Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-21 · Byla Nr. N-575-717-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-21
Bylos Nr.
N-575-717-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-717/2010Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. A. (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 14 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

V. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, būdama UAB „Kričeris“ vadove, 2008 m. lapkričio 28 d. leido dirbti siuvėjoms V. B., V. N., N. Č., A. T. ir I. G., nesudarius su jomis darbo sutarčių, t.y. dirbti nelegaliai, tuo V. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą V. K. atžvilgiu nutraukė, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1dalyje, sudėties. Teismas nurodė, kad V. K. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad ji dirba UAB „Kričeris“ vadove, įmonei buvo reikalingos siuvėjos, todėl apie tai paskelbė laikraštyje. Kadangi moterys, atėjusius įsidarbinti, buvo niekada nedirbusios siuvėjomis ir tik viena mokėsi tokio darbo, jos sėdo prie siuvimo mašinų ir rodė, ar mokės, sugebės atlikti joms paskirtus darbus. Jokios darbinės užduoties jos nevykdė. V. K. nepripažino nelegalaus darbo fakto, nurodė, kad turėjo įsitikinti, ar moterys mokės siūti, ar jas būtų galima priimti į darbą. Liudytojos I. G., N. Č., V. B., V. N., A. T. teismo posėdyje paaiškino, kad, perskaičiusios skelbimą laikraštyje dėl siuvėjų priėmimo į darbą, jos kreipėsi į UAB „Kričeris“. 2008 m. lapkričio 28 d. atėjo tartis dėl įsidarbinimo bei darbo sąlygų, norėdamos parodyti, kad moka dirbti šį darbą, sėdo prie siuvimo mašinų ir rodė ką moka. Su V. K. sutarė, kad jeigu įsidarbins, dirbs darbo dienomis po 8 val., nuo 8 val. iki 17 val. ir gaus 800 litų darbo užmokestį. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad V. K. parodymus patvirtino liudytojų parodymai, pateiktas išrašas iš darbo sutarčių registravimo knygos, kad liudytojos nedirbo UAB „Kričeris“ iki 2008 m. lapkričio 28 d., o atėjo darbintis tik tą dieną. Įrodymų apie jų nelegalų darbą nėra. Nors V. K. paaiškinime iš karto nurodė, kad, leisdama nurodytoms liudytojoms siūti, turėjo tikslą įsitikinti, ar jos tinkamos darbui, ši versija, imant paaiškinimus iš liudytojų, nebuvo tiriama, jos nebuvo objektyviai ir išsamiai apklaustos apie jų buvimo minėtos siuvyklos patalpose priežastis bei įsidarbinimo aplinkybes, kitų įrodymų taip pat nėra. Teismas padarė išvadą, kad nebuvo padaryta administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta veika, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. K. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1dalyje, sudėties.

Šalies argumentai

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius (toliau – Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 14 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti teismui iš naujo. Nurodo, kad teismo nutarimas priimtas, vadovaujantis pakeistais liudytojų parodymais, kurie turėjo būti įvertinti kritiškai. Nurodo, kad patikrinimo metu 2008 m. lapkričio 28 d. rasti šie asmenys: V. B., kuri parašė paaiškinimą, kad dirba nuo 2008 m. lapkričio 24 d., V. N., kuri parašė paaiškinimą, kad dirba nuo 2008 m. lapkričio 27 d., N. Č., A. T., kurios parašė paaiškinimus, kad dirba nuo 2008 m. lapkričio 28 d., I. G., kuri parašė paaiškinimą, kad bando dirbti nuo 2008 m. lapkričio 28 d..

Atsiliepimas

V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 14 d. nutarimą, o Institucijos apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad patikrinimo dieną, t.y. 2008 m. lapkričio 28 d., nuo 8 val. ryto vyko naujai atėjusių žmonių patikrinimas, ar moka elgtis su siuvimo mašina, nes visos atvykusios kandidatės teigė, kad ilgą laiką siuvėjomis nedirbo. Nurodo, kad nesijaučia pažeidusi įstatymo, nes visos penkios moterys nedirbo, o tik bandė parodyti, ką sugeba.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (dėl paminėtos redakcijos įstatymo) yra vertinama, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (administracinės bylos Nr. N3-397/05; Nr. N12-1650/04).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

Iš bylos medžiagoje esančio patikrinimo akto (b. l. 4) matyti, kad darbo inspekcijos pareigūnai 2008 m. lapkričio 28 d., 8 val. 20 min., UAB „Kričeris“, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune, aptiko darbo vietose dirbusias siuvėjas: V. B., V. N., N. Č., A. T. ir I. G., kurios savo paaiškinimuose nurodė, kad dirba UAB „Kričeris“, nesudarius darbo sutarčių. V. B. 2008 m. lapkričio 28 d. paaiškinime nurodė, kad bendrovėje dirba nuo 2008 m. lapkričio 24 d., dėl darbo sąlygų tarėsi su direktore Valentina, dirba 6 val. per dieną, susitarė dėl 800 Lt darbo užmokesčio, darbo sutartis su ja nesudaryta, papildomai paaiškino, kad šiandien siuva su overloku (b. l. 7). V. N. 2008 m. lapkričio 28 d. paaiškinime nurodė, kad bendrovėje dirba nuo 2008 m. lapkričio 27 d., dėl darbo sąlygų tarėsi su direktore, dirba 8 val. per dieną, susitarė dėl 800 Lt per mėnesį darbo užmokesčio, darbo sutartis su ja nesudaryta, papildomai paaiškino, kad vakar susitarė dėl darbo ir padavė dokumentus, šiandien siuva kišenes (b. l. 8). A. T. 2008 m. lapkričio 28 d. paaiškinime nurodė, kad bendrovėje dirba nuo 2008 m. lapkričio 28 d., dėl darbo sąlygų tarėsi su direktore, dirba 8 val. per dieną, sutarė dėl 800 Lt per mėnesį atlyginimo, darbo sutartis su ja nepasirašyta, papildomai paaiškino, kad siuva siuvimo mašina sijonukus, jai žadėjo, jog visą laiką siūs su plokščiasiūle, žadėjo įdarbinti nuo kitos savaitės (b. l. 9). N. Č. 2008 m. lapkričio 28 d. paaiškinime nurodė, kad pirmą dieną atėjo pabandyti, dar nežino, ar dirbs, dėl darbo sąlygų kalbėjosi su direktore, sutarė dėl 800 Lt per mėnesį darbo užmokesčio, darbo sutartis su ja dar nesudaryta, papildomai paaiškino, kad bandė siūti sijoną ketursiūliu overloku (b. l. 6). I. G. 2008 m. lapkričio 28 d. paaiškinime nurodė, kad šiandien atėjo pabandyti siūti, dėl darbo sąlygų tarėsi su direktore, sutarė dėl 1000 Lt per mėnesį darbo užmokesčio, darbo sutartis su ja nepasirašyta, papildomai paaiškino, kad šiandien susitarė ateiti pabandyti pasiūti su siuvimo mašina (b l. 5). Iš šių darbo inspekcijos pareigūnams teiktų paaiškinimų matyti, kad dalis darbuotojų jau pilnai buvo sutariusios dėl darbo sąlygų ir jau dirbo darbą, dalis darbuotojų preliminariai buvo aptariusios darbo sąlygas ir bandė dirbti. Visos darbuotojos atliko konkrečias darbines užduotis. Bendrovės direktorė V. K. 2008 m. lapkričio 28 d. paaiškinime nurodė, kad tik buvo bandomi visų mintų darbuotojų sugebėjimai, todėl su jomis dar nebuvo sudarytos darbo sutartys (b l. 10), tačiau tai akivaizdžiai prieštarauja darbuotojų teiktiems pirminiams paaiškinimas. Teismo posėdžio metu minėtos darbuotojos, apklaustos kaip liudytojos, jau nurodė, kad 2008 m. lapkričio 28 d. atėjo tartis dėl įsidarbinimo bendrovėje ir demonstravo savo sugebėjimus, tuo iš esmės pakeisdamos savo pirminius paaiškinimus. Esant tokiems prieštaringiems liudytojų parodymams, pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti, kodėl minėtos darbuotojos pakeitė pirminius savo paaiškinimus, papildomai kaip liudytojus apklausti patikrinimą atlikusius darbo inspekcijos pareigūnus T. D., I. B., M. A. ir T. M., be kitų aplinkybių siekiant išsiaiškinti, kokius pirminius paaiškinimus teikė minėtos darbuotojos patikrinimo metu, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad visos teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos tuo metu dirbo UAB „Kričeris“ (b. l. 18,19), todėl buvo suinteresuotos bylos baigtimi ir galėjo teismui teikti tikrovės neatitinkančius paaiškinimus. Kaip jau minėta ankščiau, pagal Lietuvos vyriausios administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, nesudarius rašytinės darbo sutartis, darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pasivadovavęs tik pakeistais liudytojų parodymais, neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir nerinko galimų naujų įrodymų, todėl priėmė nepagrįstą nutarimą.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas, teismas nukrypo nuo teisminės praktikos, vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 14 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas