Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Vitalija Norkūnaitė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K. gynėjos advokatės T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-29 nutarimo, kuriuo T. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį, pritaikius ATPK 33 straipsnio 2 dalį, subendrinta 579 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. pagal 127 str. 2 d. nubaustas už tai, kad jis 2015-03-29, apie 13.39 val., Gulbinėlių g., Vilniuje, vairavo automobilį „Honda Accord“ (v. n. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio ir slysdamas išvažiavo į priešpriešinį eismą, susidūrė su priešpriešai važiuojančiu automobiliu „Skoda Yeti“ (v. n. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius. Taip pat T. K. nubaustas pagal ATPK ATPK 126 str. 4 d. ir dėl to, kad jis po minėto eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį ir jam nustatytas 1,36 promilių girtumo laipsnis.

Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš pateikto skundo turinio matyti, kad T. K. gynėja iš esmės ginčija tik teismo priimtą sprendimą T. K. pripažinti kaltu dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, t. y. pagal ATPK 126 str. 4 d. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. K. neneigia sukėlęs eismo įvykį, t. y. padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas patikrinamas nurodytose ribose (ATPK 302¹¹ str.).

T. K. nepripažįsta, kad sąmoningai, t. y. tyčia po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatyto gėrė alkoholį. Nurodo, kad jam atsigerti davė kartu važiavęs draugas F. S. ir manė, kad tai gira, dėl patirto šoko gerdamas nejautė jokio skonio, nesuvokė, kad tai alkoholis.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, teismo posėdžio protokolu bei surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, daro išvadą, kad duomenų, pagrindžiančių T. K. kaltę dėl sąmoningo alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, yra pakankamai, T. K. nubaustas pagrįstai ir teisėtai. T. K. versiją, kad jis nesuprato, jog po eismo įvykio geria ne girą, o alkoholį, paneigia byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo L. K. parodymai, iš dalies liudytojo F. S. parodymai (kiek jie neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms), liudytojų G. T. ir A. V. parodymai, alkotesterio rodmenys, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas ir kt. bylos medžiaga. T. K. parodymus, kad jis buvo visiškai neadekvatus po eismo įvykio, paneigia teismo psichiatrijos ekspertizės aktas (b. l. 89-93), kuriame nurodoma, kad T. K. po autoįvykio galėjo suprasti savo veiksmus. Šias aplinkybes taip pat patvirtina, o T. K. teiginius, kad jis buvo itin išsigandęs dėl nukentėjusiosios, manė, kad ji žuvo, nes nukentėjusiojo teiravosi apie jos sveikatos būklę, - paneigia nukentėjusiojo parodymai, kad prie jo priėjęs jaunuolis paklausė apie galimybę susitarti ir nekviesti policijos, tačiau jis nesutiko ir jo sutuoktinė (nukentėjusioji) iškvietė policiją. Neprisimena, kad pastarasis būtų klausęs kas atsitiko. Šie parodymai sutampa su rašytiniame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, kad prie jo priėjęs asmuo pasakė, kad dėl eismo įvykio kalti jie, siūlė susitarti be policijos įsikišimo. Liudytojas G. T. (policijos pareigūnas) teismui paaiškino, kad T. K. neadekvatus elgesys pasireiškė tik tuo, kad jis sunkiai aiškino įvykio aplinkybes, buvo stipriai susijaudinęs, „nebuvo, kad su kitu pasauliu šnekėtų“. Patikrinus T. K. blaivumą, nustatyta, kad T. K. buvo neblaivus. T. K., matydamas nustatytą neblaivumo laipsnį, nieko nesakė apie vartotą alkoholį, sutiko su alkotesterio rodmenimis. Šių aplinkybių taip pat nesakė ir F. S.. Liudytojas A. V. nurodė, kad T. K. buvo labai susinervinęs, rūkė, neatsakinėjo į klausimus, jo neadekvatumas tuo ir pasireiškė, kad beveik nešnekėjo. Teisme liudytojas F. S. paaiškino, kad davė T. K. išgerti 200 g trauktinės dėl T. K. reakcijos į įvykį, bijodamas dėl jo gyvybės, nes pastarasis buvo išbalęs, drebėjo ir teigė, kad jam reikia eiti į mišką, nes nebėra gyvenimo. Jokių kitokių T. K. realių veiksmų, kitokį neadekvatų elgesį patvirtinančių aplinkybių, šis liudytojas nenurodė. Kaip matyti, nukentėjusioji nebuvo sužalota ir pati paskambino policijai, pagrindo manyti, kad ji mirs – nebuvo. Be to, atsižvelgiant į duotos išgerti trauktinės kiekį, apygardos teismas sprendžia, kad T. K. negalėjo nepajusti, kad geria ne girą, o stiprų alkoholinį gėrimą. T. K. teisme pripažino įvykio vietoje supratęs, kad pareigūnai nustatė jam girtumą, jo neginčijo. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą kritiškai vertinti T. K. ir jo draugo parodymus, kad T. K. nesuprato jog stresą malšina alkoholiu, t. y. kaip siekį T. K. padėti išvengti atsakomybės.

Nagrinėjamu atveju, iš aukščiau nustatytų aplinkybių matyti, kad T. K. būdamas policijos pareigūnų žinojo, jog po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo negali gerti alkoholinių gėrimų, tačiau juos gėrė. Aplinkybė, kad apeliantas alkoholį gėrė dėl didelio patirto streso, jo atsakomybės nepašalina.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo, o ne šalių prerogatyva. Apygardos teismo vertinimu faktinės įvykio aplinkybės byloje nustatytos teisingai, teismo išvados dėl T. K. kaltės motyvuotos ir pagrįstos.

Taigi įvertinus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo abejoti dėl T. K. kaltės, padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-29 nutarimą nepakeistą ir T. K. gynėjos advokatės T. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.