Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-12-13 · Administracinė byla Nr. I-6779-644/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-12-13Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-07-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-13
Bylos Nr.
I-6779-644/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01637-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6779-644/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01637-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 13 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. L. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-3, 8-9).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-08-03 iki 2016-03-03 buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 1-me sektoriuje netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad kamerose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, o šį plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas. 9 būrio 1 gyvenamosios patalpos plotas 20 kv. m, joje gyveno iki 11 nuteistųjų. Patalpos apšvietimas nesiekė 200 lx., langai nesandarūs, jų rėmai išpuvę, dėl to žiemos metu temperatūra patalpoje siekė 7-8 Co. Būryje virtuvėlės nebuvo, todėl maistą gamino ir laikė gyvenamojoje patalpoje. Būryje taip pat nebuvo laisvalaikio kambario, todėl nebuvo ką veikti. Minėti pažeidimai sukėlė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos ir gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Atsiliepimas

Atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 42) pažymėjo, kad atsakovo atstovo duomenys apie gyvenamųjų patalpų plotus neatitinka tikrovės. 10 būrio 1 gyvenamosios patalpos ir 9 būrio 5 gyvenamosios patalpos plotas 18 kv. m. Be to, 2 būrys yra drausmės grupė, todėl šiuo atveju vienam asmeniui patalpoje negali tekti mažiau nei 3,6 kv. m ploto.

Atsakovo atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepimu, kurį papildė (b. l. 13-18, 45, 50-51) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad minimali gyvenamojo ploto norma gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta, jis buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose. 1-jo sektoriaus būriuose įrengtas dieninis elektros apšvietimas, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, ar sugadintus šviestuvus jie nedelsiant keičiami naujais. Įstaigos 1-jo sektoriaus būriuose langai tvarkingi ir skaidrūs. Sulūžę langai nedelsiant tvarkomi arba keičiami naujais. 1-jo sektoriaus 2 būryje yra įrengtas poilsio kambarys, jo plotas 21,93 kv. m, 9 ir 10 būriuose poilsio kambarių nėra, tačiau laisvu laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore. Gyvenamosiose patalpose yra įrengta centrinė šildymo sistema, kuri užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą. Esant būtinumui nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai. Pataisos namų 1-me sektoriuje virtuvėlės įrengtos visuose būriuose. Duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą dėl sveikatos sutrikimų, kurių atsiradimą galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą, ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą, todėl jo skundas nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 1-me sektoriuje netinkamomis sąlygomis laikotarpiais nuo 2015-08-03 iki 2016-03-03 (administracinė byla nagrinėjama pagal teismo 2018-09-04 nutartimi priimtą pareiškėjo A. L. 2018-08-27 skundą (dok. Nr. 18239), kuriame ginčo laikotarpis yra apibrėžtas nuo 2015-08-03 iki 2016-03-03).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose Pravieniškių PN-AK 1-jo sektoriaus gyvenamosios patalpose: nuo 2015-08-03 iki 2015-11-03 – 10 būrio (101 brigada) 1 gyvenamojoje patalpoje, nuo 2015-11-03 iki 2016-03-01 – 9 būrio (93 brigada) 5 gyvenamojoje patalpoje, nuo 2016-03-01 iki 2016-03-03 – 2 būrio (21 brigada) 1 gyvenamojoje patalpoje (b. l. 22).

Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atsiliepimą pažymėjo, kad 2 būrys yra drausmės grupėje ir nuteistieji patalpose yra rakinami, todėl priešingai nei nurodo atsakovo atstovas, šiuo atveju vienam asmeniui patalpoje negali tekti mažiau nei 3,6 kv. m. ploto.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-01-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1011-624/2017 yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 2 dalį drausmės grupei priskirti nuteistieji gyvenamosiose patalpose užrakinami tik nakties metu, todėl vertinant pareiškėjui tekusį plotą drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, nėra pagrindo taikyti didesnę nei 3,1 kv. m ploto normą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo laikomas drausmės grupėje (b. l. 54), taigi plotas vienam asmeniui 2 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje turėjo būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui.

Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad atsakovo atstovas pateikdamas duomenis apie 2 būrio 1 gyvenamosios patalpos plotą pats sau prieštarauja, nes atsiliepime ir 2018-09-20 pažymoje nurodo, kad 2 būrio 1 gyvenamosios patalpos plotas 30,11 kv. m, tačiau iš atsakovo pateiktos 2 būrio patalpų schemos matyti, kad 1 gyvenamosios patalpos plotas - 26,04 kv. m (b. l. 23, 67). Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas remiasi pareiškėjo argumentais ir konstatuoja, kad 2 būrio 1 gyvenamosios patalpos plotas 26,04 kv. m.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 10 būrio (101 brigada) 1 gyvenamosios patalpos plotas 24,90 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui patalpoje teko 3,11 kv. m (24,90/8) ploto, 9 būrio 5 gyvenamosios patalpos plotas 35,40 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, t. y., vienam asmeniui teko 3,21 kv. m (35,40/11) ploto, 2 būrio 1 gyvenamosios patalpos plotas 26,04 kv. m, įrengtos 9 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui teko 2,89 kv. m (26,04/9) ploto (b. l. 22, 23, 67, 68, 69).

Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą pažymėjo, kad 10 būrio 1 gyvenamosios patalpos ir 9 būrio 5 gyvenamosios patalpos plotas buvo 18 kv. m, tačiau jokių objektyvių įrodymų savo argumentams pagrįsti į bylą nepateikė. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas būtų laikomas 18 kv. m ploto gyvenamosiose patalpose. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl 10 būrio 1 gyvenamosios patalpos ir 9 būrio 5 gyvenamosios patalpos plotų iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 10 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje ir 9 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. Kadangi 2 būrio 1 patalpoje teko jam teko 2,89 kv. m ploto, konstatuotina, kad laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-03-03 (2 paros) Taisyklių 11¹.1. nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma pareiškėjui nebuvo užtikrinta, kadangi trūko 0,21 kv. m ploto.

Pareiškėjas pažymėjo, kad didelę gyvenamosios patalpos dalį užėmė baldai, dėl to nebuvo galimybės judėti.

Teismas pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tačiau pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo aplinkybės dėl baldų užimamo ploto yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todėl vertintinos kaip šio pažeidimo dalis (žr., LVAT 2013-03-16 sprendimas byloje Nr. A822-1053/2013).

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad 9 būrio gyvenamosios patalpos apšvietimas buvo mažesnis nei 200 lx, kameros langai nesandarūs, jų rėmai supuvę ir kiauri, todėl šaltuoju metų laiku patalpoje buvo šalta.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) nustato, kad oro temperatūra gyvenamojoje patalpoje turi būti 18-28°C (16 p.), patalpų bendra dirbtinė apšvieta - ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Laisvės atėmimo vietos įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.).

Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apšvietimą, oro temperatūrą, ar langų būklę, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes, konstatuodamas, kad, jo nuomone, minėti parametrai neatitiko minimalių reikalavimų. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų laikymąsi. Pažymėjo, kad gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Pataisos namuose yra įrengta centrinė šildymo sistema taip užtikrinant tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose šaltuoju metų laiku. Esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus jiems išduodami elektriniai šildytuvai. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimais apie gyvenamųjų patalpų apšvietimo, oro temperatūros ar įrenginių (langų) atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad dirbtinis apšvietimas, oro temperatūra, įrenginių (langų) būklė neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl nepakankamo apšvietimo, oro temperatūros, langų būklės iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl būrio virtuvėlės bei laisvalaikio kambario neįrengimo.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-06 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui, be kita ko, turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys, taip pat, esant techninėms galimybėms, virtuvėlė (kiekvienam būriui; Taisyklių 5.11 p.).

Iš Pravieniškių PN – AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2018-09-20 pažymos Nr. 88-577 matyti, kad 1 sektoriaus būriuose virtuvėlės yra įrengtos (b. l. 23). Minėtą aplinkybę taip pat patvirtina 2, 9, 10 būrių patalpų schemos (b. l. 67-69). Be to, teismas pažymi, kad nuteistųjų maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo neteisėti veiksmai dėl šių aplinkybių nekonstatuotini.

Bylos duomenys patvirtina pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl poilsio kambarių neįrengimo būriuose Nr. 9 ir 10 (b. l. 23), todėl šiuo atveju konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl laisvalaikio kambarių neįrengimo.

Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, jog dėl laisvalaikio kambario neįrengimo pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes, taip pat deklaratyviai pažymėjo, kad dėl neįrengtų poilsio kambarių neturėjo ką veikti. Teismo vertinimu, pareiškėjo patirti laikini nepatogumai dėl poilsio kambarių neįrengimo negali būti tokie intensyvūs, kad atsirastu pagrindas neturtinei žalai atlyginti.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos, sanitarinių ir buitinio aprūpinimo sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija ginčui aktualiu laikotarpiu 2 paras (nuo 2016-03-01 iki 2016-03-03) neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos (kameroje trūko 0,21 kv. m ploto), taip pat nuo 2015-08-03 iki 2016-03-01 neaprūpino pareiškėjo laisvalaikio kambariu, todėl konstatuotina, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė 3000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais, sukrėtimu, sveikatos sutrikimais, pažeminimu ir pan. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Iš atsakovo atstovo pateikto Medicinos pažymėjimo (išrašas iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos) matyti, kad pareiškėjui sveikatos sutrikimų dėl netinkamų kalinimo sąlygų nekonstatuota (b. l. 20). Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Teismas , įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju galėtų būti vertinamas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme. Įvertinus nustatytus pažeidimus, jų trukmę, mastą galima teigti, kad pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų (gyvenamojo ploto trūkumo 2 paras ir laisvalaikio kambarių neįrengimo) galėjo patirti tam tikrų papildomų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Teismas , įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę, bei nenustatęs, kad dėl minėtų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (išgyvenimai, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86- 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. L. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo A. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis