Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Arturas Šumskas, teismo posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejes administracinio teises pažeidimo byla pagal M. J. apeliacini skunda del Širvintu rajono apylinkes teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarimo, kuriuo M. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. jam paskiriant 1000 Lt bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu 1 menesiui,

Aprašomoji dalis

nustate:

M. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. už tai, kad jis 2011 m. vasario 22 d., apie 10.14 val., Širvintu rajone, kelyje, pažymetame kelio ženklu Nr. 501 „Automagistrale“, Vilnius-Panevežys 52-me kilometre, vairuodamas automobili „Mercedes Benz E500“, važiavo 168,4 km/h greiciu, kai leistinas maksimalus greitis yra 110 km/h, t. y. viršijo leistina greiti daugiau kaip 50 kilometru per valanda.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad policijos pareigunai vairavo automobili be 360 laipsniu kampu matomu švytureliu, taip pažeisdami Keliu eismo taisykles. Iš automobilio „Mercedes Benz E500“ išlipes keleivis fotografavo padaryta pažeidima, taciau teismas nekviete šio asmens liudyti i teismo posedi. Vaizdo irašas ir paciu policijos pareigunu teiginiai irodo, kad jie nerode jam jokio signalo sustabdyti transporto priemone ir nieko nesake per garsiakalbi. Teismas taip pat neatsižvelge i policijos pareiguno R. S. veiksmu ir parodymu neobjektyvuma, kadangi pastarasis pažista ji.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. numato administracine atsakomybe už nustatyto greicio viršijima daugiau kaip 50 kilometru per valanda.

Byloje surinktu irodymu visuma, t. y. administracinio teises pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, liudytoju (policijos pareigunu) G. G. ir R. S. parodymai, vaizdo irašas (b.l. 3, 5-8, 49-50, 62), patvirtina, kad M. J. 2011 m. vasario 22 d., apie 10.14 val., Širvintu rajone, kelyje, pažymetame kelio ženklu Nr. 501 „Automagistrale“, Vilnius-Panevežys 52-me kilometre, vairuodamas automobili „Mercedes Benz E500“, važiavo 168,4 km/h greiciu, kai leistinas maksimalus greitis yra 110 km/h, taip padarydamas Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. numatyta pažeidima. Bylos medžiagoje esantis patikros sertifikatas irodo, kad greicio matavimo prietaisas TRIP TRACK Nr. 13340, kuriuo buvo užfiksuotas pareiškejo vairuoto automobilio važiavimo greitis, nagrinejamo ivykio metu buvo tinkamas naudoti (b. l. 4), todel nera pagrindo abejoti šio prietaiso duomenimis. Liudytoju G. G. ir R. S. parodymai, duoti teismo posedžio metu, apie apelianto vairuojamos transporto priemones viršyta greiti atitinka vaizdo iraše užfiksuotas aplinkybes. Atsižvelgiant i tai, nera pagrindo vertinti minetu liudytoju parodymus kaip neobjektyvius ar klaidinancius, siekiant M. J. nepagristai patraukti administracinen atsakomyben. Pažymetina, kad duomenu pripažinimas irodymais ir irodymu vertinimas yra teismo prerogatyva, todel tai, kad nubaustajam nepriimtinos teismo išvados del irodymu ir bylos faktiniu aplinkybiu vertinimo, nelaikytina, jog teismas netinkamai išnagrinejo byla ir apelianta nepagristai nubaude.

Nors byloje nera greicio matavimo prietaiso TRIP TRACK naudojimo metodikos, taciau tai savaime nera pagrindas pripažinti apylinkes teismo nutarima neteisetu ir nepagristu. Be to, pažymetina, kad ivertinus vaizdo iraša ir prie apeliacinio skundo prideta greicio matavimo prietaiso TRIP TRACK naudojimo metodika, darytina išvada, kad matuojant apelianto automobilio „Mercedes Benz E500“ greiti iš esmes buvo laikytasi minetos metodikos nustatytu reikalavimu. Prie bylos medžiagos pridetame vaizdo iraše pakankamai aiškiai girdimas policijos pareiguno komentavimas del filmuojamos situacijos, t. y. nurodyta, kokiame kelyje matuojamas automobilio greitis, koks yra leistinas maksimalus greitis kelyje, apibudintos automobilio, kurio greitis buvo matuojamas, individualios savybes (transporto priemones marke, valstybiniai numeriai), pasakyta, koks užfiksuotas automobilio greitis. Taigi, nagrinejamu atveju filmuojama situacija buvo komentuojama iš esmes tinkamai, vadovaujantis greicio matavimo prietaiso TRIP TRACK naudojimo metodikoje nustatyta tvarka.

Be to, šioje metodikoje nurodyta, kad laika ir atstuma reikia pradeti ir baigti matuoti tokia tvarka: laikas, atstumas, laikas, atstumas, t. y. prietaiso klavišas ijungiamas, kai tiriamojo automobilio priekis kerta pirma atskaitos taška, atstumo klavišas ijungiamas, kai automobilio su prietaisu galas kerta pirma atskaitos taška. Laikas baigiamas skaiciuoti paspaudus laiko klaviša, tuo momentu, kai tiriamojo automobilio galas kerta antra atskaitos taška, o atstumas baigiamas skaiciuoti paspaudus atstumo klaviša tuo momentu, kai automobilio su prietaisu priekis kerta antra atskaitos taška. Iš vaizdo irašo matyti, kad matuojant M. J. vairuoto automobilio greiti, butent tokios tvarkos ir buvo laikomasi, atsižvelgiant i tai, vaizdo irašo metu rodomu laiko ir kelio atstumo matavimo pradžios nesutampa, šie skaiciavimai keiciasi ir baigiasi ne tuo paciu laiku. Vaizdo irašas patvirtina, kad buvo išmatuotas automobilio „Mercedes Benz E500“ greitis, kadangi matavimo metu, išskyrus apelianto automobili, nebuvo matyti jokiu kitu transporto priemoniu, o apelianto teiginys, kad policijos pareigunai matavo savo paties automobilio greiti vertintina kaip prielaida, nepagrista jokiais byloje esanciais irodymais. Pastebetina, kad ta aplinkybe, jog policijos pareigunu automobilio momentinis greitis neatitinka per matavimo laika nustatyto greicio vidurkio, patvirtina, kad buvo matuotas apelianto, o ne policijos pareigunu automobilio greitis.

Taip pat atkreiptinas demesys, kad vaizdo iraše užfiksuota, jog matuojant automobilio „Mercedes Benz E500“ greiti, policijos pareigunu automobilis važiavo stabiliu greiciu, o pradejo didinti greiti tik nustacius apelianto padaryta pažeidima ir nusprendus stabdyti pastarojo transporto priemone. Todel nepagristas M. J. teiginys, kad jo automobilio greicio fiksavimo metu policijos pareigunai galimai važiavo prisivejanciai, taip siekdami gauti didesnius duomenis.

Nubaustasis deklaratyviai, nepagrindes jokiais argumentais, apeliaciniame skunde teigia, kad vaizdo irašas ir jame esantys ženklai yra irašyti ne su greicio matavimo iranga TRIP TRACK, kadangi joje nera galimybes irašyti tokias laikmenas. Priešingai, šis teiginys prieštarauja byloje esantiems irodymams – tarnybiniams pranešimams, kuriuose nurodyta, kad vaizdo irašas buvo daromas su greicio matavimo iranga TRIP TRACK. Be to, juose taip pat užfiksuota, jog sustabdytam apeliantui buvo siuloma ateiti i policijos pareigunu tarnybini automobili, susipažinti su automobilyje sumontuotos greicio fiksavimo irangos parodymais bei filmuota vaizdo medžiaga, taciau jis atsisake tai daryti (b.l. 5-8). Liudytojai G. G. ir R. S. teismo posedyje nurode iš esmes tas pacias aplinkybes (b.l. 49-50). Lietuvos Respublikos ATPK 277 str. 1 d. itvirtinta, kad eksperta skiria administracinio teises pažeidimo byla nagrinejantis organas (pareigunas) tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikalinga paaiškinti pateikta prie protokolo ekspertizes akta. Nagrinejamu atveju apylinkes teismui, nagrinejusiam byla, neiškilo specialiu žiniu poreikis išsiaiškinti ivykio aplinkybes, neatsirado jokiu abejoniu ir neaiškumu del pateikto vaizdo irašo, jame rodomu ženklu bei skaiciu. Atsižvelgiant i tai, apylinkes teismui nebuvo pagrindo kviesti i teismo posedi nei ekspertu, nei specialistu apeliaciniame skunde nurodytais klausimais. Taip pat pažymetina, kad byloje yra surinkta pakankamai irodymu ir nera jokiu abejoniu del M. J. kaltes padarius Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. numatyta pažeidima.

Kaip matyti iš Lietuvos keliu policijos tarnybos lydrašcio, kuriuo buvo siunciama administracinio teises pažeidimo byla M. J. atžvilgiu, prie bylos medžiagos nebuvo pridetas nufilmuotas vaizdo irašas (b.l. 1). Liudytojas G. G., apklaustas teismo posedyje, parode, kad perduoti vaizdo iraša kartu su byla nera tokios praktikos (b.l. 50). Taciau apylinkes teismas, siekdamas visapusiškai ir išsamiai išnagrineti byla, pareikalavo liudytoju G. G. ir R. S. pateikti vaizdo iraša i teismo posedi (b.l. 16). Lietuvos Respublikos ATPK nedraudžia teismui to daryti. Istatymas nereglamentuoja, jog irodymu išreikalavimas turi buti iformintas butent nutartimi, todel prašymas pateikti vaizdo iraša, nurodytas lydraštyje, kuri pasiraše teismo posedžiu sekretore, nera laikytinas procesiniu pažeidimu. Teismo posedžio protokolas patvirtina, kad pateiktas vaizdo irašas buvo prijungtas prie bylos ir peržiuretas teismo posedyje (b.l. 49-50). Anksciau paminetos aplinkybes paneigia nubaustojo teigini, kad DVD laikmena su nufilmuotu vaizdo irašu nežinia kokiu budu atsirado byloje.

M. J. traukiamas administracinen atsakomyben už leistino greicio viršijima (Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d.), o ne už nepaklusima reikalavimui sustabdyti transporto priemone (Lietuvos Respublikos ATPK 130 str.). Todel nagrinejamu atveju nera vertinamos apeliaciniame skunde nurodytos nubaustojo vairuoto automobilio stabdymo aplinkybes, t. y. kad neva jis buvo stabdomas policijos pareigunu automobilio be 360 laipsniu kampu matomu švytureliu, policijos pareigunai nerode jam jokio signalo ir nesake per garsiakalbi sustabdyti transporto priemone, kadangi jos išeina iš bylos nagrinejimo ribu. Del šios priežasties taip pat nera pagrindo kviesti i teismo posedi apklausai ir automobilio „Mercedes Benz E500“ keleives, kuri užfiksavo, pasak apelianto, policijos pareigunu automobili be 360 laipsniu kampu matomu švytureliu.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁰ str. 2 d. numatyta, kad bylos del apeliaciniu skundu administraciniu teises pažeidimu bylose nagrinejamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisejas ar teiseju kolegija, ivertine bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Administracinen atsakomyben patrauktas asmuo savo rašytiniuose paaiškinimuose nurode, kad jis nepageidauja dalyvauti apylinkes teismo posedyje ir praše apylinkes teismo išnagrineti byla jam nedalyvaujant. Ši aplinkybe patvirtina, kad apeliantas nusprende nepasinaudoti Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. jam suteiktomis teisemis savo valia, o ne del tos priežasties, kad jam buvo užkirsta teise dalyvauti teismo posedyje. Todel pripažintina, kad tai, jog apeliantas, turedamas galimybe, nepasinaudojo Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. numatytomis teisemis apylinkes teisme, nera pagrindas nagrineti byla del jo apeliacinio skundo teismo posedyje žodinio proceso tvarka

Atsižvelgiant i tai, kas nustatyta, Širvintu rajono apylinkes teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarimas yra teisetas ir pagristas, todel paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Širvintu rajono apylinkes teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarima palikti nepakeista ir M. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.