- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-07
- Bylos Nr.
- 2S-1300-153/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05323-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- A. K.
- Išvadą teikia
- Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
Procesinio dokumento kategorijos: 110.1; 122.1; 122.3; 122.5.
N U T ARTIS
2013 m. birželio 7 d.
Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. P. atstovo advokato L. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-8818-924/2013 pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui A. K. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba,
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti 2009-11-18 Kauno rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-314-358/2009, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, dalį dėl ieškovės bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini).
Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki civilinės bylos išnagrinėjimo nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su vaikais E. K., gim. (duomenys neskelbtini) , ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini) , tvarką: vasaros atostogų metu liepos 10 d. 18 val. ieškovei suteikiant teisę pasiimti vaikus iš atsakovo gyvenamosios vietos ir rugpjūčio 20 d. 18 val. grąžinti vaikus į atsakovo gyvenamąją vietą; neporinių metų žiemos atostogų metu gruodžio 23 d. 18 val. ieškovei suteikiant teisę pasiimti vaikus iš atsakovo gyvenamosios vietos ir 2014 m. sausio 4 d. 18 val. grąžinti į atsakovo gyvenamąją vietą; porinių metų pavasario atostogų metu kovo 25 d. 18 val. suteikiant teisę pasiima vaikus iš atsakovo gyvenamosios vietos ir balandžio 4 d. 18 val. grąžinti į atsakovo gyvenamąją vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė kaip nepagrįstą. Teismo nuomone, ieškovė nenurodė, kodėl nepritaikius jos prašomos laikinosios apsaugos priemonės, bet kurios iš šalių ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ar kad nukentės turtinės ar neturtinės vaiko teisės. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė prašo suteikti daugiau galimybių bendrauti su vaikais jų vasaros, žiemos bei pavasario atostogų laikotarpiu, nustatant konkrečias dienas, tačiau vaikų artimiausios atostogos, kurių metu ieškovė siekia laikinai juos pasiimti iš tėvo gyvenamosios vietos, bus tik liepos 10 d. Be to, Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-314-358/2009, buvo patvirtintos šalių taikos sutarties, nustatančios bendravimo su vaikais tvarką, sąlygos, kurių 5.2 p. šalys susitarė, kad vaikų vasaros atostogų metu atsakovas įsipareigoja leisti vaikus atostogauti su ieškove tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje kitoje valstybėje ne trumpiau kaip mėnesį. Teismas nurodė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išspręsta iš esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovės atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-04-09 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, patenkinti ieškovės prašymą ir iki bus išnagrinėta ši byla taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatant tokią ieškovės bendravimo su vaikais E. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ) ir K. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ) nedalyvaujant atsakovui tvarką:
1. Vasaros atostogų metu liepos 10 d. 18 val. ieškovė pasiima vaikus iš atsakovo gyvenamosios vietos ir rugpjūčio 20 d. 18 val. ieškovė grąžina vaikus į atsakovo gyvenamąją vietą;
2. Neporinių metų žiemos atostogų metu gruodžio 23 d. 18 val. ieškovė pasiima vaikus iš atsakovo gyvenamosios vietos ir 2014 m. sausio 4 d. 18 val. ieškovė grąžina vaikus į atsakovo gyvenamąją vietą;
3. Porinių metų pavasario atostogų metu kovo 25 d. 18 val. ieškovė pasiima vaikus iš atsakovo gyvenamosios vietos ir balandžio 4 d. 18 val. ieškovė grąžina vaikus į atsakovo gyvenamąją vietą.
Apeliantas nurodė tokius motyvus:
1. Teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų ir neatsižvelgė į vaikų interesus. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) išvadoje, kuria rėmėsi ieškovė, nurodyta aplinkybė, kad vaikams nėra sudarytos tinkamos sąlygos nuolatiniam ir netrukdomam bendravimui su ieškove. Ieškovei būnant Lietuvoje atsakovas neleido matytis su vaikais, ir tik Tarnybos darbuotojų dėka buvo suderinta galimybė matytis su vaikais tik atsakovui dalyvaujant. Šios aplinkybės yra užfiksuotos teismui pateiktame 2013-03-25 apžiūros protokole;
2. Atsakovas ignoruoja Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-18 nutartimi (c. b. Nr. 2-314-358/2009) patvirtintas bendravimo su vaikais sąlygas netrukdomai bendrauti su vaikais, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrintų galimybę nekliudomai bendrauti ir matytis su vaikais nedalyvaujant ir nekliudant atsakovui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apylinkės teismo 2013-04-09 nutartį palikti galioti. Atsakovas nurodė tokius motyvus:
Šalies argumentai
1. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašoma nustatyti laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra tokia pati, kokią yra prašoma nustatyti ieškiniu, todėl be teismo sprendimo prašoma patenkinti ieškinyje nurodytus reikalavimus;
2. Ieškovės reikalavimas nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką gali būti svarstomas, jeigu tokia tvarka nebūtų nustatyta ir ieškovei būtų neleidžiama bendrauti su vaikais. Jei ieškovei būtų trukdoma bendrauti su nepilnamečiais vaikais, ji turi teisę išsiimti vykdomąjį dokumentą ir priverstinai vykdyti Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-18 nutartį;
3. Teismo nutartimi patvirtintos Sutarties 5.2. p. numato, kad vasaros atostogų metu atsakovas įsipareigoja leisti vaikus atostogauti su ieškove tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje kitoje valstybėje ne trumpiau kaip mėnesį. Ieškovė prašė leisti jai su vaikais užsienyje atostogauti mėnesį ir 10 dienų, tačiau tokio termino prailginimo niekaip nepagrindė, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jis atitinka vaikų interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo ir nenustatė jos nurodytos laikinosios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal CK 3.65 straipsnį, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti šio straipsnio 2 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys numatytos ir CPK 145 straipsnio 1 dalyje, tačiau nei vienoje paminėtoje teisės normoje kaip laikinosios apsaugos priemonė nėra įvardintas laikinosios bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymas. Teismas gali taikyti tik CPK ir kituose įstatymuose nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Išimtiniais atvejais byloje prireikus laikinai sureguliuoti itin specifinę ginčo situaciją, kuriai įstatymuose tinkama laikinoji apsaugos priemonė nėra įtvirtinta, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) bei specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais, gali ad hoc pritaikyti originalaus pobūdžio apsaugos priemonę.
Bylos medžiaga patvirtina, kad šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra nustatyta Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-18 nutartimi (c. b. Nr. 2-314-358/2009) patvirtintoje taikos sutartyje (5.1–5.5 punktai). Ieškiniu ieškovė siekia pakeisti taikos sutartimi nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodyta laikinoji bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka sutampa su prašoma nustatyti ieškiniu. Ieškovė siekia nustatyti konkrečias nepilnamečių vaikų paėmimo iš atsakovo ir grąžinimo atsakovui dienas bei terminus vaikų pavasario, vasaros ir žiemos atostogų metu, motyvuodama tuo, jog ieškovei nėra sudarytos tinkamos sąlygos nuolatiniam ir netrukdomam bendravimui su vaikais atsakovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių turinį, pirmosios porinių metų pavasario atostogos, kurių metu ieškovė nori paimti vaikus, bus 2014 m., o pirmosios neporinių metų žiemos atostogos bus 2013-12-23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra tikslinga nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų paėmimo ir grąžinimo vaikų žiemos ir pavasario atostogų metu tvarką, nes iki prašyme nurodytų atostogų termino pradžios byla gali būti išnagrinėta ir klausimas dėl nepilnamečių vaikų paėmimo ir grąžinimo tvarkos nustatymo žiemos ir pavasario atostogų metu gali būti išspręstas iš esmės teismo sprendimu. Artimiausios atostogos, kurių metu ieškovė siekia laikinai pasiimti vaikus iš atsakovo, yra vasaros atostogos – nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 20 d. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad ieškovė tik laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali įgyvendinti savo teisę netrukdomai bendrauti su vaikais jų vasaros atostogų metu. Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-18 nutartimi (c. b. Nr. 2-314-358/2009) patvirtintos taikos sutarties 5.2 punkte nurodyta, kad vaikų atostogų metu atsakovas įsipareigoja leisti vaikus atostogauti su ieškove tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje kitoje valstybėje ne trumpiau kaip mėnesį. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str. 1 d.) ir yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 str. 4 p.). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 str. 3 d.). Ieškovė gali kreiptis į Kauno apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl 2009-11-18 nutarties vykdymo priverstine tvarka ir tokiu būdu įgyvendinti savo teisę pasiimti vaikus iš atsakovo vasaros atostogoms vienam mėnesiui. Ieškovė Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada bei 2013-03-25 Atvejo peržiūros protokolu Nr. ŠD-156 gali įrodinėti aplinkybę, jog atsakovas nevykdo taikos sutarties sąlygų. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų būtinumą prailginti vasaros atostogų terminą dešimčiai dienų, todėl teismas negali įvertinti, ar vasaros atostogų termino neprailginimas gali pažeisti nepilnamečių vaikų interesus.
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirojo skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.