Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartis

Įžanginė dalis

nutarimą priėmusios institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK Plungės r. PK) atstovui R. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. A. skundą dėl (duomenys neskelbtini) Klaipėdos AVPK Plungės r. PK nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) Klaipėdos AVPK Plungės r. PK nutarimu administracinio nusižengimo byloje R. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau — ANK) 431 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020-03-03 policijos pareigūnui pareikalavus pateikti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuri(s) 2019-12-19 14.47 valandą Laisvės ir Telšių g. sankryžoje, Plungėje, naudojosi jam priklausančiu automobiliu „Citroen C5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). R. A. iki 2020-03-09 duomenų nepateikė, todėl nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

R. A. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2020-04-21 nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nepadarius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje. Skunde nurodė, jog nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas nesant jo kaltės įrodymų. Pažymėjo, jog Klaipėdos AVPK Plungės r. PK (duomenys neskelbtini) nutarimu administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes 2019-12-19 14.47 valandą, Plungėje, Laisvės-Telšių gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį, naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis, nenaudodamas laisvų rankų įrangos. Nesutikdamas su nutarimu, 2020-03-02 pateikė skundą, 2020-03-03 nutarimu byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. 2020-03-03 gavo pranešimą dėl fiksuoto kelių eismo taisyklių (toliau - KET) pažeidimo, kuriuo prašoma pateikti, kas nurodytu laiku ir vietoje vairavo jo vardu registruotą automobilį. Pareiškėjas nurodė, jog galimai tuo metu galėjo vairuoti vienas iš trijų su juo kartu gyvenančių asmenų, t. y. sutuoktinė G. A., brolis M. G. ar sutuoktinės tėvas A. E. Nurodė, jog iš jo matytos filmuotos medžiagos negalima suprasti ar atpažinti vairuotojo, o apkaltinti kažkurį iš šeimos narių be pagrindo negali, jie po tiek laiko negali pasakyti, kuris vairavo. Pažeidimas padarytas 2019-12-19, protokolas surašytas 2019-12-30, jį gavo dar vėliau, tuo metu buvo prasidėjęs šventinis Kalėdinis laikotarpis, buvo daug važinėjimo, o iš išvardintų asmenų niekas negalėjo pasakyti, kuris galimai vairavo. Nesutinka, kad jis nepateikė duomenų apie asmenį, vairavusį jo automobilį ir nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - Įstatymo) 20 straipsnio 2 dalies nustatytų reikalavimų, nes reikalingą informaciją pateikė laiku, todėl nutarimą priėmusi institucija pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles bei jo nekaltumo prezumpciją. Mano, kad surinkti objektyvius duomenis apie padarytą administracinį nusižengimą turėjo administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai, tačiau jie net nebuvo atvykę apklausti jo nurodytų trijų asmenų, apsiribojo tik jo apkaltinimu. Šiuo atveju neatliktas ir joks tyrimas ar apskritai buvo įvykdytas nusižengimas, nes iš bylos vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti, koks automobilis, kas vairuoja ar vairuotojas kalba mobilaus ryšio telefonu. Pareiškėjui kyla pagrįstų abejonių dėl tokio administracinio nusižengimo elementų buvimo bei jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Daro išvadą, jog administracinės bylos medžiaga tiek kiekybine, tiek kokybine prasme nėra pakankama pripažinti jį kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio l dalyje.

Klaipėdos AVPK Plungės r. PK atsiliepime prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Su pareiškėjo skundo motyvais nesutinka ir mano, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja ir aiškina teisės aktų reikalavimus, netinkamai suvokia transporto priemonės savininko pareigas. R. A., būdamas transporto priemonės „Citroen C5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininku, tinkamai neatliko Įstatyme 20 straipsnyje numatytos pareigos ir pagal reikalavimą nepateikė duomenų apie asmenį, vairavusį jam priklausančią transporto priemonę ir naudojusį mobiliojo ryšio priemonę rankomis, nenaudojant laisvų rankų įrangos, dėl to jam pagrįstai taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Automobilio savininkas (valdytojas) privalo žinoti, kam perdavė naudotis jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį - automobilį. Mano, kad skundą pateikęs pareiškėjas turėjo pakankamai informacijos identifikuoti, kokia transporto priemone galbūt buvo padarytas pažeidimas ir kas pažeidimą padarė. Nors R. A. savo rašte išvardijo asmenų, kurie galbūt nurodytu metu galėjo vairuoti automobilį, pavardes, tačiau nenurodė, kas konkrečiai vairavo automobilį, kai buvo padarytas pažeidimas. O tai, kad pareiškėjas nežino, kas iš artimųjų vairavo automobilį konkrečią dieną, jo kaltės nepašalina.

Teismo posėdžio metu R. A. teigė per nustatytą laikotarpį atsakęs į visus policijos prašymus, nurodęs asmenis galimai galėjusius vairuoti transporto priemonę, ir iš savo pusės padaręs visus veiksmus bei nurodymus, kad tinkamai išnagrinėti administracinį nusižengimą, tačiau patys pareigūnai nesiėmė priemonių išaiškinti pažeidimo, jo nurodytų asmenų neapklausė ir būtent jį pripažino kaltu. Galimai padarytas pažeidimas buvo prieš kelis mėnesius, namuose gyvena visi kartu, tad automobiliu gali naudotis bet kuris iš jo nurodytų asmenų. Mano, jog šiuo atveju policijai turėtų būti paprasta iš medžiagos nustatyti nusižengimą padariusį asmenį. Kadangi pažeidimas padarytas Kalėdiniu laikotarpiu, buvo daug važinėjimo, klausė šeimos narių, kas važiavo, bet jie neatsimena. Teigė šeimoje bandę žiūrėti telefonų išklotines, tačiau būtent tuo metu jose neatsispindėjo joks pokalbis. Nurodė, kad pats buvo policijoje, žiūrėjo vaizdo įrašą, nuotrauką, tačiau niekaip neįžiūrėjo vairuojančio asmens. Jo automobiliu naudojasi artimieji, niekam nenuomojo, tvirtino, kad pavogtas nebuvo, prašė priimtą nutarimą panaikinti.

Klaipėdos AVPK Plungės r. PK atstovas R. A. teigė esantis tvirtai įsitikinęs, jog nutarimas R. A. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas. Parodė, kad pažeidimas susijęs su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu. Įstatymas yra numatęs griežtą imperatyvą – transporto priemonės savininkui turėti duomenis apie asmenį, kuris naudojasi jo automobiliu. Mano, kad sunku būtų identifikuoti pažeidėją ir išaiškinti pažeidimą, jeigu nebūtų tokio imperatyvo. Jeigu pavyzdžiui, automobilis priklauso stambiai įmonei, kurioje dirba 100-200 žmonių, galinčių naudotis automobiliu, yra už tai atsakingi asmenys. Nesant imperatyvo, iš įmonės savininko teigtų nežinantis, kas naudojasi automobiliu, nesukontroliuoja žmonių ir važinėjimo, ta pačia logika galima vadovautis ir nagrinėjamu atveju. Remiantis skundo motyvais, mano, jog pareiškėjas neteisingai supranta Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą, nes transporto priemonės savininkas privalo nurodyti konkretų asmenį. Prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą.

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. K. teismo posėdžio metu parodė, jog praėjusių metų gruodžio mėnesį buvo patvirtintas eismo saugumo kontrolės vykdymo planas, kuriame viena iš tikrinimų vietų buvo Telšių-Laisvės gatvių sankryža, Plungėje. Priemonę vykdė pats, vilkėdamas civiliais rūbais su specialia pareigūnų priemone – „Body“ kamera. Kameros vaizdo kokybė nėra ideali, laikas neatitinka, buvo filmuojama ir įrašomas garsas, todėl jis žodžiu sakė, kokia transporto priemonė važiuoja ir koks pažeidimas daromas. Matė vaizdo įrašą, kuris nėra geros kokybės, kad tiksliai identifikuoti asmenis, tačiau savo akimis matė, kokie pažeidimai daromi, skundų dėl regėjimo neturi. Nurodė, jog minėtoje sankryžoje buvo fiksuota 15 KET pažeidimų, iš jų 9 susiję su pėsčiųjų nepraleidimu ir 6 pažeidimai dėl mobilaus ryšio telefono naudojimo vairuojant. Fiksavimo momentu kreipė dėmesį į pačią transporto priemonę ir jos valstybinį numerį, šiuo atveju tikrai nefiksavo, kas vairavo, t. y. moteris ar vyras. Tokiais atvejais atliekant tyrimą protokolai surašomi transporto priemonių savininkams, o jeigu ne jie padaro pažeidimą, pateikia duomenis, kas vairavo. Pareiškėjui, kaip automobilio savininkui, buvo surašytas protokolas už mobilaus ryšio priemonės naudojimą vairuojant, nesumokėjus baudos, bylą nagrinėjo Reagavimo skyriaus viršininkė ir priėmė nutarimą pripažinti kaltu R. A. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. R. A. pateikė skundą, telefono išklotinės duomenis, kad nusižengimo padarymo metu buvo darbe ir fiziškai negalėjo padaryti pažeidimo. Sutikus su skundu, nutarimas panaikintas, byla perduota tirti toliau, R. A. išsiųstas prašymas pateikti vairavusio asmens duomenis. Gautas jo paaiškinimas, kad automobiliu naudojasi jo šeimos nariai, jis neturi pareigos pateikti duomenų, leista suprasti, jeigu reikia policija tegu pati aiškinasi. Todėl R. A. surašytas protokolas, kad jis turėjo pateikti konkrečius duomenis, ką privalo automobilio savininkas pagal Įstatymą. Pareiškėjui neįvykdžius administracinio nurodymu sumokėti baudą, nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skirtas straipsnio sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Teigė, kad jo darbo praktikoje dažniau susiduriama su įmonėmis, kurios nurodo konkretų vairavusį asmenį, šis atvejis pirmas, kai savininkas nurodė ne konkretų asmenį, o visus šeimos rato narius. Mano, jog įstatymų leidėjas ne be reikalo numatė Įstatyme tokią pareigą, kad būtų supaprastintas procesas ir policija nesikištų į tyrimą.

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad 2019-12-30 pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, jog jis 2019-12-19 14.47 valandą Laisvės ir Telšių g. sankryžoje Plungėje, vairavo jo vardu registruotą transporto priemonę „Citroen C5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir naudojosi mobiliojo ryšio priemone, nenaudojant laisvų rankų įrangos. 2019-12-30 pareiškėjui išsiųstas pranešimas dėl užfiksuoto KET pažeidimo, 2020-01-07 pranešimas įteiktas R. A.. 2020-02-13 priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kurioje pareiškėjas nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. 2020-03-02 pateiktas R. A. skundas ir telefono skambučių išklotinė, prašoma panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. (duomenys neskelbtini) nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nutarimas panaikintas, byla grąžinta nagrinėti tyrimą atlikusiems pareigūnams, tą pačią dieną pareiškėjui išsiųstas pranešimas dėl pažeidimo metu vairavusio asmens duomenų pateikimo. 2020-03-05 R. A. pateikė informaciją, kad automobiliu važinėja dar 3 jo šeimos nariai, tačiau kuris konkrečiai vairavo nurodyti negalėjo. R. A. nepateikus duomenų apie asmenį, kuris naudojosi jo automobiliu nusižengimo metu, 2020-03-09 jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, siūlyta susimokėti 75,00 Eur baudą. Nesumokėjus baudos, 2020-04-21 priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. A. skirta 225,00 Eur bauda pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, kelia jo patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo klausimą.

ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių, kad būtų nustatytas eismo taisyklių pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Transporto priemonės savininkas turi pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu ir pareigūnui pareikalavus apie tai pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-38-2013).

Teismų praktikoje aiškinama, jog Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tam tikrai atvejais, t. y. kai transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, tai yra jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Atsižvelgiant į paminėtas sąlygas, transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti aiškiai pasakyta, dėl kokio konkrečiu laiku vykusio daugiau ar mažiau akivaizdaus pažeidimo policijos pareigūnui reikia prašomų duomenų, taip pat turi būti pateikti bent minimaliai tiriamą pažeidimą patvirtinantys įrodymai. ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – tai yra asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui buvo siųstas pranešimas dėl fiksuoto KET pažeidimo, kuriuo prašoma pateikti informaciją apie pažeidimą padariusį asmenį, t. y. kas naudojosi automobiliu nurodytu laiku, nurodytas konkretus nusižengimo laikas, vieta, automobilio nuotraukos kopija, daryta nusižengimo padarymo metu, VĮ „Regitra“ išrašas apie automobilį. Toks pareigūnų prašymas nurodyti vairavusį asmenį konkrečiu laikotarpiu negali būti suprantamas siaurinamai, nes pareiškėjas turi pareigą žinoti, kas turi teisę naudotis automobiliu ir juo galėjo naudotis. Skunde nurodoma, jog pareiškėjas neturi objektyvios galimybės pateikti konkretaus vairavusio asmens ir jo duomenų, įvardino kartu gyvenančius šeimos narius, kurie galimai galėjo vairuoti. Objektyviomis priežastimis dėl negalėjimo pateikti prašomų duomenų pareiškėjas laiko tai, jog nusižengimas padarytas šventiniu laikotarpiu, automobiliu buvo dažnai važiuojama, protokolas surašytas praėjus nemažai laiko, tad jo šeimos nariai neprisimena, kuris vairavo. Teismo posėdžio metu teigė, jog bandė žiūrėti telefonų išklotines, tačiau nusižengimo padarymo metu pokalbių nepastebėjo.

Iš pareiškėjo skundo bei teismo posėdžio metu išsakytų argumentų matyti, jog R. A. nurodė, kas turėjo teisę ir galimybę naudotis jam priklausančiu automobiliu, tačiau konkrečių duomenų, kuris šeimos narys vairavo ir padarė administracinį nusižengimą, nepateikė. Tai, jog buvo vairuota prieššventinį laikotarpį, kad pareiškėjo šeimos nariai nepamena, kuris vairavo, kad pareiškėjas negali apkaltinti be pagrindo savo šeimos, nors sutiktina, jog iš vaizdo įrašo bei byloje esančios nuotraukos kopijos negalima identifikuoti vairavusio asmens, tačiau tik suponuoja išvadą, jog tokiu elgesiu siekiama išvengti administracinės atsakomybės už padarytą nusižengimą. Įvardintos aplinkybės nepanaikina pareiškėjo atsakomybės ir nepateisina Klaipėdos AVPK Plungės r. PK pranešime nurodyto reikalavimo nevykdymo. Šiuo atveju taip pat negalima taikyti išimties, kai transporto priemonės savininkui negali kilti pareigos vykdyti teisėtą policijos pareigūno reikalavimą, duodamą teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu ir nurodyti, kas konkrečiai nurodytu metu naudojosi transporto priemone, kadangi pareiškėjas posėdžio metu nurodė, jog automobilio niekam nenuomojo, jis nebuvo pavogtas, nenustatyta, kad pareiškėjas jį būtų praradęs prieš savo valią.

Įvertinus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo abejoti dėl pareiškėjo kaltės, padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas visiškai įrodytas byloje surinktais įrodymais ir pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, o nenustačius jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, pagrįstai skirta vidutinio dydžio nuobauda.

Nesutiktina su pareiškėjo skundo teiginiu, jog visus objektyvius duomenis apie padarytą administracinį nusižengimą turi surinkti pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą, nagrinėjamu atveju R. A., kaip transporto priemonės savininkas, turi pareigą imtis aktyvių veiksmų bei išsiaiškinti, kas konkrečiai nusižengimo padarymo metu vairavo jam priklausančiu automobiliu, turėjo galimybę, tačiau to nepadarė.

Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo V. K. parodymais, kuriuos jis davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, bei tiesiogiai matė ir fiksavo daromą pažeidimą 2019-12-19 14.47 valandą, Plungėje, Laisvės-Telšių gatvių sankryžoje, kad automobilio „Citroen C5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojas vairuodamas automobilį, naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis, nenaudodamas laisvų rankų įrangos.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Klaipėdos AVPK Plungės r. PK 2020-04-21 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nepakeistinas, o pareiškėjo R. A. skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo V. K. (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.