Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. RV-25-996 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžiu 21 d. nuosprendis pakeistas – A. L. paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. lapkričio 22 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. lapkričio 12 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. kovo 27 d. – 2 metai 7 mėnesiai 16 dienų. Nuteistasis 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2023 m. kovo 12 d.

Kitų atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas netenkintinas

Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. L. 2023 m. kovo 12 d. atliko 2/3 įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant A. L. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negalėtų būti taikomas. Yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Atlikus nuteistojo A. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nustačius, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau iš esmės yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2017 m. gegužės 8 d. atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą A. L. buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Be to, 2022 m. vasario 24 d., 2022 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus pataisos namuose buvo atlikti A. L. elgesio rizikos vertinimai, buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Teigiami pokyčiai buvo nustatyti gyvenamosios vietos, galimybės dirbti laisvėje, lėšų valdymo srityse, kadangi nuteistasis pateikė pažymas, patvirtinančias galimybę gyventi jo pasirinktu gyvenamosios vietos adresu ir darbdavio sutikimą jį įdarbinti lygtinio paleidimo atveju. 2023 m. kovo 8 d., 2023 m. rugsėjo 19 d. atlikus pakartotinį A. L. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, visais atvejais nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgus į nurodytus duomenis, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad A. L. pakartotinio nusikalstamumo rizikos rezultatai yra nuosekliai ir akivaizdžiai mažėjantys.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2015 m. lapkričio 12 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus 2019 m. liepos 4 d. specialistų pažymoje nurodyta, kad buvo nustatyta padidinta rizika nuteistojo agresyvaus elgesio darbuotojų bei kitų nuteistųjų atžvilgiu. 2017 m. gegužės 10 d. Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo sudarytas pirminis nuteistojo A. L. individualus socialinės reabilitacijos planas, kuris Vilniaus pataisos namuose, po atliko 2022 m. vasario 24 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo, buvo koreguotas ir papildytas. Remiantis individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonių analize, A. L. baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, įgijo vidurinį išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją, nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. vasario 28 d. nuosekliai dalyvavo kassavaitinėse individualiose psichologinėse konsultacijose, nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 22 d. dalyvavo ir sėkmingai baigė psichoedukacinę programą „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“, išklausė užsiėmimų ciklą „12 žingsnių programą“, 2021 m. kovo 30 d. dalyvavo ir baigė individualią psichologinę intervenciją „Problemų identifikavimas, sprendimas ir nusikalstamumo rizikos analizė“, 2021m. birželio 4 d. nuteistasis kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės, 2021 m. gruodžio 1 d. baigė programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Šių užsiėmimu metu buvo stebima menka motyvacija spręsti savo problemas bei bejėgiškumas – nuteistasis dažnai teigdavo, kad jis nieko negali padaryti dėl savo padėties, visas aptartas alternatyvas atmesdavo, be to, net ir iškėlęs tikslą bei numatęs žingsnius, teigdavo, kad šiuo metu negali to padaryti, nes „nenori“. 2022 m. balandžio – gegužės mėnesiais nuteistasis nuosekliai lankėsi individualiuose pokalbiuose, tų pačių metų birželio mėnesį baigė dalyvavimą individualiuose pokalbiuose. 2023 m. kovo 8 d. baigė dalyvavimą elgesio pataisos programoje „R.A.K.T.A.S“, nuo 2022 m. balandžio 21 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu A. L. leista užsiimti individualia apmokestinamąja veikla – namų ir aplinkos projektavimu. 2022 m. gruodžio 2 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu A. L. leista užsiimti individualia kūrybine veikla – tapyti paveikslus pagal skaičius, o nuo 2024 m. vasario 15 d. nuteistojo A. L. vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai. Taip pat laisvės atėmimo vietos įstaigoje atliko gerbūvio darbus, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, nuo 2023 m. birželio mėnesio dalyvavo 21 ak. val. trukmės psichologinėje „Nerimo valdymo“ programoje, 2023 m. rugsėjo mėnesį sėkmingai baigė užsiėmimus „Skolų valdymas, išieškojimo procesas, lėšų tvarkymas“. Pastebima, kad nuteistasis pasižymi aktyviu įsitraukimu bei motyvacija pokyčiui, linkęs koreguoti ir keisti savo nuostatas. Taigi nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Vienas iš A. L. skundo argumentų yra tai, kad jis vykdė ankstesniu Komisijos nutarimu paskirtas rekomendacijas, atliko gerbūvio darbus, užsiima individualia apmokestinamąja veikla, dalyvavo intervencinėse pataisos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, emocinių bei nerimo valdymo, mąstymo klaidų nagrinėjimui bei nuostatų keitimui, taip pat buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu, už pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sąžiningą darbą, tačiau Komisija jo atžvilgiu vis tiek priėmė neigiamą sprendimą. Pažymėtina, kad nors lygtinį paleidimą reglamentuojančios įstatymo nuostatos nekelia reikalavimo, jog būtų įvykdytos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos rekomendacijos tam, kad asmeniui būtų galima pritaikyti lygtinį paleidimą, tačiau į jų vykdymą yra atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, kaip bendrąją asmenį charakterizuojančią medžiagą. Priimant sprendimą šios aplinkybės vertinamos neatsietinai, o kartu su kitomis nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis.

Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nustatyta, kad nuteistasis mokykloje baigė 11 klasių, 12 klasės baigiamųjų egzaminų nelaikė, todėl vidurinio išsilavinimo neįgijo, taip pat neįgijo profesinės kvalifikacijos. Bausmės atlikimo metu Vilniaus mokymo centre nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą, Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo profesinę kvalifikaciją. Pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu A. L. atsisakė administracijos siūlyto darbo, nurodydamas, kad sutinka dirbti pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlytą darbą, jeigu jis atitiks jo lūkesčius. Po 5 metų, 2022 m. balandžio 21 d. pataisos namuose A. L. buvo leista užsiimti individualia veikla – namų ir aplinkos projektavimu, bei vėliau pataisos namų direktoriaus įsakymu A. L. leista užsiimti kūrybine veikla – tapyti paveikslus pagal skaičius, o nuo 2024 m. vasario 15 d. nuteistojo vykdoma veikla prilyginta darbinei veiklai. Be to kaip ir nuteistasis nurodo skunde, jog yra motyvuotas darbui, tačiau kai nebuvo atitinkamo darbo, todėl ir nedirbo. Iš legalizuotos veiklos, A. L. suteikta galimybė užsidirbti. Atkreiptinas dėmesys, jog 2024 m. vasario 5 d. nuteistasis pateikė MB (duomenys neskelbtini) vadovo pažymą, kurioje nurodyta, kad priims į darbą A. L. lygtinio paleidimo atveju. Bylos duomenimis nuteistasis apie 1,5 m. iki suėmimo oficialiai nedirbo, pagrindinis jo pajamų šaltinis galimai buvo nusikalstamu būdu gautos lėšos. Sodros duomenimis dirbo nuolat nuo 1999 m. iki 2014 m., gavo atlyginimą, o jo nusikalstama veika užfiksuota 2015 m. spalio – lapkričio mėnesiais. Pažymėtina, kad 2024 m. vasario 8 d. Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus pažymoje nurodyta, kad įstaiga A. L. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos buvo savanaudiško pobūdžio, nukreiptos į siekį praturtėti. Taip pat svarbu ir tai, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistasis atlikinėja bausmę, susijusios su nuteistojo ryšiais su asmenimis, susijusiais su narkotinių medžiagų vartojimu, laikymu, prekyba. Su šiais asmenimis nuteistąjį siejo nuolatiniai, ilgai trunkantys tarpusavio ryšiai, prie nusikalstamų veikų darymo nuteistasis prisijungė ne vienam kartui, o tęstinei veikai. Todėl darytina išvada, kad nors nuteistasis ir išreiškia motyvaciją dirbti, tačiau išlieka rizika, jog būdamas laisvėje A. L. vėl gali siekti materialinės gerovės sukūrimo pavojingomis ar nusikalstamomis veikomis.

Pažymėtina, kad A. L. atlieka subendrintą terminuotą laisvės atėmimo bausmę už tęstinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, t. y. už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė ir pardavė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagos, bei nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos laikymo, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis neigė savo kaltę dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje padaryto baudžiamojo nusižengimo kaltę pripažino iš dalies. Nesutikdamas su pirmosios instancijos jį skundė apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirta bausmė už labai sunkų nusikaltimą sugriežtinta. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad interviu metu A. L. kaltės neneigia, kaltu dėl tablečių prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad automobilyje laikė savo naudojimui vaistus nuo depresijos, tačiau jų nenaudojo, nežinojo, kad jose yra psichotropinių medžiagų. Visa tai rodo, jog A. L. blogai įsisavino teisinių normų reikalavimus, atsiriboja nuo visuomenės ir jos vertybių, sunkiau prisitaikė socialinėje aplinkoje. Būtent šių požymių bei antivisuomeninių pažiūrų sąsajos vyravo kaip tiesioginė nusikaltimo įvykdymo priežastis. Pagal padarytą nusikaltimo pobūdį akivaizdu, kad tuo metu egzistavo nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris bei kriminalinės nuostatos. A. L. neįvertino savo veiksmų pavojingumo, nekeitė elgesio. Tai rodo nuteistojo neatsakingumą, nesilaikymą visuomenėje nustatytų normų ir taisyklių. Nuo 2021 m. birželio 3 d. nuteistojo elgesys keičiasi teigiama linkme. Be to, kaip matyti iš asmens bylos, A. L. laisvės atėmimo vietos įstaigoje nuo 2019 m. liepos 9 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu įrašytas į linkusiųjų užpulti įskaitą, kadangi buvo padidinta rizika nuteistojo agresyvaus elgesio darbuotojų bei kitų nuteistųjų atžvilgiu. Nuteistasis pasižymėjo aiškiai išreikštu priešišku, menkinančių požiūriu jį prižiūrinčių darbuotojų atžvilgiu. Sunkiai valdė emocijas bei nebuvo motyvuotas valdytis. Kurstė nuteistuosius priešintis priežiūros reikalavimams. Pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu baustas 8 kartus drausmine tvarka, skatintas 3 kartus už gerą elgesį. Be to 2020 m. kovo 30 d. Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu panaikinta 2019 m. liepos 25 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu skirta nuobauda, už tai, kad A. L. sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tokiu būdu šiukščiai pažeidinėdamas viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus bei nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Visgi, teismas pažymi, kad priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, vertinama asmenį charakterizuojančių aplinkybių visuma, kuri neatsiejamai susijusi ir su nuteistojo elgesiu praeityje. Iš asmens bylos nustatyta, kad A. L. bausmės atlikimo metu baustas 8 kartus ir skatintas tik 3 kartus, todėl įvertinus nuteistojo padarytus pažeidimus bei gautus paskatinimus seka išvada, jog A. L. nėra pakankamai sistemingai skatinamas už asmeninius pasiekimus resocializacijos procese. Vien tai, kad nuteistojo vertinimu, Nutarime akcentuota jo neigiama praeities charakteristika, nesudaro pagrindo laikyti Nutarimo neteisėtu, kadangi, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo charakteristika nebuvo vertinta atskirai, kaip išimtinai lėmusi tokio Komisijos sprendimo priėmimą.

Nuteistojo skunde kaip vienas iš pagrindinių lygtinio paleidimo taikymui aplinkybė nurodo, kad nuteistasis turi šeimą jau 25 metus, su šeima palaiko glaudžius santykius, išauginęs dukra. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su mama, tėvu, žmona bei dukra. Artimųjų yra lankomas pasimatymų metu. Atsižvelgiant į tai, kad nors ir nuteistasis palaiko ryšius su savo šeimos nariais, tačiau įvertinus tai, kad ši aplinkybė egzistavo ir jo nusikalstamų veikų metu, spręstina, kad būnant laisvėje santykiai nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų. Tačiau, išlaikyti konstruktyvius ryšius su artimaisiais gali palengvinti nuteistojo integracijos į visuomenę procesą. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis savo elgesį koregavo tinkama linkme, tačiau vien šių teigiamai apibūdinančių nuteistąjį duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankamos. Šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Vertinant nuteistojo gyvenimo stilių bei piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis pažymėtina, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys siejasi su asmenimis, susijusiais su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, laikymu bei prekyba. Be to, ir šią tęstinę nusikalstamą veiką A. L. padarė veikdamas kartu su kitais asmenimis. A. L. su šiais asmenimis siejo nuolatiniai, ilgai trunkantys tarpusavio ryšiai, prie veikos jis prisijungė ne vienam kartui, o tęstinei veiklai. Nuteistojo dalyvavimas nebuvo atsitiktinis, nuteistasis sąmoningai suvokė, kad prisijungia prie nusikalstamos veikos darymo. Kadangi A. L. nuteistas pirmą kartą, nėra galimybės nustatyti, ar kriminalinis elgesys buvo jo gyvenimo būdo dalis. Šiuo metu kritiškai vertina savo ankstesnį gyvenimo stilių ir kontaktus su konkrečiais asmenimis, tačiau asmenų, su kuriais tuo metu palaikė ryšius ir nusikalstamai veikė įtaka nuteistojo gyvenimo būdui buvo reikšminga. Be to, nuteistasis nurodė, kad niekada nėra vartojęs narkotinių medžiagų, tačiau yra teistas už nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos laikymą, kurios buvo rastos kratos metu jo automobilyje, dvi tabletės „Xanax“. Pateiktoje specialisto išvadoje, nurodyta, kad šiose tabletėse yra psichotropinės medžiagos, nuteistasis nežinojo, kad turėtose tabletėse yra psichotropinės medžiagos, tačiau tvirtino, kad šias tabletes laikė savo naudojimui, nuo depresijos. Alkoholio vartojimo problemas kategoriškai neigia. Byloje duomenų apie psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sąsajas su A. L. nusikalstamu elgesiu nėra.

Pabrėžtina, kad nuteistojo adaptacija prie socialinės aplinkos be išskirtinių sunkumų. Teigia, kad palaiko ryšius su draugais, kurie laisvėje. Byloje nėra duomenų apie streso įveikos sutrikimus – nerimą, fobiją. Savivertė gana aukšta. Nėra duomenų apie autoagresyvaus ar suicidinio elgesio atvejus. Pažymėtina, kad nuteistojo emocinė gerovė nesietina su A. L. nusikalstamo elgesio raiška. Aptariant Socialinio tyrimo išvadoje A. L. mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, pabrėžiama, jog nuteistasis savo elgesio, veiksmų pavojingumo nusikalstamos veikos padarymo metu kritiškai nevertini. Ateities planų neįvardina, kadangi paskirta ilga laisvės atėmimo bausmė. Tačiau galima išskirti tokius su nuteistojo mąstymu ir elgesiu siejamus kriminogeninius poreikius, t. y. savo elgesio pasekmių numatymo sunkumai, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai.

Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami šie nuteistojo statiniai kriminogeniniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai – bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas buvo nuteistas, A. L. padarė ne vieną teisės pažeidimą, o dalyvavo tęstinėje nusikalstamoje veikoje, todėl nustatytas nusikalstamo elgesio modelis (siekiant finansinės naudos). Tačiau didžiąja dalimi išskiriami nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai, kuriuos nuteistasis pats turi ir gali dar koreguoti – materialinių išteklių valdymo įgūdžių stoka (teisės pažeidimai yra savanaudiško pobūdžio, nukreipti į siekį praturtėti nusikalstamu būdu), gyvenimo būdo neigiami aspektai, vykdant tęstinę nusikalstamą veiką, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis bei nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, pasekmių numatymo sunkumai. Bei nuteistajam išskiriami 2 apsauginiai kriminogeniniai veiksniai – įgijo vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją ir patvirtino galimybę dirbti laisvėje. Todėl nuteistajam rekomenduojama tęsti socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, siekiant valdyti kriminogeninius poreikius.

Teismas neabejotinai vertina ir laiko svarbiais paminėtus nuteistojo elgesio teigiamus pokyčius ir kitas aplinkybes, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, turimi socialiniai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Minėtos išvardytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus ir į kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, minėtos išvados nėra pagrindo daryti.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis bei kad toliau jis gali būti neizoliuotas nuo visuomenės, o toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės ir bausmių vykdymo paskirtis. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Dėl šių priežasčių, teismas sprendžia, kad šiame gyvenimo ir bausmės atlikimo etape nuteistasis A. L. nėra pilnai linkęs keisti savo elgesio ir ruoštis integracijai į visuomenę. Be to nuteistasis buvo teikiamas Komisijai 3 kartus, taip pat buvo priimtos Vilniaus miesto apylinkės teisme nutartys, kuriuose nutarta netaikyti A. L. lygtinio paleidimo. Nurodant tai, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals, o jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį. Nepakanka nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų išvadai, kad būdamas laisvėje bus lojalus įstatymams ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad skundžiamame Komisijos nutarime balsuojant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos komisija balsų dauguma 3 – už, 1 – prieš buvo nutarta netaikyti A. L. lygtinio paleidimo. Tačiau pateikta atskira Komisijos nario nuomonė, kuris siūlo taikyti lygtinį paleidimą, nes asmuo laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, turi darbinės patirties, kuria ateities planus dėl naujų profesinių kvalifikacijų įgijimo, jo vykdoma veikla prilyginta darbinei, Tačiau visi šie aspektai yra svarbūs ne tik svarstant A. L. lygtinio paleidimo atvejų, o visais atvejais, kadangi nuteistasis privalo elgtis kaip ir kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Sutiktina su nuteistojo argumentu, jog po lygtinio paleidimo nuteistasis yra prižiūrimas ir fiksavus pažeidimus gali būti grąžintas atgal likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimui. Visgi, jau buvo minėta, kad lygtiniam paleidimui taikyti, būtina nustatyti sąlygas, kurių nagrinėjamu atveju nustatyta nebuvo. Šiuo metu A. L. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.

Nuteistąjį paleisti lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 82 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. L. skundą dėl Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. kovo 29 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam A. L. Nr. RV-25-996.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.