- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-24
- Bylos Nr.
- AN2-84-928/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Pažeidėjas
- E. J.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 27 d. nutarties, kuria E. J. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos M. M. 2024 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-21228-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK 24246045835 paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. J. Institucijos 2024 m. spalio 11 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad 2024 m. birželio 5 d., 15.31 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę PEUGEOT BOXER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo prie įvažiavimo į teritoriją nesilaikydamas 5 metrų atstumo nuo jo. Stovintis automobilis ribojo kelio matomumą kitiems vairuotojams. Šia neteisėta veika E. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.15 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusižengimą E. J. paskirta 80 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su Institucijos vyriausiosios tyrėjos jo atžvilgiu priimtu nutarimu ir jam paskirta nuobauda E. J. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, tačiau šis 2025 m. sausio 27 d. nutartimi jo skundą atmetė, pažymėdamas, kad skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas. Atkreipė dėmesį, kad administracinio nusižengimo padarymo faktą nagrinėjamoje byloje patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, taipogi papildomų matavimų fotonuotraukos, kurių tikrumu teismas abejoti neturi pagrindo, todėl minėtos fotonuotraukos pagrįstai laikytinos įrodymais vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių KET 150.15 punkto reikalavimai galėtų būti netaikomi, o E. J. keliamas versijas laikė gynybinėmis.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui E. J. prašo: 1) išaiškinti ar KET 150.15 papunktis gali būti taikomas viešam eismui skirto kelio (gatvės) ir viešam eismui neskirto įvažiavimo į uždarą privačią teritoriją susikirtimuose; 2) teismui nustačius, kad KET 150.15 papunktis negali būti taikomas viešam eismui skirto kelio (gatvės) ir viešam eismui neskirto įvažiavimo į uždarą privačią teritoriją susikirtimuose, panaikinti Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kurio pagrindu E. J., buvo paskirta 80 Eur nuobauda; 3) teismui nustačius, kad Institucija nesilaikė procedūrų ir nenustatė KET 150.15 pažeidimo fakto (neišmatavo atstumo nuo priparkuoto automobilio iki įvažiavimo į kiemą), panaikinti Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kurio pagrindu E. J., buvo paskirta 80 Eur nuobauda.
3.1. Skunde nurodo, kad teismas netenkindamas jo skundo, neteisingai interpretavo LR Susisiekimo ministerijos specialisto paaiškinimus, pateiktus į bylą (b. l. 11-12) dėl KET 150.15 papunkčio taikymo. Šios Ministerijos specialisto A. K. vertinimu, KET 150.15 papunkčio nuostatos taikomos viešose teritorijose, keliuose kur vyksta ar gali vykti viešasis eismas, bet ne uždaros privačios teritorijos, į kurią įvažiuojama, ribose. Atitinkamai E. J. skunde pakartojo rašte pateiktą informaciją. Teigia, kad specialistas aiškiai nurodė, kad išlaikyti 5 metų atstumą nuo įvažiavimo į teritoriją privalu tik tada, kai įvažiavimas į teritoriją yra viešam eismui skirtas kelias (daugiabučių namų kiemas, stovėjimo aikštelė, parduotuvės aikštelė). Taip pat nurodė, kad reikalavimas išlaikyti 5 metrų atstumą nuo įvažiavimo į uždarą privačią teritoriją nėra taikomas. Pabrėžė ir tai, kad Kelių eismo taisyklės apskritai negali būti taikomos uždarose privačiose teritorijose.
3.2. Skunde taip pat aptariama ir Ministerijos specialisto paaiškinime pateikta iliustracija, kurioje pavaizduotas viešam eismui skirtos gatvės ir viešam eismui skirto įvažiavimo į teritoriją susikirtimas. Apelianto vertinimu, jei iliustracijoje būtų pavaizduotas viešam eismui skirtos gatvės ir neviešam eismui skirto įvažiavimo į privačią teritoriją susikirtimas, rodyklėmis pažymėtų automobilių stovėjimas negalėtų būti draudžiamas, nes jie būtų privačios teritorijos ribose. Jei vis tik KET 150.15 būtų taikomas viešam eismui skirto kelio (gatvės) ir viešam eismui neskirto įvažiavimo į uždarą privačią teritoriją susikirtimuose, jis negalėtų būti taikomas įvažiavimų į garažus ir viešam eismui skirtų kelių (gatvių) sankirtose, nes garažas negali būti laikomas teritorija. Tačiau išvažiavimas iš garažo yra net pavojingesnis nei išvažiavimas iš uždaros privačios teritorijos. Todėl viešam eismui skirto kelio (gatvės) ir viešam eismui neskirto įvažiavimo į uždarą privačią teritoriją (taip pat ir garažą) susikirtimuose gali būti taikomas tik KET 150.10, kur aiškiai įtvirtintas draudimas užstatyti įvažiavimus į kiemus ir garažus: „sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (- os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui".
Atsiliepimas
3.3. Atkreipė dėmesį, kad Institucija atsiliepime į skunda nurodo, kad apeliantui inkriminuojamas pažeidimas yra „itin pavojingas", tačiau Kaune apstu transporto priemonių, kurios pastatytos pažeidžiant KET 150.15 p. ir pro jas kasdien pravažiuoja policijos pareigūnai ignoruodami šiuos itin pavojingus pažeidimus. Pažymėjo, kad kai kurie automobiliai stovi ištisus mėnesius (vertinant tai, kad jų padangos subliuškę).
3.4. Skundo autoriaus nuomone, Institucija taip pat nesilaikė teisėtų procedūrų nagrinėdama analizuojamo įvykio aplinkybes. Protokolas buvo surašytas vadovaujantis gyventojo J. A. (adresas (duomenys neskelbtini)) skundu ir nuotraukomis, pateiktais per e-policija portalą. J. A. pateikė klaidingus kaltinimus, o Kauno VPK pareigūnai neatliko jokių matavimų, dėl ko pirminio bylos nagrinėjimo metu, 2024 m. spalio 28 d., nebuvo duomenų kokiu atstumu nuo įvažiavimo į privataus gyvenamojo kiemą buvo pastatytas automobilis PEUGEOT BOXER (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno VPK vyresniosios tyrėjos R. D. paklausus, kuo ji vadovaujasi, teigdama kad automobilis PEUGEOT BOXER (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas arčiau nei 5 metrų atstumu nuo įvažiavimo į privataus gyvenamojo namo kiemą ((duomenys neskelbtini)), pastaroji atsakė, kad ji tai mato J. A. pateiktoje nuotraukoje. Tyrėjos R. D. paklausus, ar ji ir asmens neblaivumą nustatinėja iš nuotraukų, pastaroji nieko nebeatsakė ir tą pačią dieną priėmė nutarimą grąžinti bylą administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam padaliniui ir paprašė atlikti sekančius veiksmus: kadangi neišmatuotas atstumas tarp automobilio PEUGEOT BOXER (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvažiavimo į privataus gyvenamojo namo kiemą ((duomenys neskelbtini)), sudaryti schemą, kurioje būtų užfiksuotas atstumas; patikslinti informaciją ar ant kiemo ((duomenys neskelbtini)) vartų užkabinta lentelė, kuri informuotų, kad nebūtų užstatytas įvažiavimas; padaryti uždarytų vartų nuotrauką. Akivaizdu, kad vyresnioji tyrėja R. D. argumentus dėl privalomumo pažymėti įvažiavimą (KET 150.15) priėmė kaip reikšmingus, taip pat pripažino, kad atstumas tarp automobilio ir įvažiavimo privalo būti išmatuotas.
Šalies argumentai
3.5. Apeliantas nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 23 d. gavo pranešimą, kad surašytas administracinio nusižengimo protokolas, bei pagal papildomą pareikalavimą pateiktos nuotraukos, kuriose neįvardintoje teritorijoje, neaiškios kilmės matavimo prietaisu išmatuotas atstumas tarp dviejų kelio ženklinimo kūgelių. Vienoje iš priartintų nuotraukų matyti skaičius 170, tačiau net nėra aišku kokių matavimo vienetų. Nesupranta, ką bendro turi inkriminuojamas KET pažeidimas ir fotografijos, kuriose nėra užfiksuotas pažeidimas. Tuo labiau, kad nebuvo surašytas ir atliktų matavimų protokolas, kuriame būtų nurodyti visi reikalingi duomenys (nuotraukų padarymo lokacija, matavimus atlikęs pareigūnas, matavimui skirtas įrankis, jo serijos numeris ir metrologinės patikros galiojimo terminas). Tai yra, Kauno apskrities VPK pareigūnė neįvykdė jai pavestos užduoties ir neišmatavo atstumo tarp automobilio PEUGEOT BOXER (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvažiavimo į privataus gyvenamojo namo kiemą ((duomenys neskelbtini)). Todėl laiko, kad Kauno apskrities VPK neįrodė KET 150.15 pažeidimo fakto, nes nenustatė kokiu atstumu nuo įvažiavimo į privataus gyvenamojo namo kiemą ((duomenys neskelbtini)) buvo pastatytas automobilis PEUGEOT BOXER (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
3.6. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutartyje dėstoma pozicija, kad policijos pareigūnai neturi prievolės tiksliai nustatyti pažeidimo faktinių aplinkybių (atstumai, greitis, neblaivumas), taip pat neturi prievolės nustatant faktines aplinkybes naudoti tik sertifikuotus ir metrologinę patikrą turinčius prietaisus. Mano, kad tokiu būdu formuojama teismų praktika, kurios pagrindu pareigūnai galės bausti kelių eismo dalyvius nenustatydami tikslių faktinių aplinkybių (iš akies nustatydami atstumus, neblaivumą ir transporto priemonių judėjimo greitį).
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo šio skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 27 d. nutartį nepakeistą.
4.1. Atsiliepime nurodo, jog administracinis nusižengimas yra pilnai įrodytas, asmens veika kvalifikuota teisingai ir teisėtai, teisės aktas, reglamentuojantis draudimą yra aiškus ir nedviprasmiškas, o paskirta nuobauda individualizuota tinkamai. Visiškai pagrįstai nustatytos aplinkybės, jog apeliantas vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir ją paliko stovėti prie įvažiavimo į teritoriją nesilaikydamas 5 metrų atstumo nuo jos, o stovintis automobilis ribojo kelio matomumą kitiems vairuotojams. Institucija laikosi pozicijos, kad asmens kaltė byloje įrodyta surinktais duomenimis ir įrodymais. Policijos pareigūnai atliko papildomus tyrimo veiksmus, atliko aplinkybių patikslinimą, matavimus, aplinkybes užfiksavo nuotraukomis. Teigia, kad byloje yra pakankamai surinkta įrodymų ir pateikta faktų apie E. J. padarytą administracinį nusižengimą, o apskųsdamas nutarimą jis siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės. Apelianto skundo argumentus vertina kritiškai, kaip nepaneigiančius jo padaryto administracinio nusižengimo.
4.2. Pažymėjo, kad įvykdytas nusižengimas yra ne uždaroje privačioje teritorijoje, o viešo naudojimo gatvėje, kurioje vyksta viešasis eismas ((duomenys neskelbtini)). Asmuo įvykdė Kelių eismo taisyklių 150.15 punkto reikalavimo pažeidimą, kadangi jo transporto priemonė stovėjo „kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos“. Tai įrodyta administracinio nusižengimo byloje esančia medžiaga. Apeliantas bandydamas teismą įtraukti į teisės normų aiškinimą siekia tik savo interesų – išvengti ar sušvelninti savo atsakomybę.
Žemesnės instancijos teismas
4.3. Institucijos nuomone, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 150.15. p. reglamentavimas aiškus ir nedviprasmiškas, ir konkrečiu atveju teisingai ir teisėtai pritaikytas (inkriminuotas) administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Kelių eismo taisyklių 150.15. p. nurodo, kad „Sustoti ir stovėti draudžiama: >…< kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai;“. Nagrinėjamu atveju kokia nuosavybės forma ir kam priklauso ta teritorija prie kurios įvažiavimo buvo pastatyta transporto priemonė Institucijos nuomone neturi nei teisinės, nei praktinės reikšmės. Transporto priemonė stovėjo gatvėje, kurioje vyksta viešasis eismas. Teismo nustatyta, kad transporto priemonė pastatyta 1,7 m atstumu nuo įvažiavimo/išvažiavimo į/iš teritoriją(-os). Transporto priemonė Peugeot Boxer – kroviniams vežti pritaikytas autobusiukas be šoninių ir galinių langų ir jo pastatymas prie įvažiavimo pažeidžiant taisykles realiai ribojo matomumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
E. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio E. J. iš esmės nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, teigdamas, kad analizuojamu atveju jo atžvilgiu negali būti taikomi KET 150.15 punkto reikalavimai, be to faktinių aplinkybių fiksavime akivaizdūs procedūriniai pažeidimai. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija, kuri iš esmės yra pagrįsta subjektyviu asmens aplinkybių suvokimu, priešingu teisiniam reglamentavimui.
6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, apelianto bei atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusios Institucijos argumentus, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas, byloje surinktais duomenis pagrįstas išvadas, jog E. J. veiksmuose nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymiai, todėl apeliantas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl šio administracinio nusižengimo padarymo.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Aptariama ANK norma yra blanketinė, nes vietos, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, įtvirtintos ne pačiame Administracinių nusižengimų kodekse, o Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950. Nagrinėjamu atveju aktualiame KET 150.15 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
8. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju E. J. Institucijos nutarimu nubaustas 80 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas transporto priemonę PEUGEOT BOXER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo prie įvažiavimo į teritoriją nesilaikydamas 5 metrų atstumo nuo jo, o stovintis automobilis ribojo kelio matomumą kitiems vairuotojams, tuo pažeisdamas KET 150.15 punktą.
9. Iš Institucijos suformuotoje medžiagoje esančio 2024 m. birželio 5 d. pareiškėjo (liudytojo), pareiškusio apie įvykį, parodymų protokolo nustatyta, kad automobilis PEUGEOT BOXER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi prie pranešėjo namų valdos, (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo bylos b. l. 25–27). Protokolo priede pateikiamos keturios fotonuotraukos (administracinio nusižengimo bylos b. l. 28-31). Iš pirmos fotonuotraukos nustatyta, kad automobilis PEUGEOT BOXER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi įvažiavimo į namų valdą, adresu (duomenys neskelbtini), pusėje. Pranešėjo nuotraukoje yra pažymėta, kad automobilis stovi mažiau nei 5 metrai nuo (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos ir nuo įvažiavimo/išvažiavimo į pranešėjo namų valdos teritoriją. Antroje fotonuotraukoje užfiksuota, kad pranešėjo automobilis stovi išsikišęs toliau, nei stovėjimą reguliuojantis kelio ženklas (administracinio nusižengimo bylos b. l. 28, 29). Aplinkybė, kad automobilis stovi mažiau nei 5 metrai nuo (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos paneigta Institucijos teismo prašymu atliktuose papildomuose matavimuose, užfiksuotuose įvykio schemoje, sudarytoje 2025 m. sausio 8 d. (b. l. 21). Be to, po bylos gražinimo buvo atlikti papildomi matavimai bei pateiktos fotonuotraukos patvirtinančios išmatuotą atstumą nuo (duomenys neskelbtini) g. stovėjusios E. J. transporto priemonės PEUGEOT BOXER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kiemą, bei vartų nuotraukos (administracinio nusižengimo bylos b. l. 21, 54-59). Iš kurių aiškiai matyti, kad atstumas nuo stovėjusios transporto priemonės iki įvažiavimo į teritoriją yra 1,70 m. Svarbu pažymėti ir tai, jog apklausiamas pirmosios instancijos teisme E. J. neginčijo, jog jo paliktas automobilis stovėjo taip kaip buvo užfiksuota pareigūnų, tai yra 1,70 m. atstumu nuo įvažiavimo į gyvenamojo namo kiemą. Taigi aptarti įrodymai patvirtina tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo išvadą, jog E. J. sustojo ir savo automobilį paliko stovėti arčiau kaip 5 metrų atstumu iki įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os), kai nebuvo tokį stovėjimo būdą leidžiančių kelio ženklų, tuo pažeisdamas KET 150.15 punktą.
10. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nagrinėjamu gi atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Tuo tarpu, vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai ir / ar esmingai pažeistos ANK nustatytos įrodymų tyrimo ir jų vertinimo taisyklės.
11. Vienas pagrindinių apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad E. J. vertinimu, KET 150.15 papunkčio nuostatos taikomos viešose teritorijose, keliuose kur vyksta ar gali vykti viešasis eismas, bet ne uždaros privačios teritorijos, į kurią įvažiuojama, ribose. Šią savo poziciją, kurią dėstė ir apylinkės teisme, apeliantas grindžia LR Susisiekimo ministerijos specialisto paaiškinimais, pateiktais į bylą (b. l. 11-12). Apygardos teismas pritardamas tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo argumentams nagrinėjamu klausimu, neturi pagrindo kitaip aiškinti analizuojamo KET 150.15 papunkčio nuostatų taikymo.
12. 150.15. p. aiškiai nurodo, kad „Sustoti ir stovėti draudžiama: >…< kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai;“. Analizuojamu atveju bylos medžiaga rodo, kad E. J. transporto priemonė stovėjo ne privačioje teritorijoje ((duomenys neskelbtini)kieme), tai yra teritorijos į kurią įvažiuojama riboje apie kurią būtent ir kalbama Ministerijos rašte kaip apie išimtį KET 150.15 punkto nuostatų taikymui, o viešo naudojimo gatvėje, kurioje vyksta viešasis eismas ((duomenys neskelbtini)). Automobilio stovėjimo vieta šiuo atveju neginčytina, aplinkybės dėl atstumo nesilaikymo nuo įvažiavimo į teritoriją taip pat užfiksuotos ir neginčijamos (1,70 m.), todėl KET 150.15 punkto nuostatų inkriminavimas, apygardos teismui jokių abejonių nekelia. Akivaizdu, kad KET 150.15 p. taikymas duotuoju atveju, kai transporto priemonė stovi viešam eismui skirto kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos yra pagrįstas ir teisėtas. Tai, kad E. J. nelaiko įvažiavimo į teritoriją (kiemą) važiuojamąja kelio dalimi, savaip aiškina važiuojamųjų dalių sankirtos apibrėžimą, nėra pagrindas nutraukti jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną.
13. Apelianto vertinimu, įvažiavimas į kiemo teritoriją pagal KET 150.15 p. nuostatas turėjo būti pažymėtas specialiais ženklais, tačiau apygardos teismas su tokia KET 150.15 p. interpretacija nesutinka. Kaip matyti iš KET 150.15 p. suformuluoto teksto ir pateiktos sakinio konstrukcijos, tai jame įtvirtintas žodžių junginys „(toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas)“, kuris iš esmės yra išskirtas skliausteliais, kas atitinkamai rodo, jog tai yra paaiškinimas tik dėl konkrečios kelio pusės, t. y. tos kelio pusės, kurioje ir yra nurodytas, t. y. minimas, ir aukščiau aptartas įvažiavimas į teritoriją, o ne privalomumas įvažiavimą paženklinti specialiais ženklais. Bet kokiu atveju, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nesutikimas su konkrečia teisės akto – Kelių eismo taisyklių –formuluote, jos interpretavimas sau palankia linkme nešalina jo atsakomybės pažeidus tokioje normoje įtvirtintus draudimus. Šiame kontekste reiškiami apelianto argumentai laikytini deklaratyviais, nepaneigiančiais nei Institucijos nutarimo, nei apylinkės teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.
14. Priešingai apelianto skundo argumentams, apygardos teismas neturi pagrindo vertinti visų E. J. skunde modeliuojamų situacijų dėl galimos kitos automobilio stovėjimo vietos ir jos atitikimo KET 150.15 p. nuostatų reikalavimams, kadangi kiekvienu atveju analizuojamos tik konkretaus pažeidimo faktinės aplinkybės, kurios šiuo atveju apylinkės teismo išanalizuotos ir įvertintos tinkamai.
15. Nėra pagrindo sutikti ir su tais apelianto skundo argumentais, kad toks jo automobilio pastatymas niekam netrukdė, kadangi (duomenys neskelbtini) gatvė yra vienpusio eismo, todėl pranešėjui įvažiuoti ar išvažiuoti iš kiemo nebūtų buvę sudėtinga. Visgi, tokie apelianto pasiteisinimai byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei vairuotojui keliamų bendrųjų didesnio atidumo, rūpestingumo ir atsargumo reikalavimų visumoje atmestini kaip nepagrįsti. Bet kokiu atveju asmuo išvažiuodamas į važiuojamą kelio dalį, šiuo atveju iš gyvenamojo namo kiemo į gatvę turi pareigą įvertinti bendrą situaciją kelyje, tuo tarpu užfiksuoto pažeidimo metu stovėjusi E. J. transporto priemonė akivaizdžiai apsunkino vairuotojo galimybę matyti dešinėje pusėje vykstantį eismą kelyje. Tai, kad eismas (duomenys neskelbtini) gatve yra vienpusis, tad išvažiuodamas iš kiemo pranešėjas turėtų pasižiūrėti tik į kairę pusę jokiu būdu nemažina ir neeliminuoja transporto priemonės vairuotojui keliamų bendrųjų reikalavimų visapusiškai įvertinti situaciją kelyje bei imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti (KET 18 straipsnis). Be to, E. J. nebuvo inkriminuotas KET 150.10 punkto pažeidimas, kuris numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Ši aplinkybė aptarta tik aprašant pažeidimo esmę, jog taip paliktas stovėti automobilis ribojo kelio matomumą, kuo apygardos teismas neturi pagrindo abejoti, nes tai objektyviai atsispindi administracinio nusižengimo byloje surinktose fotonuotraukose.
16. Kita pateikto apeliacinio skundo argumentų grupė susijusi su neva netinkamu pažeidimo fakto užfiksavimu, naudotais metrologiškai nepatikrintais prietaisais, atliktais matavimais, kurie neužfiksuoti jokiame matavimo protokole. Šis klausimas buvo keliamas ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, 5 metrų atstumo matavimas specialiomis atstumo matavimo priemonėmis (su metrologine patikra) nebuvo būtinas ir nagrinėjamu atveju toks matavimas neturi tyrimui esminės reikšmės, nes iš byloje esančių fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad minėtas atstumas buvo neišlaikytas. Aukštesnės instancijos teismui taip pat nekyla jokių abejonių dėl nustatytų faktinių aplinkybių užfiksuotų atstumų visumoje. Juolab, kad E. J. net neginčija nustatytų rezultatų, teismo posėdyje apylinkės teisme patvirtindamas, kad jo transporto priemonė iš tiesų stovėjo taip kaip užfiksuota pareigūnų, tai yra 1,70 m. atstumu nuo įvažiavimo, tik atkreipia dėmesį į neva netinkamą šių rezultatų gavimą. Sutiktina, kad įrodymų rinkimas, jų fiksavimas turi būti skaidrus ir patikimas, tačiau aukštesnės instancijos teismui Institucijos atstovų atlikti matavimai dėl jų patikimumo ir skaidrumo abejonių nekelia, juolab, kad bylos nagrinėjimo eigoje buvo pateikta kelių eismo taisyklių pažeidimo vietos schema su atliktų matavimų atvaizdavimu schemiškai (b. l. 21). Šiuo atveju nėra tikslinga papildomai imtis kokių nors priemonių įvykio vietai apžiūrėti bei išmatuoti kitais prietaisais, kadangi tai jokios įtakos esamiems rezultatams neturės. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu tyrimo atlikimu, atmetami kaip nepagrįsti, konstatuojant, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių E. J. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Šiame kontekste, apygardos teismas pažymi, kad E. J. reiškiama kritika ir hiperbolizuojami palyginimai dėl galimų netinkamų matavimų atliekant neblaivumo patikrinimą, ar greičio viršijimo fiksavimą „iš akies“, nėra susiję su nagrinėjama byla.
17. Be kita ko, tiesiogiai susijusiais su nagrinėjama byla nelaikytini ir tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai, kuriais siekiama pabrėžti probleminę situaciją, susijusią su transporto priemonių statymu prie įvažiavimų į gyvenamųjų namų teritorijas, nurodant, kad daugelis nesilaiko 5 metrų taisyklės. Apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra analizuojamas konkretaus administracinio nusižengimo atvejis ir nėra vertinamos apskritai visos vietos, skirtos ar neskirtos transporto priemonių statymui, tačiau, kuriose gyventojai palieka savo transporto priemones. Šie apeliacinio skundo argumentai laikytini nesusijusiais su nagrinėjama byla, todėl plačiau nevertintini, kaip negalintys paneigti apelianto atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys leidžia neabejotinai daryti išvadą, kad apeliantui inkriminuoto nusižengimo požymius jo veika atitinka.
18. Apeliaciniame skunde taip pat kritiškai vertinama, jog E. J. padarytas administracinis nusižengimas yra pavojinga veika. Atsakant į šį skundo argumentą pažymėtina, kad ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinio nusižengimo samprata, pagal kurią administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, administracinis nusižengimas savaime yra pavojinga asmens veika, todėl Institucija nurodydama, kad ši veika yra pavojinga, iš esmės vadovavosi ANK įtvirtinta pažeidimo formuluote ir jokių pažeidimų vertinimo taisyklių nepažeidė.
19. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad E. J. veiksmuose nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji sudėties požymiai, dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. J. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs minėtą nusižengimą.
20. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas priėmė bylos aplinkybėms neprieštaraujantį sprendimą, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta pažeidimų ir dėl administracinės nuobaudos skyrimo. ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Institucijos 2024 m. spalio 11 d. nutarimu nenustačius apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei nustačius vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ANK 36 straipsnio 12 punkte, E. J. paskirta administracinė nuobauda – bauda – jos dydį parenkant kiek didesnį, nei galimas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalies sankciją baudos vidurkis – 80 Eur. Tokio dydžio administracinė nuobauda laikytina teisinga, tinkamai individualizuota ir paskirta nepažeidžiant ANK nuostatų. Kadangi apeliaciniu skundu atskirai E. J. paskirtos administracinės nuobaudos rūšies ir / ar dydžio klausimas nėra keliamas, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo nesutikti su Institucijos nutarimu paskirta bauda ir jos dydžiu, šiame kontekste plačiau nepasisako.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde pateikiami subjektyvūs, apeliantui palankiai dėstomi samprotavimai nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi argumentuotai įvertinti. Jie tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai išvados dėl E. J. kaltės, nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas E. J. kaltės klausimą dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, teisės taikymo klaidų nepadarė. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog E. J. kaltė pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį yra visiškai įrodyta, todėl naikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 27 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.