Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-08-25 · Administracinė byla Nr. I-7861-463/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-25
Bylos Nr.
I-7861-463/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01717-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolanta Malijauskienė, Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7861-463/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01717-2015-7)Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 25–27), prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti; priteisti iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką 3 901,27 Eur (13 470,29 Lt), susidariusią laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 27 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjo nuomone, pensijų mažinimas pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatas ir minėto įstatymo 4 straipsnio galiojimo pratęsimas 2012 ir 2013 metams yra neteisėtas. Dėl to pareiškėjui susidarė pensijos nepriemoka, kurią jis prašo priteisti. Pareiškėjo vertinimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti pensijos dalį.

Pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Pareiškėjas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Vidaus reikalų ministerija, atstovaudama ir Lietuvos valstybei, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 66). Nurodė, kad pareiškėjui pensija ginčo laikotarpiu buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Atsakovė, preziumuodama, kad minėta norma atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, teigė, kad sprendimas perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas, o pareiškėjo skundas nepagrįstas. Nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus.

Vidaus reikalų ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinamas, skundas atmestinas.

Ginčas kilęs dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. taikymo laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 27 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., išmokėjimo pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Analogiškos pozicijos LVAT išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir 2013-11-07 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Teismas išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Byloje nustatyta, kad pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas sumažinta pensija už 2011 balandžio ir gegužės mėn. (išmokėta kaip viena išmoka) pareiškėjui buvo išmokėta 2011 m. birželio 21 d. (b. l. 40). Pareiškėjas skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo teismui pateikė 2015-03-18, t. y. praleidęs procesinį trejų metų kreipimosi į teismą terminą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodė, kad po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo, kuriuo Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2013 m. pabaigoje kreipėsi į atsakovę, nesutikus išmokėti pensijos dalį, kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris jo skundą atmetė. Teisme byla buvo nagrinėjama 10 mėnesių. Pareiškėjas pakartotinai 2015 m. vasario 2 d. kreipėsi į atsakovę, kuri atsisakė tenkinti jo prašymą. Pareiškėjas teigė, kad jis nevilkino proceso, siekė aktyviai ginti pažeistas.

Remiantis informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą, kuriame jis teismo prašė priteisti jam 13 470,29 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo) 5 str. nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 27 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl praleisto termino atnaujinimo, atsižvelgia į jo prašyme nurodytas faktines aplinkybes, vyravusį teisinį neaiškumą bei tai, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatytos valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92), ir pripažįsta, kad jis terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinamas.

Vertinama, ar pareiškėjo prašymas priteisti neišmokėtą pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 27 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, yra pagrįstas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 1SP-2172 (b. l. 53) paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija ginčo laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 27 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas (b. l. 57). Pareiškėjas 2014 m. kovo 4 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu išmokėti sumažintą pensijos dalį (b. l. 58). Vidaus reikalų ministerija 2014 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 1D-2241(11) pareiškėjo prašymo netenkino (b. l. 59–60). Pareiškėjas 2015 m. vasario 2 d. pateikė prašymą Vidaus reikalų ministerijai, prašydamas išmokėti pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažintą pensijos dalį (b. l. 62). Vidaus reikalų ministerija 2015 m. vasario 20 d. Nr. 1D-2160(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ pareiškėjo 2015 m. vasario 2 d. prašymo nenagrinėjo, kadangi pareiškėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimus (b. l. 63).

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nustato, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo pirminės redakcijos 15 str. buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., o 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu – iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Reikalavimas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią pensijos nepriemoką tiesiogiai susijęs su Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo 2012–2013 m. konstitucingumu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 redakcija), nuostatas, konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, priimtais 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo teiginiai dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mažinimo nepagrįstumo ginčo laikotarpiu vertintini kritiškai. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažinus, kad Laikinojo į statymo 4 straipsnio 1 dalies neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2015 m. gegužės 14 d. nutarime konstatavus, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai, priimti 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, darytina išvada, kad jam laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 27 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. buvo sumažinta pagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo A. S. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinti ir atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti kreiptis į teismą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.

Atmesti pareiškėjo A. S. skundą kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska