Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo L.Alechnavičiaus, kolegijos teisėjų V.Ruskan, A.Bakavecko, sekretoriaujant E.Bistrickienei, dalyvaujant vertėjai G.Maselskienei, pareiškėjo atstovams Jurij Daniliuk, Valerij Zelinskij, advokatui Vaclovui Janušauskui, atsakovo Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui advokatui Gediminui Pranevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės “Sedija” atstovui Igor Sosnovskij, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės “Liekų ragas” skundą atsakovui Žuvininkystės departamentui prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei “Senoji Baltija”, A. D. individualiai įmonei, E. N. individualiai įmonei, uždarajai akcinei bendrovei “Baltijos Žuvys”, uždarajai akcinei bendrovei “Baltlanta”, uždarajai akcinei bendrovei “Baltenera”, uždarajai akcinei bendrovei “Banginis”, uždarajai akcinei bendrovei “Freisa”, uždarajai akcinei bendrovei “Grinvita”, uždarajai akcinei bendrovei “JPD”, uždarajai akcinei bendrovei “Mažas laivas”, uždarajai akcinei bendrovei “Murtus”, uždarajai akcinei bendrovei Prekybos namai “Aistra”, uždarajai akcinei bendrovei “Roanda”, uždarajai akcinei bendrovei “Rikvaldas”, uždarajai akcinei bendrovei “Sėkmės žvejys”, uždarajai akcinei bendrovei “Senlina”, uždarajai akcinei bendrovei “Spika”, uždarajai akcinei bendrovei “Starkis”, uždarajai akcinei bendrovei “Stekutis”, uždarajai akcinei bendrovei “Sedija”, uždarajai akcinei bendrovei “Stilma”, uždarajai akcinei bendrovei “Vantana”, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pripažinti, kad 2007 01 31 Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo komisijos nutarimas patenkinti Lietuvos Žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos prašymą palikti 5000 tonų šprotų žvejybos kvotos rezervą pasikeitimui su Vokietija į rytinės jūros dalies menkių ir vakarinės Baltijos strimelės žvejybos Vokietijos vandenyse kvotas, yra neteisėtas ir jį panaikinti;pripažinti, kad 2007 01 31 Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo komisijos nutarimas dėl 17370 tonų paskirstyti prašymus pateikusioms įmonėms pagal paskutiniųjų trijų metų (2004-2006) įmonių sugavimų dalį nuo bendro Lietuvos šprotų sugavimo yra neteisėtas ir jį panaikinti;Įpareigoti Žuvininkystės departamentą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo komisiją iš naujo spręsti šprotų kvotų paskirstymą;įpareigoti Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo komisiją skirti šprotų sugavimo kvotą UAB “Liekų ragas”.

Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė “Banginis” palaiko atsakovo poziciją ir prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo E. N. individuali įmonė palaiko atsakovo poziciją ir prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė “Baltenera” palaiko atsakovo poziciją ir prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė “Freisa” palaiko atsakovo poziciją ir prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė “Grinvita” palaiko atsakovo poziciją ir prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė “Murtus” palaiko atsakovo poziciją ir prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė Prekybos namai “Aistra” palaiko atsakovo poziciją ir prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė “Roanda” palaiko atsakovo poziciją ir prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė “Senlina” palaiko atsakovo poziciją ir prašo pareiškėjo skundą atmesti .

Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė “Spika” palaiko atsakovo poziciją ir prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė “Starkis” palaiko atsakovo poziciją ir prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė “Stekutis” palaiko atsakovo poziciją ir prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė “Vantana” palaiko atsakovo poziciją ir prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė “Sedija” palaiko pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl Komisijos nutarimų panaikinimo.

Paaiškino, kad Komisija, priimdama 2007 01 31 nutarimą dėl šprotų kvotų 2007 metams paskirstymo, turėjo vadovautis Taisyklių 17.1, 17.4 punktais, t.y. žuvų naudotojų laivų skaičiumi ir paskutinių trejų metų žvejybos kvotų panaudojimo vidurkiu, o ne įmonių 2004-2006 metų sugavimo dalimis.

Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija palaiko atsakovo poziciją ir prašo pareiškėjo skundą atmesti. Paaiškino, kad Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos, vienijančios daugiau nei 70 Lietuvos žvejybos įmonių, tikslų - siekio užtikrinti racionalią ir žuvų išteklius tausojančią gamybą, žuvininkystės produktų pardavimo sąlygų gerinimo – būtų neįmanoma pasiekti nepagrįstai tenkinant vieno žvejybos subjekto, t.y. pareiškėjo, interesus ir ignoruojant žvejų bendruomenės interesus. Nurodo, kad atsakovo sprendimai priimti atsižvelgiant į bendrus Europos Sąjungos politikos šioje srityje principus, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir teisingumo bei protingumo principais.

Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė “Senoji Baltija” iš dalies sutinka su pareiškėjo skundu dėl komisijos nutarimų panaikinimo. Paaiškino, kad Komisija, priimdama 2007 01 31 nutarimą dėl šprotų paskirstymo, turėjo vadovautis Taisyklių 17.1, 17.4 punktais, žuvų naudotojų laivų skaičiumi ir paskutinių trejų metų žvejybos kvotų panaudojimo vidurkiu, o ne įmonių 2004-2006 metų sugavimo dalimis.

Byla išnagrinėta nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei “Senoji Baltija”, A. D. individualiai įmonei, E. N. individualiai įmonei, uždarajai akcinei bendrovei “Baltijos Žuvys”, uždarajai akcinei bendrovei “Baltlanta”, uždarajai akcinei bendrovei “Baltenera”, uždarajai akcinei bendrovei “Banginis”, uždarajai akcinei bendrovei “Freisa”, uždarajai akcinei bendrovei “Grinvita”, uždarajai akcinei bendrovei “JPD”, uždarajai akcinei bendrovei “Mažas laivas”, uždarajai akcinei bendrovei “Murtus”, uždarajai akcinei bendrovei Prekybos namai “Aistra”, uždarajai akcinei bendrovei “Roanda”, uždarajai akcinei bendrovei “Rikvaldas”, uždarajai akcinei bendrovei “Sėkmės žvejys”, uždarajai akcinei bendrovei “Senlina”, uždarajai akcinei bendrovei “Spika”, uždarajai akcinei bendrovei “Starkis”, uždarajai akcinei bendrovei “Stekutis”, uždarajai akcinei bendrovei “Stilma”, uždarajai akcinei bendrovei “Vantana”, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijai, nes apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo pranešta dienraštyje “Lietuvos rytas” Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 73 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo komisijos (toliau - Komisija) nutarimo, kuriuo paliktas 5000 tonų šprotų žvejybos kvotos rezervas bei nutarimo, kuriuo paskirstyta 17370 tonų šprotų žvejybos kvota, teisėtumo.

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1941/2006 2006 12 11, nustatančio Baltijos jūroje 2007 m. taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, I priedas nustato, kad Lietuvai skirtas šprotų žvejybos kvotos limitas sudaro 22745 t.

Pareiškėjas 2007 01 29 prašymu “Dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo” Nr.31 kreipėsi į Komisiją ir prašė jam skirti 10000 tonų brėtlingių sugavimo kvotą Baltijos jūroje (I tomas, b.l. 10). Žuvininkystės departamento prie LR Žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje departamentas 2007 02 09 raštu Nr. R18-(7.4)-409 informavo pareiškėją, kad 2007 01 31 įvykusio Komisijos posėdžio nutarimu šprotų kvotos paskirstytos naudotojams pagal paskutinių trijų metų jų sugavimo dalį bendrame Lietuvos žvejų šprotų sugavime, kadangi pareiškėjas nei 2004 – 2006 metais, nei nuo pat bendrovės įregistravimo žvejybinės veiklos nevykdė, pareiškėjui 2007 m. šprotų žvejybos kvotų neskirta (I tomas, b.l. 11).

Komisijos 2007 02 01 posėdžio protokolas Nr. 2 patvirtina, kad 2007 01 31 įvykusiame šios komisijos posėdyje buvo svarstomas 2007 m. šprotų žvejybos kvotų Baltijos jūroje paskirstymo žuvų išteklių naudotojams klausimas ir protokolinio nutarimo 1 punktu nutarta patenkinti Lietuvos Žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos prašymą palikti 5 tūkstančių tonų šprotų žvejybos kvotos rezervą pasikeitimui su Vokietija į rytinės Baltijos jūros dalies menkių ir vakarinės Baltijos strimelės žvejybos Vokietijos vandenyse kvotas bei šio protokolinio nutarimo 2 punktu nutarta 17 370 tonų paskirstyti prašymus pateikusioms žvejybos įmonėms pagal paskutinių trijų metų (2004-2006) įmonių sugavimų dalį nuo bendro Lietuvos šprotų sugavimo (I tomas, b.l. 14-17). Kadangi įmonių 2004-2006 metų sugavimo dalyje pareiškėjo dalis sudarė 0 %, pareiškėjui aukščiau nurodytu nutarimu 2007 m. šprotų žvejybos kvota Baltijos jūroje nepaskirta.

Pareiškėjas teigia, kad 2007 01 31 Komisijos nutarimas dėl 17370 tonų šprotų žvejybos kvotos paskirstymo prašymus pateikusioms įmonėms pagal paskutiniųjų trijų metų įmonių sugavimų dalį nuo bendro Lietuvos šprotų sugavimo bei nutarimas patenkinti LŽPGA prašymą palikti 5000 tonų šprotų žvejybos kvotos rezervą yra neteisėti, todėl naikintini.

Dėl Komisijos 2007 01 31 nutarimo paskirstyti 17370 tonų šprotų žvejybos kvotas prašymus pateikusioms įmonėms pagal paskutiniųjų trijų metų įmonių sugavimų dalį nuo bendro Lietuvos šprotų sugavimo, teisėtumo.

Skundžiamo nutarimo priėmimo metu žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimą reglamentavo Žuvininkystės departamento prie LR žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2007 01 24 įsakymu Nr. VI-8 patvirtintos Žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo taisyklės (toliau - Taisyklės). Taisyklių 2 punktas numato, kad žvejybos kvotos Baltijos jūroje skiriamos žuvų išteklių naudotojams (toliau – naudotojai), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistravusiems verslinės žvejybos veiklą, tokių naudotojų sąrašus tvirtina Žuvininkystės departamentas prie LR žemės ūkio ministerijos.

Nustatyta, kad pareiškėjas yra įtrauktas į Žuvininkystės departamento prie LR Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2004 12 15 įsakymu Nr. VI-65 (Žuvininkystės departamento prie LR Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2006 06 12 įsakymo Nr. VI-39 redakcija) patvirtintą Baltijos jūroje žvejojančių įmonių sąrašą (II tomas, b.l. 94 ). Pareiškėjas prašyme “Dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo” (toliau - Prašymas) nurodė jo pageidaujamą gauti žvejybos kvotų dydį ir kartu su Prašymu pateikė Komisijai šiuos dokumentus: UAB “Liekų ragas” įmonės registravimo pažymėjimo ir įstatų kopiją, laivo “Leona” įregistravimo Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre liudijimo kopiją, žvejybinio laivo atitikties liudijimo kopiją ir laivo “Leona” pirkimo sutarties kopiją (I tomas, b.l. 10).

Pagal Taisyklių 16 punktą naudotojai, pageidaujantys gauti žvejybos kvotas Baltijos jūroje, pateikia Žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo komisijai įmonės registravimo pažymėjimo ir įstatų kopiją (kai naudotojas yra juridinis asmuo ir šie dokumentai teikiami pirmą kartą arba pasikeitus rekvizitams) bei prašymą, kuriame, atitinkamai pagal Taisyklių 16.1-16.4 punktus, nurodo: norimų gauti žvejybos kvotų dydį; laivo (-ų), kuriuo (-iais) numato žvejoti, pavadinimą (-us); Bendrijos laivyno rejestro identifikavimo numerį; naudotojai, nuomojantys laivą (-us), pateikia laivo (-ų) nuomos sutarties (-čių) kopiją (-as). Vadovaujantis Žuvininkystės departamento prie LR žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2007 01 24 įsakymu Nr. VI-8 patvirtinto Žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo komisijos darbo reglamento 3 punktu, žuvų išteklių naudotojų (toliau – naudotojai) prašymus dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje nagrinėja ir skiria jas naudotojams Žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo komisija (toliau – Komisija).

Pažymėtina, kad Prašyme pareiškėjas nenurodė Taisyklių 16.2-16.4 punktuose paminėtų ir tokiame prašyme privalomų nurodyti duomenų - laivo, kuriuo numato žvejoti, pavadinimo, šio laivo nuomos sutarties kopijos (nors apie laivo, kuriuo pareiškėjas numato žvejoti, pavadinimą ir jo teisinę priklausomybę galimą spręsti iš pareiškėjo prie Prašymo pridedamų dokumentų turinio) bei Bendrijos laivyno rejestro identifikavimo numerio.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas siekė gauti žvejybos kvotas žvejodamas Baltijos jūroje laivu “Leona” (laivo savininkas UAB “Parex faktoringas ir lizingas”, naudotojas – UAB “Liekų ragas”) (I tomas, b.l.12, III tomas, b.l. 4-5, 44-46), kuris Prašymo pateikimo momentu, t.y. 2007 01 29, buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, tačiau dar nebuvo įregistruotas Lietuvos Respublikos žvejybos laivų rejestre ir šis žvejybos laivas neturėjo licencijos, suteikiančios teisę naudoti žvejybos pajėgumus gyvųjų vandens išteklių versliniam eksploatavimui, bei Bendrijos laivyno rejestro identifikavimo numerio (III tomas, b.l. 44-49). Pažymėtina, kad laivas “Leona” Žvejybos laivų rejestre buvo įregistruotas ir šiam laivui suteiktas Bendrijos žvejybos laivyno rejestro identifikavimo numeris Nr. DNK 000014198 bei išduota licencija Nr. 000018 tik 2007 02 02 (III tomas, b.l. 44), t.y. praėjus dviem dienoms nuo skundžiamo nutarimo priėmimo.

Kadangi pareiškėjo prašymo skirti bretlingio (šprotų) kvotą žvejybai Baltijos jūroje pateikimo momentu bei skundžiamo nutarimo priėmimo momentu pareiškėjo laivas “Leona” dar nebuvo įregistruotas Lietuvos Respublikos žvejybos laivų rejestre ir neturėjo licencijos, suteikiančios teisę naudoti žvejybos pajėgumus gyvųjų vandens išteklių versliniam eksploatavimui, vadovaujantis Taisyklių 7 punkto, nustatančio, kad žvejybos kvotos skiriamos tik tiems naudotojams, kurie pateikė visus reikalaujamus duomenis bei dokumentus, nuostatomis, darytina išvada, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu pareiškėjas neturėjo teisės gauti šprotų žvejybos kvotos.

Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Taisyklių 3 punktu žvejybos kvotos Baltijos jūroje skiriamos nedidinant šiame telkinyje žvejojančių naudotojų skaičiaus, bendro laivų skaičiaus bei menkes žvejojančių laivų skaičiaus, bendrų žvejybos pajėgumų (pagal laivų bendrą talpą (GT) ir pagrindinių variklių bendrą galią (kW)). Pažymėtina, kad tokia nuostata atitinka Europos Bendrijos vykdomą bendrąją žuvininkystės politiką, kuri turi garantuoti, kad gyvieji vandens ištekliai būtų naudojami užtikrinant tausojančias ekonomines, aplinkos ir socialines sąlygas. Tuo tikslu Bendrija turi imtis atsargumo priemonių, skirtų saugoti ir išlaikyti gyvuosius vandens išteklius, numatyti tausojantį jų naudojimą ir sumažinti žvejybos poveikį jūrų ekosistemoms (Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 2002 m. gruodžio 20 d. dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką 2 str. 1 d.). Minėto reglamento 4 straipsnio 1 dalis numato tokias žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo priemones kaip sugavimų ribojimas, laivų, kuriems leista žvejoti skaičiaus ir rūšies fiksavimas, žvejybos pastangų (laivo pajėgumo ir aktyvumo) ribojimas ir pan.

Nustatyta, kad pareiškėjo naudojamo laivo “Leona” pajėgumai – 296 GT talpos, pagrindinio variklio galia - 638 kW (III tomas, b.l. 45). Kaip nustatyta byloje ir teigia pats pareiškėjas, laivo “Leona” registravimui ir žvejybai Baltijos jūroje pareiškėjas įgijo jam priklausiusio laivo “Audru” pajėgumus (76 GT ir pagrindinio variklio galios 166 kW), taip pat žvejybai Baltijos jūroje - laivo “LBB – 6950” pajėgumus (74 GT ir pagrindinio variklio galios 165 kW) bei dalį UAB “Marestana” turėtų pajėgumų žvejybai Atlanto vandenyne (178 GT ir pagrindinio variklio galios 310 kW) (III tomas, b.l. 4-5, 44).

Pareiškėjo teiginys, kad joks norminis aktas nedraudžia dalies Atlanto vandenyne žvejybai skirtų pajėgumų panaudoti žvejybai Baltijos jūroje tuo metu, kai joje žvejojantys laivai ne pilnai išnaudoja Lietuvai skirtų pajėgumų limitą, yra nepagrįstas. Žvejybų kvotų skyrimą Atlanto vandenyne ir Baltijos jūroje reglamentuoja skirtingi Žuvininkystės departamento direktoriaus įsakymai – žvejybos kvotų Atlanto vandenyno žvejybos rajonuose skyrimo tvarką nustato Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2005 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. V1-21 patvirtintos Žvejybos kvotų skyrimo Atlanto vandenyno žvejybos rajonuose taisyklės, tuo tarpu žvejybų kvotų skyrimą Baltijos jūroje, kaip buvo nurodyta aukščiau, reglamentuoja Taisyklės. Vadovaujantis šių teisės aktų nuostatomis, Atlanto vandenynas ir Baltijos jūra žvejybos kvotų skirstymo atžvilgiu laikomi skirtingais telkiniais, žvejybos kvotos šiuose atskiruose telkiniuose skirstomos pagal skirtingą tvarką, todėl žvejybos kvotų tam tikram naudotojui paskyrimas Baltijos jūroje nėra susijęs su žvejybos kvotų skyrimu Atlanto vandenyne. Pažymėtina, kad žvejybų kvotų skyrimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato jokių išimčių, leidžiančių padidinti tam tikro naudotojo žvejybos pajėgumus Baltijos jūroje, sumažėjus šio naudotojo žvejybos pajėgumams Atlanto vandenyne. Be to žvejybai Baltijos jūroje panaudojus pajėgumus, skirtus žvejybai Atlanto vandenyne, būtų viršyti bendri Baltijos jūros žvejybiniai pajėgumai ir tuo pažeisti Taisyklių 3 punkto reikalavimai. Todėl teigtina, kad pareiškėjo iš UAB “Marestana” įgyti pajėgumai žvejybai Atlanto vandenyne nepriskirtini pareiškėjo pajėgumams žvejybai Baltijos jūroje.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo laivo “Leona” žvejybos pajėgumai - 296 GT talpos ir 638 kW pagrindinio variklio galios, žymiai viršija pareiškėjo turimus pajėgumus žvejybai Baltijos jūroje, t.y. 150 GT talpos ir 331 kW pagrindinio variklio galios, darytina išvada, kad pareiškėjas neturi pakankamai pajėgumų žvejybos kvotoms laivui “Leona” žvejybai Baltijos jūroje gauti. Akivaizdu, kad laivo “Leona” panaudojimas žvejybai Baltijos jūroje tiek pagal laivo bendrą talpą (GT), tiek pagal pagrindinio variklio bendrą galią būtų laikytinas nauju žvejybiniu pajėgumu, kuris žymiai padidintų bendrus žvejybos pajėgumus Baltijos jūroje, kas taip pat pažeistų Taisyklių 3 punkto reikalavimus.

Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, ir pareiškėjas jos neginčija, kad UAB “Liekų ragas” nei 2004-2006 metais, t.y. laikotarpiu, į kurį atsižvelgdama Komisija paskirstė naudotojams 2007 m. šprotų sugavimo kvotas, nei nuo įmonės įregistravimo, žvejybinės veiklos Baltijos jūroje nevykdė ir UAB “Liekų ragas” sugavimo dalis 2004-2006 metais sudarė 0 % (I tomas, b.l. 3-8, 14-17). Kadangi pareiškėjas žvejyba Baltijos jūroje neužsiėmė, vadovaujantis Taisyklių 3, 4, 5 punkto nuostatomis, žvejybos kvotos Baltijos jūroje pareiškėjui turėjo būti skiriamos kaip naujam žuvų išteklių naudotojui. Tai, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka yra įregistravęs verslinės žvejybos veiklą, yra įtrauktas į Baltijos jūroje žvejojančių įmonių sąrašą ir pareiškėjo naudojamas laivas “Leona” 2007 02 02 buvo įregistruotas žvejybinių laivų rejestre, savaime dar nereiškia, kad atlikus šiuos juridinius veiksmus pareiškėjas tapo žvejybos Baltijos jūroje kvotų naudotoju.

Atsižvelgiant į tai, kad Taisyklių 4 punkte nurodyti atvejai, kuriems esant nauji naudotojai gali gauti žvejybos kvotas Baltijos jūroje, t.y., kai tame telkinyje žvejyba užsiimanti individuali įmonė pertvarkoma į kitos teisinės formos įmonę; tame telkinyje žvejyba užsiimanti individuali įmonė pagal paveldėjimo teisę perregistruojama kito asmens vardu; keli tame telkinyje žvejojantys naudotojai jungimo būdu sudaro naują įmonę, nagrinėjamu atveju netaikytini, todėl skiriant pareiškėjui, kaip naujam žuvų išteklių naudotojui, žvejybos kvotas Baltijos jūroje, turi būti taikomas Taisyklių 5 punktas, numatantis, kad kitais atvejais nauji naudotojai žvejybos Baltijos jūroje kvotas gali gauti tik vietoj praradusio teisę žvejoti šiuose telkiniuose naudotojo, pritarus daugiau negu pusei tame telkinyje žvejojančių įmonių arba jas atstovaujančių organizacijų. Nustatyta, kad šprotų žvejybos kvotų skyrimo naujam naudotojui UAB “Liekų ragas” ir jo žvejybiniam laivui “Leona” klausimas buvo svarstytas 2007 m. kovo 14 d. LŽPGA įvykusiame žvejybos Baltijos jūroje įmonių susirinkime, kuriame iš 27 atviroje Baltijos jūroje žvejojančių įmonių dalyvavo 16 įmonių (kas sudaro 59 proc. tame telkinyje žvejojančių įmonių) ir visos šios įmonės vienbalsiai nutarė nepritarti, kad naujam naudotojui UAB “Liekų ragas” ir žvejybiniam laivui “Leona” būtų skiriamos šprotų ir kitų žuvų žvejybos kvotos (I tomas, b.l. 82-87).

Atkreiptinas dėmesys, kad nepriklausomai nuo būdo, pagal kurį būtų skirstomos 2007 m. šprotų kvotos, t.y. tiek skirstant žvejybos kvotas pagal žuvų naudotojų laivų skaičių ir paskutinių trejų metų žvejybos kvotų panaudojimo vidurkį, tiek pagal paskutiniųjų trejų metų (2004-2006) įmonių sugavimų dalį nuo bendro Lietuvos šprotų sugavimo, vadovaujantis Taisyklių 3, 4, 5, 16 punktų nuostatomis pareiškėjui kvota negalėjo būti skiriama. Todėl darytina išvada, kad Komisija 2007 01 31 nutarimu teisėtai neskyrė pareiškėjui šprotų žvejybos kvotos Baltijos jūroje.

Pažymėtina, kad šias teismo išvadas patvirtina ir nuo 2007 06 15 įsigaliojusių bei šiuo metu galiojančių Žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 06 07 įsakymu Nr. 3D-291 4, 5, 6, 8 ,17 punktai.

Be to iš šalių paaiškinimų bei bylos medžiagos (I tomas, b.l. 80, III tomas, b.l. 17, 22-23) seka, kad šiai dienai 3100 t (t.y. 64,64 proc.) rezervuotos šprotų kvotos jau yra paskirstyta žuvų išteklių naudotojams, o likusią rezervuotos kvotos dalį numatoma paskirstyti artimiausiu metu, todėl pareiškėjas turi teisę kreiptis į Komisiją dėl likusios nepanaudotos šprotų žvejybos kvotos rezervo dalies paskirstymo. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovas atsisakys nagrinėti tokį pareiškėjo prašymą ar atsisakys skirti jam kvotą, jeigu pareiškėjas atitiks visus jam teisės aktų keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti šprotų kvotų paskirstymo klausimą bei įpareigoti Komisiją skirti pareiškėjui šprotų sugavimo kvotą.

Pareiškėjo teiginys, kad neskirdamas jam žvejybos kvotų Baltijos jūroje atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 str. reikalavimus, yra nepagrįstas, nes šiame straipsnyje įtvirtinta norma taikytina ūkio subjektų, vykdančių ūkinę veiklą (konkurentų), o ne viešojo administravimo institucijos atžvilgiu.

Dėl Komisijos 2007 01 31 nutarimo patenkinti Lietuvos Žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos (toliau - LŽPGA) prašymą ir palikti 5 tūkstančių tonų šprotų žvejybos kvotos rezervą teisėtumo.

Pareiškėjas teigia, kad Komisijos 2007 01 31 nutarimas patenkinti LŽPGA prašymą ir palikti šprotų žvejybos kvotos rezervą yra neteisėtas, nes teisės aktai nesuteikia Komisijai teisės nagrinėti ne žuvų išteklių naudotojų prašymus skirti/rezervuoti žvejybos kvotas bei nenumato galimybės šias kvotas rezervuoti.

Nustatyta, kad LŽPGA Žuvininkystės departamento prie ŽŪM generaliniam direktoriui bei Žuvininkystės departamento prie ŽŪM Žvejybos Baltijos jūroje departamento direktoriui 2007 01 23 pateikė raštą “Dėl kvotų rezervavimo”, kuriuo prašė rezervuoti pasikeitimui su vokiečiais į kvotuojamas žuvis 6000 t šprotų (II tomas, b.l. 124). Pažymėtina, kad Europos Sąjungos valstybių narių teisė apsikeisti visomis arba dalimi joms paskirtų žvejybos galimybių (t.y. sugavimais ir/arba žvejybos pastangomis) yra numatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 2002 m. gruodžio 20 d. dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką 20 straipsnio 5 dalyje. Komisija 2007 01 31 posėdyje nutarė patenkinti LŽPGA prašymą ir paliko 5000 tonų šprotų žvejybos kvotos rezervą pasikeitimui su Vokietija į rytinės Baltijos jūros dalies menkių ir vakarinės Baltijos jūros dalies strimelės žvejybos Vokietijos vandenyse kvotas (I tomas, b.l. 14-17).

Žuvininkystės departamento direktoriaus 2004 06 01 įsakymu Nr. VI-17 LŽPGA yra pripažinta žuvininkystės produktų gamintojų organizacija menkių, strimelių, bretlingių (šprotų), plekšnių, lašišų, stintų ir otų žvejybai ir prekybai, šiuo metu LŽPGA nariais yra 76 Lietuvos žvejybos įmonės. Pagrindinius žuvininkystės produktų gamintojų organizacijų tikslus bei šių tikslų siekimo būdus nustato Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2 str. 19 d., numatanti, kad žuvininkystės produktų gamintojų organizacija siekia savo įstatuose (nuostatuose) numatytų šių svarbiausių tikslų – užtikrinti žuvų išteklius tausojančią žvejybą ir gerinti žuvininkystės produktų pardavimo sąlygas, ir įgyvendindama nustatytus tikslus, taiko šiuos būdus: gamybos planavimą pagal paklausą, gamintojų organizacijos narių pagamintų produktų pasiūlos ir tiekimo į rinką koncentraciją, palaiko žuvininkystės produktų stabilias kainas, žvejybos metodus, užtikrinančius žuvų išteklius tausojančią žvejybą. Pažymėtina, kad gamintojų organizacijų svarba pripažįstama ir Europos Sąjungos lygmenyje - Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 1999 m. gruodžio 17 d. dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo 9 punkte gamintojų organizacijos įvardinamos kaip bendrosios rinkos organizavimo “šerdis”.

LŽPGA Įstatų 1.1 punkte nurodoma, kad tai yra viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma - asociacija ir kuris laisvanoriškumo principu vienija Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybių juridinius asmenis, kurie verčiasi žvejyba Baltijos jūroje. Tarp kitų LŽPGA Įstatų 2.1.1 – 2.1.24 punktuose nurodomų asociacijos veiklos tikslų nurodoma, kad ši asociacija įsteigta atstovauti ir ginti asociacijos narių teises ir interesus Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos valstybiniuose ir kituose organuose, taip pat tarptautinėse organizacijose; registruoti ir tikslinti šios asociacijos narių žuvies sugavimo kvotų paskirstymą ir panaudojimą, kad būtų garantuotas geresnis kvotų įsisavinimas, asociacijos Tarybos nustatyta tvarka perskirstyti kvotas tarp asociacijos narių; skatinti gamybos apimčių planavimą ir derinimą pagal paklausą, sudaryti žvejybos bei gamybos planus. Įgyvendindama savo tikslus ir uždavinius, asociacija gali bendradarbiauti su užsienio šalių fiziniais ir juridiniais asmenimis (LŽPGA įstatų 1.5 p.) (I tomas, b.l. 88-89).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus LŽPGA tikslus ir nustatytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ši gamintojų asociacija, atstovaudama savo narių interesus, turėjo teisę kreiptis į Komisiją su prašymu palikti žvejybos kvotos rezervą. Be to atkreiptinas dėmesys, kad LŽPGA prašymas rezervuoti (t.y. laikyti, palikti atsargai) šprotų kvotos dalį pasikeitimui į kitos rūšies žuvų kvotas su kita Europos Sąjungos valstybe nare negali būti vertinamas kaip prašymas skirti kvotą šiai žvejybos įmonių interesus atstovaujančiai organizacijai, nes įvykdžius numatytus šprotų kvotos mainus į vakarinės Baltijos strimelių ir rytinės Baltijos menkių kvotas, gautos kvotos būtų paskirstytos žuvų išteklių naudotojams.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, Komisijai teisės aktais priskirta kompetencija nagrinėti žuvų išteklių naudotojų prašymus dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje ir skirti jas naudotojams (Komisijos Reglamento 3 p.), ši Komisijos kompetencija nėra apribota vien tik Taisyklėse konkrečiai nurodytais klausimais, nes vadovaujantis Taisyklių 24 punktu, Komisija taip pat sprendžia ir šiose taisyklėse nereglamentuotus žvejybos kvotų skyrimo atvejus. Kadangi kvotų dalies rezervavimo pasikeitimui į kitos rūšies žuvų kvotas atvejis Taisyklėse neaptartas, vadovaujantis Taisyklių 24 punkto nuostatomis darytina išvada, kad Komisija, nagrinėdama LŽPGA prašymą ir priimdama nutarimą palikti šprotų žvejybos kvotos rezervą pasikeitimui su Vokietija, rėmėsi teisės aktų jai nustatytais įgaliojimais.

Be to, pagal šalių paaiškinimus ir bylos medžiagą (I tomas, b.l. 80, III tomas, b.l. 17, 22-23) nustatyta, kad pareiškėjo ginčijamu Komisijos 2007 01 31 nutarimu, kuriuo paliktas 5 tūkstančių tonų šprotų žvejybos kvotos rezervas, numatyti šprotų žvejybos kvotos mainai su Vokietija neįvyko, t.y. šis nutarimas nebus vykdomas.

Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad Žuvininkystės departamento prie LR Žemės ūkio ministerijos žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo komisijos 2007 01 31 nutarimas patenkinti LŽPGA prašymą palikti 5000 tonų šprotų žvejybos kvotos rezervą pasikeitimui su Vokietija bei 2007 01 31 nutarimas dėl 17370 tonų šprotų žvejybos kvotos paskirstymo prašymus pateikusioms įmonėms yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti šiuos nutarimus ir įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo reikalaujamus atlikti veiksmus, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės “Liekų ragas” skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.