Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui L. T., institucijoms, teikiančioms išvadas byloje Elektrėnų savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, dėl kreditorinių įsiskolinimų bei atsakovo L. T. priešieškinį ieškovei A. T., institucijoms, teikiančioms išvadas byloje Elektrėnų savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, dėl kreditorinių įsiskolinimų bei bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Pagal LR CK normas, abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties. Nepilnamečiams vaikams yra atitinkamai 9 ir 5 metai, jų poreikiai auga ir augs. Prašo priteisti iš atsakovo po 400,00 Lt periodinių išmokų kiekvienam vaikui kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Atsakovas išlaikymo neteikia nuo 2011 m. kovo mėnesio, todėl, sutinkamai su LR CK 3.200 str., prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011 m. kovo 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, už 16 mėnesių, po 400 Lt kiekvienam vaikui, t.y. priteisti K. T. ir D. T. po 6400,00 Lt įsiskolinimo, viso 12800,00 Lt.

Institucija, duodanti išvadą byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvados nepateikė, nurodydamas, kad to negali padaryti, nes L. T. (duomenys neskelbtini) negyvena, yra išvykęs į užsienį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini dalinai.

Šalių santuoka sudaryta 2003 m. kovo 15 d. Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 13). Šalys turi nepilnamečius vaikus K. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės, yra nurodęs, kad CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-49/2008).

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).

Iš byloje esančio ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į priešieškinį , atsakovo apaiškinimų matyti, kad atsakovas L. T. 2010 metų rugpjūčio mėnesį išvyko dirbti į užsienį, į D. B., nuo išvykimo momento, atsakovas į Lietuvą buvo atvykęs vieną kartą, t.y. 2010 metų gruodžio mėnesį, šeimai išlaikymą teikė iki 2011 m. kovo mėnesio. Šių aplinkybių atsakovas L. T. neginčijo, tačiau nurodė, kad jo santuoka su A. T. nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jo žmona jam buvo neištikima ir dar nenutraukus santuoką, išvyko su nepilnamečiais vaikais į Norvegiją, nes turi kitą vyrą.

Teismas kritiškai vertina atsakovo nurodytas aplinkybes dėl santuokos iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes sutuoktinių santykiai pašlijo nuo to momento, kuomet atsakovas, o ne ieškovė išvyko į užsienį dirbti, atsakovas paliko šeimą, neteikė jai išlaikymo, santuokiniai ryšiai tarp sutuoktinių nutrūko jau 2010 metų gruodžio mėnesį, o ieškovė į Norvegiją išvyko 2013 metų sausio mėnesį, t.y. tuo metu, kuomet šalys jau nebegyveno kartu. Įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad atsakovas rūpinosi šeima, teikė išlaikymą, byloje nėra, netikėti ieškovės išdėstyta pozicija ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį teismas neturi jokio pagrindo, nes atsakovas to nepaneigė, o ieškovės išvykimas į Norvegiją su jų abiejų vaikais nėra pagrindas teismui padaryti išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis CK 3.60 str. 3 d., konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo visų pirma, vadovaujasi CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, reiškiančiu, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma, turi atsižvelgti į vaiko teises ir interesus. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., todėl vadovaujantis minėtais straipsniais teismas turi aiškinti ir CK 3.174 ir 3.192 – 3.200 str. str. nuostatas.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str.1, 2 d.).

Iš ieškovės motyvų ieškinyje ir iš atsakovo paaiškinimu matyti, kad šalių nepilnamečiai vaikai K. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini), iki atsakovui L. T. išvykstant į užsienį gyveno šeimoje kartu su abiem tėvais, o atsakovui išvykus į užsienį 2010 metų rugpjūčio mėnesį gyventi ir dirbti, liko su motina A. T., kuri jais nuolat rūpinosi ir juos prižiūrėjo. Tai, kad ieškovė tinkamai rūpinasi savo vaikais, patvirtina ir Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, atsakovas sutinka, kad nepilnamečio sūnaus ir nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyti kartu su motina ir tenkina ieškinį šioje dalyje pilnumoje, nustatant nepilnamečių vaikų K. T. ir D. T. gyvenamąją vietą kartu su motina A. T. jos gyvenamojoje vietoje. Vaikų gyvenamosios vietos su motina nustatymas atitinka vaikų interesus, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išsakytą poziciją.

Atsakovo prašymu, ieškovei sutikus, nustatoma tokia L. T. bendravimo su nepilnamečiais vaikais – K. T. ir D. T. tvarka: - savaitę laiko Šv. Kalėdų atostogų laikotarpiu (nuo gruodžio mėnesio 25 dienos iki gruodžio mėnesio 31 dienos) Lietuvoje, jo tėvo A. T. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).; - vieną mėnesį laiko vasaros atostogų metu (nuo liepos mėnesio 1 dienos iki liepos mėnesio 31 dienos) Lietuvoje, jo tėvo A. T. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).; įpareigoti atsakovę A. T. netrukdyti vaikams jos gyvenamojoje vietoje bendrauti su L. T. mobiliuoju telefonu ir kompiuterine „Skype" programa.

Dėl išlaikymo šalių vaikams priteisimo

Nepilnamečių vaikų K. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra L. T. ir A. T..

CK 3.156 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str. 2 d. ).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą teismas atkreipia šalių dėmesį, kad išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Taip pat teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius (CK 3.198 str.). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (nuo 2008-01-01 iki 2013-01-01 – 800 Lt, t.y. ieškinio pateikimo momentui). Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13-22).

CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Įgyvendinant minėtą principą, teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi atžvelgti į vaiko teises ir interesus. Siekiant, kad vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų sąlygas (taip pat ir materialines) tinkamai fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus.

Įvertinus byloje esančius įrodymus ir atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), į šalių turtinę padėtį, į atsakovo galimybes teikti ieškovės prašomą išlaikymą, teismas daro išvadą, kad abu tėvai privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo lygiomis dalimis ir atsakovas gali teikti nepilnamečiams vaikams po 400,00 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą. Atsakovo argumentai, kad prašomo priteisti išlaikymo suma yra per didelė ir jis galėtų teikti po 200 litų kiekvienam vaikui periodinių išmokų, yra neįrodyti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl savo sveikatos būklės atsakovas L. T. negali dirbti, byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovo L. T. gaunamos pajamos užsienyje yra atsitiktinės, jis neturi nuolatinio darbo ir dėl to negali teikti prašomo dydžio išlaikymo. Teismo nuomone, prašomas priteisti išlaikymas atitinka vaikų poreikius, o atsakovui neįrodžius aplinkybių, dėl kurių jis prašo priteisti mažesnį išlaikymą vaikams, jis ir yra priteistinas, atsižvelgus į ieškovės pareikštą reikalavimą.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Dėl išdėstyto iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 400,00 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2012-07-03, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 str., 3.186 str., 3.203 str. 1 d.), todėl A. T. pavedama tvarkyti nepilnamečiams vaikams priklausantį išlaikymą uzufrukto teise. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams.

Ieškovė A. T. ieškinyje nurodė, kad atsakovas išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams K. T. ir D. T. neteikia nuo 2011 m. kovo mėnesio, todėl, sutinkamai su LR CK 3.200 str., prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011 m. kovo 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, už 16 mėnesių, po 400 Lt į mėnesį kiekvienam vaikui, t.y. viso 12800,00 Lt. Atsakovas L. T. nesutiko su šiuo reikalavimu ir nurodė, kad nuolat teikė savo vaikams išlaikymą, jokio įsiskolinimo nėra, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų teismui nepateikė. Nurodė, kad pinigus, skirtus savo vaikams siuntė per draugus savo tėvui A. T., kuris apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad jo sūnaus šeima kartu su jo šeima gyveno apie 6 metus, jis padėjo auginti vaikus, šeštadieniais ir sekmadieniais bei vasarą rėmė šeimą finansiškai, jo sūnus L. T. atsiųsdavo 600 – 700 litų, tačiau ne kiekvieną mėnesį, jis apipirkdavo vaikus. Todėl teismas, įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad ir po 2011 metų kovo mėnesio atsakovas L. T. teikė išlaikymą savo vaikams. Nesant galimybės nustatyti, kokio dydžio paramą laikotarpyje nuo 2011 balandžio mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. iki 2012m. liepos 3d. teikė atsakovas L. T. savo nepilnamečiams vaikams, teismas, įvertinęs visas aplinkybes daro išvadą, kad išlaikymo įsiskolinimas yra, jį ir priteisia, mažindamas prašomą priteisti pinigų sumą iki 6400 litų.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuokoje neįgijo nekilnojamojo turto, todėl dalintino nekilnojamojo turto ir ginčo dėl jo nėra. Santuokoje buvo įgiję kilnojamąjį turtą - automobilį BMW 525, v/n (duomenys neskelbtini) registruotą L. T. vardu, tačiau atsakovas jį sudaužė, kai 2008-06-28 Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietėje, vairuodamas automobilį neblaivus, padarė autoavariją, atsitrenkdamas į elektros stulpą. Sudaužytą automobilį sutuoktinis pardavė, todėl šiai dienai jokio dalintino turto nėra. Asmeninio nekilnojamojo turto nei ieškovė, nei atsakovas neturi. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad santuokoje jokio nekilnojamojo turto šalys neįgijo, kilnojamąjį turtą – kompiuterį, baldus, namų apyvokos daiktus ieškovė pasiliko sau, tačiau atsakovas dėl to ginčo nekelia ir nekels.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų UAB „Gelvora“, kurį šiuos įsiskolinimus perėmė iš „Swedbank“, AB, kreditoriui (AB bankui „Swedbank“) apie šalių santuokos nutraukimą pranešta. Teismo posėdžio metu atsakovas L. T. negalėjo nurodyti, kokio dydžio paskolas jis ėmė „Swedbank“, AB, tačiau neginčijo tos aplinkybės, kad gyvenant santuokoje, Swedbank, AB suteikė jam dvi vartojamąsias paskolas: pagal 2007-07-19 sutartį Nr. 07-074724-GV (kaip matyti iš byloje esančio susitarimo dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimo su Swedbank“, AB paimto ir negrąžinto kredito suma 2009-09-30 yra 9010,34 Lt) ir 2008-08-27 sutartį Nr. 08-097065-GV ((kaip matyti iš byloje esančio susitarimo dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimo su Swedbank“, AB paimto ir negrąžinto kredito suma 2009-09-30 yra 3978,42 Lt). Nurodė, kad pirmoji paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, t.y. jis nupirko automobilį už 10000 litų, tačiau po vienerių metų eismo įvykio metu jį sudaužė, po ko pardavė už 2500 litų ir už tuos pinigus nupirko kompiuterį, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų pagrindžiančių šias aplinkybes. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad ieškovei A. T. žinant ir sutikus, L. T. paėmė vartojamąją paskolą, kurios dydžio atsakovas nurodyti negali (kaip paaiškino teismo posėdžio metu tai buvo pinigų suma virš 10000 litų). Ieškovė neginčijo tos aplinkybės, kad L. T. paėmus paskolą, jis nusipirko automobilį, tačiau po vienerių metų eismo įvykio, kurį L. T. sukėlė būdamas išgėręs, metu automobilis buvo sugadintas nepataisomai ir buvo parduotas, o gauti pinigai šeimos poreikiams panaudoti nebuvo. L. T. neįrodė aplinkybių, kad paimtas vartojimo kreditas buvo panaudotas šeimos reikmėms, byloje esantis UAB „Gelvora“ raštas taip pat patvirtina, kad visos pretenzijos dėl 7074,06 Lt skolos 2013-01-03 dienai yra reiškiamos L. T., todėl teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytą daro išvadą, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais ir atsižvelgiant į tai, kad L. T. neįrodė tos aplinkybės, kad 1-asis vartojimo kreditas pagal 2007-07-19 sutartį Nr. 07-074724-GV buvo panaudotas šeimos reikmėms, pripažįsta jį L. T. asmenine skola. 2-asis vartojimo kreditas pagal 2008-08-27 sutartį Nr. 08-097065-GV pripažintinas taip pat asmenine L. T. skola, atsižvelgiant į tai, kad pats atsakovas pripažino tą aplinkybę, kad šią paskolą, kurios dydis buvo 5000 litų panaudojo ne šeimos reikmėms, o baudai už kelių eismo taisyklių pažeidimus sumokėti.

Ieškovė išlaikymo iš atsakovo sau nereikalauja, o atsakovui išlaikymas iš ieškovės nepriteistinas, nes santuoka nutraukiama dėl jo kaltės (CK 3.70 str. 1 d.).

Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė T. pavardė, atsakovui – T.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-06-01 sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, A. T. 100 procentų yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Todėl iš ieškovės atsakovo ir valstybės naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Iš atsakovo L. T. valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis už vaikams tenkančio išlaikymo priteisimą, kas sudaro 144 Lt ir 72 Lt už santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės bei 192 Lt už išlaikymo įsiskolinimą, 400 Lt išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos suteikimu A. T., kas sudaro bendroje sumoje 808 Lt. Iš atsakovo taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 30,45 Lt.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Trakų rajono apylinkės teismo 2012-07-05 nutartimi atsakovui L. T. taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 400,00 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2012-07-03, iki sprendimo šioje byloje priėmimo.

Pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2012-07-05 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo vaikams priteisimo – L. T. sumokėtas sumas įskaityti į nepilnamečiams vaikams K. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.54 str. 4 d., 3.59, 3.60-3.62, 3.69, 3.92, 3.109, 3.192, 3.196, 3.197, 3.208 str. str., CPK 5, 79, 88, 93, 96, 177-178, 270, 375-386 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį patenkinti dalinai.

Nutraukti L. T., gim. (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. T. (ikisantuokinė pavardė – R), gim. (duomenys neskelbtini), Trakuose, a/k (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2003 m. kovo 15d. Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 13), dėl L. T. kaltės, turinčių nepilnamečių vaikų.

Po santuokos nutraukimo L. T. palikti santuokinę pavardę – T, A. T. – T.

Nepilnamečių vaikų K. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove A. T. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. T., a/k (duomenys neskelbtini) ir D. T., a/k (duomenys neskelbtini) po 400,00 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-07-03, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 6400 Lt nepilnamečiams vaikams K. T., a/k (duomenys neskelbtini) ir D. T., a/k (duomenys neskelbtini)

Pavesti A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti nepilnamečiams vaikams K. T. ir D. T. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Nustatyti L. T. bendravimo su nepilnamečiais vaikais – K. T. ir D. T. tvarką: - savaitę laiko Šv. Kalėdų atostogų laikotarpiu (nuo gruodžio mėnesio 25 dienos iki gruodžio mėnesio 31 dienos) Lietuvoje, jo tėvo A. T. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).; - vieną mėnesį laiko vasaros atostogų metu (nuo liepos mėnesio 1 dienos iki liepos mėnesio 31 dienos) Lietuvoje, jo tėvo A. T. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).; įpareigoti atsakovę A. T. netrukdyti vaikams jos gyvenamojoje vietoje bendrauti su L. T. mobiliuoju telefonu ir kompiuterine „Skype" programa.

Pagal 2007-07-19 vartojimo kredito sutartį Nr. 07-074724-GV, sudarytą su “Swedbank”, AB ir pagal 2008-08-27 vartojimo kredito sutartį Nr. 08-097065-GV, sudarytą su „Swedbank“, AB kylančias prievoles, kurios 2013-01-03 perduotos UAB „Gelvora“ pripažinti L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis.

Priteisti iš L. T. 838,45 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-07-05 nutartimi atsakovui L. T. taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 400,00 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2012-07-03, iki sprendimo šioje byloje priėmimo.

Pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2012-07-05 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo vaikams priteisimo – L. T. sumokėtas sumas įskaityti į nepilnamečiams vaikams K. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.