalčių, persisvėrė ir pagrobė 200 litų banknotą. Įvykio aplinkybes žino iš pardavėjos pasakojimo. Jiems svarbu, kad atlygintų žalą, o kuris jaunuolis kaltas, šitas ar kitas, jiems nesvarbu. Pardavėja parduotuvėje dirba nuo 1995 metų, jokių nuobaudų neturi, aktyvi, pareiginga, charakterizuojama teigiamai. P. M. gatvėje yra ne savitarna, prekyba vyksta per prekystalį. Pardavėja paduoda prekes ir laukia kol pirkėjas paduos pinigus, kai paduoda, ji kasos aparate atlieka operaciją ir tada atsidaro kasos stalčius. R. A. aiškino, kad kai suspaudė kasos aparato ženklus, atsidarė stalčius. Ji turi padėti pinigus ir atiduoti grąžą, tada pirkėjas, persisvėręs per prekystalį, paėmė tą banknotą. Čekyje atsispindi, kiek atiduodama grąžos. Reikia įvesti, kiek paduoda pirkėjas pinigų. Iš kasos buvo paimti 200 litų. Ar prekės liko, nežino. Nurodė, kad neturint iš pirkėjo pinigų, kasos stalčiaus negalima atidaryti, pardavėjai nėra reikalo atidarinėti stalčiaus, jis visą laiką būna uždarytas. Vaizdo kamerų toje parduotuvėje nėra. Tą pavakarę nebuvo nė vieno pirkėjo. Po šio įvykio nebuvo atliekamas prekių patikrinimas, nes jų kooperatyvo taisyklės to neįpareigoja. Šioje parduotuvėje nebuvo pastebėtas koks nors prekių ar pinigų trūkumas. Negali pasakyti, ar išminusuoti - 20 litų, ar paėmė prekes ar paliko. Dėl 20 litų nesiaiškino, jie pagal idėją turėjo likti kasoje, o prekes padėti atgal, jeigu pasiėmė grąžą.

Liudytoja E. S. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Centro PK tyrėja. Byloje, kurioje nepilnametis sulaikytas dėl vagystės pinigų iš parduotuvės kasos aparato, ji turėjo atlikti pagal aplinkybes veiksmus. Iš karto apklausė moterį, dirbusią parduotuvėje, ar gali atpažinti, apibūdinti, nes buvo daug diskusijų dėl nepilnamečio sulaikymo, ar tikrai tas asmuo. Apklausus pardavėją, pagal jos parodymus surašė įtarimą ir įteikė įtariamajam. Atpažinimas nebuvo atliktas, nes įtariamasis jau buvo parodytas vietoje ir tada atpažinimas negalimas. Policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė, nuvežė iki parduotuvės ir parodė, pardavėja atpažino. Jį vieną nuvežė, pardavėją po to apklausė. Jis nepripažino. Kokius įtariamasis nurodė liudytojus, juos apklausė. Buvo daromas parodymų patikrinimas vietoje su pardavėja, renkama charakterizuojanti medžiaga ir kiti veiksmai. Jai įtarimų asmeniškai nekilo, kad galėjo nusikaltimą padaryti kitas asmuo. Apklausai jai buvo pristatyti liudytojai, nepilnametis L. D.. Jis buvo įtariamojo nurodytas kaip liudytojas, kartu su juo buvęs tą dieną. Jis nelabai vaikščiojo į policijos įstaigas. Jis neturėjo amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti, bet gali būti, kad klysta dėl jo amžiaus. Ką jis konkrečiai sakė apklausos metu, neprisimena, sakė buvo įvykio dieną su įtariamuoju K. B., buvo pas K. B. tetą. Jis tvirtino, kad jie trise buvo prie parduotuvės, K. B. jam pasisakė sekančią dieną po įvykio, kad įvykdęs vagystę. Jo apklausose jai keista buvo, kad tas pasisakymas vyko kraunant malkas, sakė įvykio dieną krovė malkas, o kai pasipasakojo, vėl krovė malkas, pasirodė keista. L. D. buvo apklausinėjamas karu su VTA specialiste. Teigia ji atpažinimo neatliko. Bloga praktika, kai atveža įtariamąjį į įvykio vietą, liepia užsidėti kapišoną ir atpažinti, ar tas asmuo, bet tokia praktika pasitaiko. Negali atsakyti už pareigūnus, kurie tai atliko.

L. R. A. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje tris mėnesius, kol atostogavo tos parduotuvės vedėja. Įvykio dieną prieš 18 val. į parduotuvę atėjo vienas jaunuolis, ji tuo metu užsakinėjo telefonu prekes, o jis laukė, kol ji prieis. Jai priėjus, jis paprašė trakučių ar kramtomosios gumos, tiksliai pasakyti negali. Ji padavė jam traškučius. Jis jų neėmė, ji įmušė pinigus į kasą ir atsidarė kasos stalčius. Ji iš jaunuolio pinigų negavo. Jis griebė 200 Lt kupiūrą iš kasos ir pabėgo per duris. Ji nuspaudė pavojaus signalą ir uždarė parduotuvę. Laukdama policijos išplovė parduotuvės grindis, nes buvo šlapia, nešvaru. Gal buvo likę pėdos, bet ji išvalė, kad švariau būtų. Nėra susidūrusi su nusikaltimais, tai buvo pirmas kartas. Atvyko apsauga, po to policija, surašė jos parodymus, aktą ir išvyko. Valandos bėgyje policija atvedė vieną jaunuolį atpažinimui. Ji patvirtino, kad tas jaunuolis. Paaiškino, jog būna tokių atvejų, kad būtų greičiau aptarnauti pirkėją, atidarai kasą negavęs iš pirkėjo pinigų, o gavęs pinigus įmuši juos į kasą. Šiuo atveju nepamena, ar įmušė tą sumą į kasą ar ne, gal įmušė. Turėtų būti taip, kad paduoda į rankas pinigus ir tik tada atidarai kasos stalčių. Čekį išmuša iš karto atsidarius stalčiui. Negali tiksliai pasakyti, kaip tuo atveju pasielgė, gal, kad greičiau būtų, neturėdama 20 Lt atidarė kasos stalčių. Teigia, jog įsidėmėjo jaunuolio lūpas, jos buvo putlios. Jis apie minutę laiko stovėjo prieš ją ir ji į jį žiūrėjo kol padarė prekių užsakymą. Ji viena dirba parduotuvėje. Jis neaiškiai kalbėjo, pakartojo, nesuprato ko jis nori, trečią kartą išgirdo, atnešė traškučius. Nežino, kodėl jis neaiškiai kalbėjo. Vaikinas buvo smulkaus sudėjimo. Teigia neapsipažino, tai tikrai tas jaunuolis. Ji nemano, kad policija atvestų kitą jaunuolį. Per jos darbo praktiką nebuvo tokių incidentų, finansinių trūkumų nebuvo. Tą pačią dieną policijos pareigūnai ją apklausė įvykio vietoje, o po 2-3 dienų, policijoje. Apklausoje parduotuvėje pareigūnams nekalbėjo apie jaunuolio išskirtinį bruožą – putlias lūpas. Negali pasakyti, ar anksčiau tą jaunuolį buvo mačiusi parduotuvėje. Ji ir taip jo būtų neatpažinus, jeigu jis minutę laiko prieš ją nebūtų stovėjęs. Jai atpažinti atvedė išsigandusį jaunuolį lauke prie parduotuvės durų, ji atpažino, jos neklausė iš ko ji jį atpažino. Policijoje sakė, kad jaunuolį atpažino pagal aprangą, smulkų veidą. Jis buvo smulkus. Jaunuolis sakė ne jis, jis nieko neėmė. Ji sakė „tu atiduok man 200 Lt ir būsi laisvas“. Negali pasakyti, ar atpažinimo metu jaunuoliui buvo kapišonas ant galvos. Negali paaiškinti, kodėl taip gavosi, kad negavus pinigų, juos įmušė į kasą. Nebuvo išsiblaškiusi. Nežino kaip galėjo numatyti, jog jai duos 20 Lt, negali pasakyti, ar matė pas jaunuolį 20 Lt ar ne. Jaunuolis nepaėmė nei traškučių, nei šokolado. Vakare jai patikrinus kasą, trūko pinigų. Prekės liko parduotuvėje, nes jų neėmė. Ji galėjo tas prekes nusipirkti ir suvalgyti.

Vadovaujantis BPK 276 str. 5 d. teisme pagarsinti liudytojo R. E. parodymai, kad įvykio dieną patruliuojant kartu su kolega R. A., gavo pranešimą, (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje jaunuolis iš kasos pavogė pinigus ir pabėgo. Nuvykus nurodytu adresu, pardavėja paaiškino, kad įvyko vagystė, apibūdino jaunuolio ūgį, amžių, kaip apsirengęs, veido bruožų neapibūdino. Patruliavo su šuniu. Kolega pamatęs už parduotuvės pėdas, nusekė. Jis važiavo automobiliu ir žiūrėjo, gal pamatys apibūdintą pardavėjos jaunuolį. Pamatė jaunuolį apsirengusį pagal nurodytus požymius. Ten buvo apie 5-6 vaikinų ir merginų grupė. Grupelėje vienas vaikinas buvo žemo ūgio. Jis sustojęs, tam jaunuoliui paaiškino, kad parduotuvėje įvyko vagystė ir turi važiuoti į parduotuvę. Jaunuolis aiškino, kad nieko nepadarė. Sakė, kad buvo užėjęs į parduotuvę, pirko gumos. Jiems važiuojant į parduotuvę, paskambino jaunuolio tėvas ir jaunuolis jam pasakė, kad važiuoja į parduotuvę, nors jis jaunuoliui nesakė kur važiuoja. Tėvas būtent atvažiavo į tą parduotuvę. Buvo atvykęs tėvas, kuriam paaiškino, kad važiuos į Centro P. J. pagal nurodytus požymius labai atitiko ir jį atpažino pardavėja. Kiek atsimena, jaunuolis turėjo kramtomą gumą, parduotuvės čekį ir kažkiek litų. Jie vaikiną atpažinimui parodė pardavėjai prie parduotuvės, prie automobilio, niekur nevedė, kadangi buvo apie 20 val.. Pardavėja susijaudino. Vaikinas tylėjo, tik pasakė, kad neėmė. Jam pasidarė labai keista. Jį nuvežė į policijos komisariatą. Mano, kad gal pinigai buvo pas jaunuolio draugus, gal reikėjo apžiūrėti, bet to nepadarė (b. l. 141).

Vadovaujantis BPK 276 str. 5 d. teisme pagarsinti liudytojos I. B. parodymai, kad ji pažįstą Kęstutį ir jo mamą, draugauja šeimomis. Įvykio dieną jai būnant darbe paskambino Kęstutis, paprašė susiūti striukę. Atsakė, grįžus iš darbo paskambins. Apie 17.25 val. paskambino Kęstučiui ir pasiūlė atnešti striukę. Jis atėjo labai greitai, po 2-3 minučių, apsirengęs ta pačia striuke (juoda, blizgios spalvos), kurią reikėjo susiūti. Pasakiusi jog kurį laiką užtruks, nes reikėjo siūti rankomis. Ji paklausė, kuo apsirengęs eis, nes lauke šalta, šis atsakęs, kad Linelis apsirengęs jo odinę striukę, tai iš jo pasiims. Jis dar paprašė kartu eiti jos dukrą Laurą. Pas ją jis prabuvo apie 10-15 minučių. Apie 17.50 val. jie išėjo ir po pusvalandžio paskambino dukra ir pranešė, kad Kęstutį išsivežė policija, dėl ko nežinojo, prašė paskambinti jo tėvams (b. l. 142).

Vadovaujantis BPK 276 str. 5 d. teisme pagarsinti liudytojos L. B. parodymai, kad pažįsta Kęstutį ir jo tėvus, santykiai kaip kaimynų. Įvykio dieną jis atnešė jos mamai susiūti savo striukę. Jie abu išėjo į kiemą apie 17.45 val., nuėjo link K. namų, jis persirengė odinę striukę, o L. padavė kitą striukę. Jie visi nuėjo link (duomenys neskelbtini) laiptų, atėjo kiti draugai. Ji susirašinėjo su S. ir nuėjo su ja susitikti. Jos susitiko prie bažnyčios, o vaikinai ėjo jų pasitikti. Susitikę ėjo link parkelio, atvažiavo policija, K. išsivežė. Po to atėjo kitas policininkas su šuniu. Jų buvo: ji, K., L., D., prisijungė I. ir S., ir jos brolis, iš jų buvo vienas suaugęs A.. Ji paskambino mamai. Ji su K. susitiko pas save namuose ir visą laiką buvo su juo, išskyrus 6 minutes, kai ji nuėjo susitikti su S.. Ką tuo metu veikė K., nežino. Pagal atstumą parduotuvė pakankamai arti, bet jei bėgti, tai jis būtų uždusęs. Kitą dieną sužinojo, kad K. kaltinamas iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) pavogęs 200 Lt. Ji toje parduotuvėje nesilanko. Draugus apibūdino: A. šviesiaplaukis, apie 1,79 m ūgio; D. tamsiaplaukis, apie 1,73 m ūgio; M. jos ūgio; K. šviesiaplaukis, mažesnis už ją; L. šviesiaplaukis. Putlios lūpos pas D., M. ir K. (b. l. 142).

Vadovaujantis BPK 276 str. 5 d. teisme pagarsinti liudytojo K. B. parodymai, kad jis yra kaltinamojo tėvas. Įvykio dieną po 18 val. jam paskambino I. B. ir pasakė, kad jo sūnus suimtas. Jis skambino sūnui į mobilų telefoną. Jis pasakė, kad nieko nepadarė. Jis pasakė paklausti į kokią parduotuvę veža, jis pasakė į (duomenys neskelbtini). Jis nuvažiavo į nurodytą parduotuvę. Policijos pareigūnų paklausė, ar veš į policijos komisariatą. Policija nuvežė į policijos komisariatą. Sūnus grįžęs iš policijos pasakė, kad buvo pas tetą ir po to jį sulaikė. Nemano, kad sūnus padarė vagystę. Sūnus geras, darbštus, pareigingas, mokslai sekasi vidutiniškai. Materialiai sūnus aprūpintas. Jis iš pokalbio su sūnumi suprato, kad įvyko apsipažinimas. Tą dieną sūnaus striukę nešiojo L. D.. Sūnus vilkėjo juodą pūstą striukę. Tą vakarą jis su pardavėja nebendravo, parduotuvė buvo uždaryta, matė ji kažką tvarkė (b. l. 143).

Vadovaujantis BPK 276 str. 5 d. teisme pagarsinti liudytojo M. M. parodymai, kad K. jo draugas, matosi mokykloje. Jis kaltinamas dėl pinigų vagystės. Jis mano, kad jis, L., K., L. ir D. susitiko jau po vagystės. Jie visi susitiko apie 18-19 val. prie Aleksoto bažnyčios. P. L. ir kartu su A. atvyko autobusu į Aleksotą, o ten susitiko su likusiais draugais. Neužilgo atėjo L. ir visi nuvyko prie bažnyčios. Prie bažnyčios ilgai nebuvo, užtruko apie 10-15 minučių. Vėliau ėjo link parkelio ir nepriėjus iki jo pamatė policijos pareigūnus. Pareigūnas juos apžiūrėjo ir parodė į K., sakė, kad jis yra įtariamas ir išsivežė. Po to jie visi išsiskirstė. Pareigūnas nesakė, kuo K. įtariamas, tik paminėjo, kad įtariamas. Neatsimena, ar kas iš draugų klausė, kuo K. įtariamas. Neatsimena, kaip tuo metu K. ir L. buvo apsirengę. Dėl ko buvo sulaikytas K. sužinojo iš L.. L. sakė, kad K. sulaikė dėl vagystės, nes iš parduotuvės kasos paėmė 200 Lt. Kai stovėjo prie laiptų, niekas iš jų nebuvo niekur nuėję, visi buvo kartu. Tą vakarą nieko neplanavo, kalbėjosi, stoviniavo draugiškai. Pareigūnai jų netikrino, K. kišenes patikrino, nieko nerado. Iš jų būrio niekas laiptais nėjo, L. buvo nuėjusi link bažnyčios pasitikti draugės. Ant laiptų prabuvo apie 10-20 minučių. Jie ėjo pasivaikščiodami, ten jų pasivaikščiojimo vieta. Visi buvo tamsiai apsirengę, nieko ypatingo vaikinų rūbuose nepastebėjo (b. l. 154).

Vadovaujantis BPK 276 str. 5 d. teisme pagarsinti liudytojo D. J. parodymai, kad jis su K. yra kiemo draugai. Įvykio dieną jis su K. ir L. buvo susitikę kieme. Buvo kartu. Po to ėjo visi kartu pas K. tetą krauti malkų. Paskui visi trys ėjo link K. namų, vėliau L. mamai nešė K. striukę, juodą išpūstą blizgią, susiūti. Striukę jis paliko ir apsivilko L. juodą odinę striukę. Vėliau susitiko su kitais draugais ant (duomenys neskelbtini) laiptų. Susitikę vaikščiojo, kalbėjosi. Atvyko policija, pareigūnas pasakė, kad K. įtariamas ir atitinka požymius dėl įvykdytos vagystės. Po to sužinojo, kad jis kalinamas iš parduotuvės pavogęs pinigus. K. apie tai nieko nesakė. Po įvykio su L. D. ir K. kalbėjosi. K. pasakė, kad jį kaltina dėl vagystės. Kai tą dieną grįžo K. iš tetos, jie buvo visi kartu, niekas iš jų nebuvo nuėjęs, tik L. viena nuėjo pasitikti draugės. Visi stovėjo kartu, nei vienas vaikinas po L. nebuvo pasišalinęs (b. l. 161).

Vadovaujantis BPK 276 str. 5 d. teisme pagarsinti liudytojo L. D. parodymai, kad įvykio dieną jis su K. ėjo padėti jo tetai krauti malkas. Pas tetą užtruko apie pusę valandos, išėjo apie 17 val.. Teta gyvena prie pat parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje. K. turėjo 10 Lt, ėjo pirkti gumos, lipo laiptais į viršų. S. D., pašnekėjo, ėjo pasivaikščioti, sutiko dar pora draugų. Po to ėjo link K. namų, pasikeitė striukėmis, nes jo suplyšo. Atvyko policija ir K. išsivežė. Pareigūnas pasakė K., kad liptų į automobilį, nes jis buvo su odine striuke, kiti buvo su pūstomis, pūkinėmis striukėmis. K. su tokia plona striuke buvo vienintelis. Iš jų kompanijos niekas pasišalinęs nebuvo, išskyrus vieną mergaitę. Visi kartu buvo apie tris valandas kol atvyko policija. Po 3-5 dienų pas jį į mokyklą atvyko pareigūnai ir jį išsivežė. Po įvykio su K. apie įvykį kalbėjo, kad iš „lempos“ viską čia parašė. Jis nesakė pareigūnams, kad Kęstutis prisipažino dėl pinigų vagystės. Pareigūnai jam liepė ant K. sakyti viską, nes sakė, kad jis ant jo viską pasakė. Jam buvo daromas poveikis, kad duotų neteisingus parodymus, bet jis dėl to niekur nesikreipė. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai neteisingi, nes pareigūnai liepė išduoti draugus. Pareigūnai sakė, kad trys jo draugai ant jo pasakė neva jis padarė vagystę. Jį apklausė moteris tyrėja, bet prieš tai apklausinėjo pareigūnai vyrai, kurie vėliau stovėjo jam už nugaros, kai jis kalbėjo pas tyrėją (b. l. 162).

Teismo posėdžio metu buvo ištirti, įvertinti ir šie rašytiniai įrodymai:

Šalies argumentai

R. A. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2012-01-26 apie 18.00 val., Kaune, iš maisto prekių parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), atsidarius kasos stalčiui, pardavėjos akivaizdoje nepažįstamas vaikinas pagrobė 200 Lt (b. l. 3).

Apžiūros metu buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad apžiūrėjus parduotuvės grindis, kasos aparatą, rankų ar avalynės pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nerasta. Po įvykio parduotuvės grindys išplautos. Pridėtas fotonuotraukos. Reikšmingų tyrimui daiktų nepaimta. (b. l. 4-9).

Kauno AVPK PR MB kinologų grupės patrulis tarnybiniame pranešime nurodė, kad po nusikaltimo panaudojus tarnybinį šunį „Baksas“ ir sekant pėdomis prie Antanavos g. buvo pastebėtas būrys jaunuolių, iš kurių vienas atitiko pardavėjos apibūdintą jaunuolį. Sulaikytas jaunuolis pasivadino K. B. (b. l. 25).

Daiktų ir dokumentų pateikimo metu buvo išimta K. B. dirbtinės odos juodos spalvos striukė su kapišonu (b. l. 52), kuri apžiūrėta kaip daiktas turintis reikšmės bylai (b. l. 53, 54).

Daiktų ir dokumentų pateikimo metu buvo išimta du 2012-01-26 16.46 val. ir 17.58 val. kasos kvitai, kurie yra gerokai apsitrynę, matosi tik data, valanda, kasos kvite 2012-01-26, 17:53 val. matyti, jog buvo gauta grynais 20 Lt grąža 15,85Lt (b. l. 55, 56).

Daiktų ir dokumentų pateikimo metu buvo išimta 2012-01-26 Kauno rajono Centrinio vartotojų kooperatyvo kasos juosta (b. l. 57).

Kaip daiktai turintys reikšmės bylai apžiūrėti du 2012-01-26 16.46 val. ir 17.58 val. kasos kvitai, 2012-01-26 Kauno rajono Centrinio vartotojų kooperatyvo kasos juosta. Apžiūros metu nustatyta: kasos kvitai, 7,5 cm x 2,8 cm dydžio, viršutinėje ir apatinėje dalyje nuplėšti, todėl netaisyklingos formos. Kvito viršuje nurodyti įmonės duomenys: Kauno rajono CVK, PVM k. LT598570811, adresas - (duomenys neskelbtini). Žemiau nurodyta savaitės diena – ket. ir data – 2012-01-26. 1) ant pirmojo kvito nurodyta valanda yra 16:46:11, žemiau yra užrašas „Kasink1“. Po šiuo užrašu yra užrašas „Maisto pr. I, 1x1,69=1,69, MOKI 21% 0,29, IŠ VISO 1,69, GRYNI 10,09, GRĄŽA 8,40, WD 01600029“. 2) ant antrojo kvito nurodyta valanda 17:58:14, žemiau yra užrašas „Kasink1“. Po šiuo užrašu yra užrašas „Maisto pr. I, 2x0,85=1,70, Maisto pr. I, 1x2,45=2,45, MOKI 21% 0,72, IŠ VISO 4,15, GRYNI 20,00, GRĄŽA 15,85, WD 01600029“. 3) kasos juosta suvyniota į ritinėlį, ant kurio galo ranka užrašyta „Pard. Nr. 10, (duomenys neskelbtini). R. A., parašas ir data – 2012-02-01“. Išvyniojus kasos juostą matosi 2012-01-26 dienos 16:46:11 valandos kvitas, apžiūrėtas aukščiau ir 2012-01-26 dienos 17:58:14 valandos kvitas, apžiūrėtas aukščiau (b. l. 58, 59).

2012-01-26 Kauno rajono Centrinio vartotojų kooperatyvo kasos juosta pakvitavimu perduota A. I. (b. l. 60).

Kaltinamojo K. B. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal LR BK 178 str. 2 d., t. y. iš parduotuvės kasos aparato atvirai pavogė 200 Lt kupiūrą. BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą...“. Atvira vagyste laikytinas toks turto pagrobimas, kai kaltininkas paima svetimą turtą matant savininkui ar kitiems asmenims, suprasdamas, kad šie supranta jo veiksmų neteisėtumą.

Šioje byloje nepilnametis K. B. kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, tai yra atviru, svetimo turto pagrobimu. Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kaltinimas grindžiamas sekančiais įrodymais: liudytojos R. A. parodymais, jos atpažinimu asmenį iš parduotuvės pagrobusį 200 Lt, liudytojo R. E. ( policijos pareigūno ) parodymais, liudytojos E. S. ( tyrėjos) parodymais ir nepilnamečio L. D. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis pakeitė teisme. BPK 20str.4d. įtvirtinta taisyklė, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais. Iš liudytojos R. A. duotų parodymų matyti, jog iš parduotuvės pagrobęs pinigus asmuo, jai buvo nepažįstamas. Protokole-pareiškime surašytame 2012-01-26 apie 19 val. ( b.l. 3) R. A. nurodo, kad 2012-01-26 apie 18.00 val., Kaune, į parduotuvę atėjo apie 17 m. amžiaus vaikinas, kuris pagriebė du šimtus litų ir iš parduotuvės pasišalino. Remiantis šiais požymiais iš laikino sulaikymo protokolo ( b.l. 76) matyti jog buvo sulaikytas K. B. g.1997m. 2012-01-26 18val. 40 min.. Be to, tą patį vakarą, tik jau vėliau nuo 19.15 iki 19.30 val. buvo apklausta liudytoja R. A., kuri asmenį pavogusį pinigus apibūdino sekančiai: 16-17m. amžiaus, apie 166 cm. ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, apsirengęs juodos spalvos striuke, ant galvos vaikinas buvo užsidėjęs pilkos spalvos kapišoną. Vaikiną atpažinti galėtų. Liudytoja R. A. teisme patvirtino, jog atvežus policijos pareigūnams vaikiną prie parduotuvės, ji jį atpažino, kaip asmenį pavogusį pinigus iš kasos. Lietuvos Respublikos BPK 191str.2d. yra įsakmiai nurodyta, kad atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą. Asmens parodymo atpažinti tvarka yra reglamentuota BPK 192 str. , kad atpažintas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Tokių asmenų turi būti ne mažiau nei trys. Šiuo konkrečiu atveju įstatymu nustatytos tvarkos nebuvo laikytasi, kaltinamasis vienas buvo atvežtas policijos pareigūnų ir parodytas pardavėjai, kuri pasakė „šitas“. Todėl šio atpažinimo, pagal liudytojos parodymus teismas nelaiko teisėtais būdais surinktais įrodymais, nes atpažinimas padarytas nesilaikant įstatymo nuostatų. Vėliau liudytoja davė parodymus, apibūdindama asmenį matytą prie parduotuvės(b.l. 15-16). Teisme apklausta liudytoja R. A. teigė, jog ji nemano, kad policija atvestų kitą jaunuolį, kas yra taip pat svarbu vertinant jos parodymus šioje byloje. Todėl kaltinamojo ir jo įstatyminės atstovės teiginiai, kad pardavėja apsipažino, negali būti paneigti, nes atpažinimas buvo atliktas nesilaikant LR BPK 191-193 str. reikalavimų ir nelaikytinas turinčiu įrodomąją vertę. Byloje taip pat nėra duomenų, kad tarnybinis šuo pėdomis būtų atvedęs prie K. B.( vedė pėdomis link būrio vaikų b.l. 25). Pavogti pinigai atlikus asmens kratą, pas sulaikytą asmenį nebuvo rasti( b.l. 77). Priešingai, K. B. turėjo tiek pinigų, kiek jam liko grąžos iš dešimties litų, nusipirkus kramtomos gumos pakelį ( 8 litai su centais)(b.l. 59). Be to, liudytoja R. A. nuo ikiteisminio tyrimo pradžių( b.l. 15-16) teigė, jog ji jaunuolio rankoje matė dvidešimties litų kupiūrą, todėl čekyje, kaip gautą sumą nurodė 20 litų, nors pastarųjų ji iš jaunuolio negavo. Šios aplinkybės teismui kelia pagrįstas abejones, kadangi kratos metu nenustatyta jog K. B. būtų turėjęs 20 litų kupiūrą, nes buvo rasti jo piniginėje tik 8 litai metalinėmis monetomis. Liudytoja R. A. teismui negalėjo paaiškinti, kodėl negavusi užmokesčio už prekes ji atidarė kasą gryniesiems pinigams padėti ir grąžai sugrąžinti, nes teigė neprisimenanti, tuo tarpu vaikiną teigia įsidėmėjusi gerai, kas teismui taip pat kelia pagrįstas abejones, jos parodymų patikimumu. Todėl teismas konstatuoja jog įrodymų, kad K. B. 2012-01-26 d. 17.53 val. buvo parduotuvėje ir iš kasos pagrobė 200 litų, nėra. Kaltinimas rėmėsi ir išvestiniais liudytojo R. E. policijos pareigūno parodymais, kad tikėjimą jog K. B. pagrobė pinigus sustiprino tai, kad jiems važiuojant automobiliu išgirdo K. B. sakant tėvui telefonu, jog jį veža į parduotuvę(duomenys neskelbtini), nors jie K. B. apie tai nebuvo sakę. K. B. teigia girdėjęs per raciją buvusią automobilyje, jog jie vyksta į(duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę, kuri buvo apvogta. Šių kaltinamojo teiginiai buvo išsakyti dar ikiteisminio tyrimo metu, bet jie paneigti nebuvo, teismas paneigti to fakto, jog kaltinamasis negalėjo girdėti policijos racija perduodamo teksto, galimybės neturi. Be to, šioje byloje svarbi aplinkybė kur ir su kuo buvo K. B. vagystės parduotuvėje metu, tai yra laikotarpiu nuo 17.50 val. iki 18val. ( b.l. 55-56 58-59). Liudytoja I. B. teisme teigė, jog apie 17.25 val. ji paskambino K. ir paprašė atnešti striukę, kurią reikėjo susiūti. Atėjo po kokių 2-3min. ir prabuvęs apie 10-15 minučių, apie 17.50 val. K. su L. D. ir jos dukra L. išėjo( b.l. 142). L. B. teismui teigė, jog iš jos namų kartu su K. B. ir L. D. išėjo apie 17.45 val. visi kartu nuėjo pas K. į namus, jis persirengė, iš L. pasiėmė savo striukę, o pastarajam davė kitą striukę ir visi kartu nuėjo iki (duomenys neskelbtini), galėjo būti apie 18 valanda. Ji pabuvusi kurį laiką su vaikinais, maždaug už 7-10 minučių, nuėjo pasitiko draugę ir grįžo atgal prie vaikinų( galėjo užtrukti 6 minutes) ir vėl visi buvo drauge, iki atvažiavo policija. L. M. M. patvirtino, kad prie laiptų kartu su kaltinamuoju bei L., L., D. buvo apie 10-20 minučių. Niekas iš vaikinų nebuvo nulipęs laiptais žemyn, tik L. buvo nuėjusi pasitikti draugės. Liudytojas D. J. teisme patvirtino, jog jis kartu su kaltinamuoju K., L. D. vaikščiojo drauge, kai K. nešė siūti striukę, kai vėliau ėjo persirengti į namus, po to visi nuėjo prie laiptų, su jais buvo ir L., kuri vienintelė kurį laiką buvo nuėjusi pasitikti draugės, o jie visi buvo drauge iki atvyko policija. K. niekur nebuvo nuėjęs, visuomet buvo drauge. Liudytojas L. D. patvirtino, kad su kaltinamuoju sukrovę malkas išėjo ir eidami pro parduotuvę (duomenys neskelbtini) užsuko nusipirkti gumos, tai buvo apie 17 val., po to visur ėjo dviese, po vieną niekur nevaikščiojo, apsikeitė striukėmis, vėliau sutiko kitus draugus ir visi buvo drauge iki atvažiavo policija ir išsivežė K.. Tik viena draugė buvo kurį laiką pasitraukusi iš būrio, nes ėjo pasitikti draugės. Ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo K., kadangi jautė pareigūnų spaudimą, kurie buvo visą laiką kai jis buvo apklausinėjamas tyrėjos. Tyrėja E. S. teisme patvirtino apklaususi liudytoją L. D., kuris tuo metu buvo nepilnametis, ką jis pasakojo tą ji užrašė. L. D. buvo atvežtas policijos, nes buvo žinoma, jog jis į policiją pats neatvyksta. L. D. nurodė, jog jis vagystėje nedalyvavo, tačiau sekančią dieną su K. B. kraunant malkas, K. jam sakė, jog pavogęs iš parduotuvės 200 Lt. Jai pasirodė keista, kad ir įvykio dieną krovė malkas ir po to sekančią dieną pagal L. D. vėl krovė malkas. L. D. dėl atsakomybės nebuvo įspėtas nes nėra subjektas dėl amžiaus. Kaltinamojo įstatyminė atstovė E. B. teisme parodė, kad L. buvo atėjęs pas K., kitą dieną, kai sūnų parsivežė iš policijos. Jiems kalbantis virtuvėje buvo ji ir sesuo, tuomet L. sakė sūnui, kad policija nesąmonė, nepergyvenk, viskas bus gerai. Ir po šio pokalbio jis niekada daugiau jų namuose nesirodė. Jos nuomone, tuo metu L. D. apklaustas policijoje dar nebuvo. Tai rodo, jog K. B. sekančią dieną su L. D. malkų pas tetą nekrovė, nors jis tokias aplinkybes ir buvo nurodęs tyrėjai. Tai taip pat leidžia suabejoti L. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teisingumu. Liudytojas K. B. teismui patvirtino, kad jam paskambino B. ir pasakė, kad jo sūnų K. išsivežė policija. Jis paskambino sūnui į mobilų telefoną, ir pastarasis patvirtino jog jį veža policija. Jis paprašė pasiteirauti policininkų į kokią parduotuvę veža ir sūnus pasakė, kad į (duomenys neskelbtini). Teismas įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, neturi pagrindo netikėti liudytojų L. B., I. B., M. M. , D. J. parodymais, kurie iš esmės sutampa dėl esminių bylos aplinkybių, konkrečiai laiko, ir visiškai paneigia tas aplinkybes, jog K. B. 2012-01-26, laikotarpiu nuo 17.50 iki 18.00 valandos buvo parduotuvėje esančioje (duomenys neskelbtini) iš kurios buvo pagrobti pinigai. Teismui kelia abejonių ir tas faktas, kad pardavėja R. A. laukdama policijos išplovė parduotuvės grindis, taip sunaikindama galimai paliktus asmens pėdsakus parduotuvėje.

Teismo vertinimu, kilus pagrįstoms abejonėms dėl kaltinamojo kaltės, teismas, ištyręs visus esamus įrodymus, objektyviais duomenimis negali pašalinti jų, todėl vadovaujantis suformuota teismų praktika visas kilusias abejones vertintina kaltinamojo naudai ir kaltinamasis išteisintinas pagal pareikštą kaltinimą, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos numatytos LR 178str.2d. požymių(LR BK 303 str. 5d. 1 p.). Teismas vertino ir kaltinamojo asmenybę: praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi, mokyklos administracijos charakterizuojamas kaip draugiškas, nuoširdus ir paslaugus, tačiau vengiantis mokytis, nors mokytis gali gerai, tačiau savo sugebėjimais nesinaudoja( b.l. 95). Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba nusiskundimų dėl K. B. elgesio neturi( b.l.93).

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, civilinio ieškovo Kauno rajono centrinio vartotojų kooperatyvo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 10-13) atmestinas BPK 115 str. 3 d. 1 p. numatytais pagrindais.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 87), panaikintinas.

Daiktinį įrodymą – dirbtinės odos juodos spalvos striukė su kapišonu (b. l. 52), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina K. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str. 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 305 str. 3 d., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

išteisinti K. B. nenustačius jo veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. sudėties.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Civilinio ieškovo ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinį įrodymą – dirbtinės odos juodos spalvos striukę su kapišonu saugomą prie bylos grąžinti K. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Giačaitė