- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- e2S-330-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45554-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- M. K.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, institucija teikianti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovės prašo nutraukti santuoką su atsakovu dėl kito sutuoktinio kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti išlaikymą vaikams po 300,00 € per mėnesį išlaikymą kiekvienam vaikui, 21.600,00 € išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai nevykdo savo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Todėl prašę teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams po 300,00 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad yra susikaupusi 21.600,00 € vaikų išlaikymo įsiskolinimo suma, ir, siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas 21.600 € sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 200,00 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, tai yra 2014 m. gruodžio 31 d., iki teismo sprendimo priėmimo. Prašymo dalį dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo, atmetė.
Teismas nustatė, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis tikėtina, jog atsakovas prie nepilnamečių vaikų išlaikymo neprisideda visiškai, o vaikams išlaikymas reikalingas nuolat ir konkretus, todėl yra pagrindas atsakovą įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą, nes priešingu atveju gali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai. Nustatydamas laikino išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė į išlaikymo sumą, kurią prašo priteisti ieškovė, taip pat į nepilnamečių vaikų amžių bei interesus, kitas svarbias aplinkybes.
Tokiu būdu, įvertinus tai, jog šalių nepilnamečiai vaikai A. K. ir A. K. yra atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, specialių poreikių neturi, pagal pateiktus duomenis matyti, jog atsakovo mėnesinės pajamos – 1.517,00 Lt senatvės pensiją, taip pat apie 4.000,00 Lt darbo užmokesčio, tačiau nėra žinomi visi duomenys apie atsakovo turtinę padėtį, kitus išlaikytinius, sveikatos būklę, teismas priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200,00 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.192 straipsnis). Teismas atkreipė dėmesį, jog tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota ir priteista teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius nepilnamečių vaikų poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir priėmus sprendimą byloje.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, jog atsakovo vaikų išlaikymo įsiskolinimo suma – 21.600,00 €, tačiau nurodytos sumos niekuo nepagrindžia, taip pat teismui neteikė jokių įrodymų apie ankstesnį atsakovo vengimą išlaikyti vaikus. Pagal suformuotą ir taikomą teismų praktiką laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti netaikomos, jei dėl tokių priemonių taikymo atsakovas patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami, jei net ir egzistuotų ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Juolab, kad šis pareikštas prašymas yra glaudžiai susijęs su ieškinio dalyku ir klausimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės. Todėl teismas sprendė, kad šioje civilinės bylos stadijoje pakanka pritaikytos vienos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo priteisimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį ir įpareigoti ieškovę pateikti atsakovui jos banko sąskaitos numerį.
Nurodo, kad ieškovė pateikia neteisingus duomenis, jog atsakovas visiškai nesirūpina šeima bei nepilnamečiais vaikais, šešerius metus neskiria jiems jokio išlaikymo, neprisideda prie jų auklėjimo. Atsakovas rūpinasi savo vaikais, perka jiems drabužius, sportinę aprangą, dalyvauja jų užklasinėje veikloje, kartu važiuoja į keliones. Atsakovas vasarą su vaikais nuolat važiuoja prie jūros, sumoka visas kelionės išlaidas. Atsakovas kiekvieną mėnesį moka už abiejų vaikų sveikatos draudimą po 28,96 € nuo 2007 m. spalio 30 d. Atsakovas nuolat skiria pinigų vaikų išlaikymui. Paskutinį kartą ieškovei skyrė 1.158,48 € 2014 m. gruodžio 19 d. Atsakovas padėjo ieškovei įsigyti butą, laiduodamas už ją, taip pat stomatologinį kabinetą. Ieškovė nepateikė atsakovui savo atsiskaitomosios sąskaitos, kad atsakovas galėtų sudaryti tiesioginio debeto sutartį dėl vaikams skiriamo išlaikymo. Teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą, taip pat nenurodė ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos numerio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė M. K. nesutinka su skundu ir prašo palikti Vilniaus miesto 2015 m. sausio 8 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nepateikia įrodymų, jog rūpinasi savo vaikais ir teikia jiems išlaikymą. Atsakovas niekada neprašė ieškovės pateikti jam sąskaitą išlaikymo mokėjimui. Pats atsakovas išvadą teikiančiai institucijai yra pripažinęs, jog su ieškove negyvena jau 6 metus, o vaikai gyvena su ieškove. Todėl atsakovas turėtų įrodyti, jog teikia išlaikymą su ieškove gyvenantiems vaikams. Sveikatos draudimo mokėjimas bei piniginės dovanos padovanojimas 2014 m. Kalėdų proga, negali būti laikoma tinkamu vaikų išlaikymu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atskirasis skundas yra pateiktas šeimos byloje, kurioje yra sprendžiami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jam priteisimo klausimai. Lietuvos Respublikos CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas papildomai suteikia teismui teisę, atsižvelgus į vaikų interesus, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti jos santuoką su atsakovu, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina, ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 300,00 € per mėnesį išlaikymą kiekvienam vaikui, 21.600,00 € išlaikymo įsiskolinimą. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo laikiną po 300,00 € per mėnesį išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas (pavyzdžiui, laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas, įpareigojimas sutuoktiniui gyventi skyrium, įpareigojimas laikinai nutraukti įtariamą autorių teisių pažeidimą) plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu šalies ar kitų suinteresuotų asmenų (pavyzdžiui, nepilnamečių vaikų) teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
Atsakovas pateikė įrodymus, jog 2014 m. gruodžio 19 d. perdavė ieškovei 4.000,00 Lt (1.158,48 €) bei kas mėnesį moka po 28,96 € už abiejų vaikų gyvybės draudimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmokos už gyvybės draudimą nėra pakankamas vaikui teikiamo išlaikymo įrodymas. Išlaikymas vaikui apima visas lėšas, reikalingas jo maitinimui, rūbams, gyvenamajam būstui išlaikyti, ugdymo bei kultūriniams poreikiams patenkinti. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad jis periodiškai, nuo gyvenimo skyrium su ieškove pradžios, teikė ir teikia savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Atsakovas pateikia tik vieną 1.158,48 € mokėjimo dokumentą. Nurodyta suma sudaro tik apie šešių mėnesių dydžio išlaikymą, kurį teismas priteisė skundžiama nutartimi. Jeigu atsakovas, kaip nurodo skunde, teikė ir ketina teikti vaikams išlaikymą, skundžiama nutartis nepažeidžia jo teisių, kadangi jis gali ir toliau teikti savo vaikams išlaikymą, tik nutartyje nurodyto dydžio. Atsakovas nenurodė, kokio dydžio išlaikymą per mėnesį sutiktų teikti vaikams, kodėl nesutinka su laikinu 200,00 € dydžio išlaikymo suma. Pažymėtina, kad visos aplinkybės apie atsakovo iki šiol teiktą ir teikiamą išlaikymą vaikams bus vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės ir galutinė išlaikymo suma bus nustatyta teismo sprendimu.
Apeliacinės instancijos teismas netenkina atsakovo prašymo įpareigoti ieškovę pateikti jos banko sąskaitos numerio, kadangi skundžiamoje nutartyje jis neprivalėjo būti nurodytas. Išlaikymo vaikui mokėjimo būdas priklauso nuo šalių susitarimo. Ieškovei nenurodant savo banko sąskaitos numerio, atsakovas gali pats sudaryti su banku sutartį dėl jo nepilnamečių vaikų sąskaitos, į kurią atsakovas galės periodiškai pervesti išlaikymui skirtas lėšas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.