Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui E. J., jo atstovui advokatui Sigitui Žostautui, atsakovei L. B., jos atstovei advokatei Snieguolei Jurskytei-Ignatavičienei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, veikiančiam atsakovės pusėje, notarei Marijai Laimai Kamarauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo E. J. ieškinį dėl sandorio negaliojimo atsakovei L. B., trečiajam asmeniui notarei Marijai Laimai Kamarauskaitei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas reikalauja pripažinti negaliojančiu 2016-03-24 T. J. G. sudarytą testamentą, kuriuo ji visą savo turtą paliko atsakovei. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas paaiškino, kad sandoris neatitiko palikėjo tikrosios valios, kadangi buvo sudarytas dėl ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ir susidėjusių sunkių aplinkybių. Palikėjai prieš mirtį dėl jos amžiaus ir sveikatos būklės buvo būtina nuolatinė priežiūra ir pagalba buityje, ji savarankiškai nieko atlikti nebegalėjo. Tokią pagalbą jai teikė atsakovė, kuri, galimai grasindama, jog nutrauks pagalbos teikimą, paliks testatorę be priežiūros, prieš jos valią privertė palikėją sudaryti ginčijamą testamentą savo naudai. Palikėja ieškovui yra sakiusi, kad atsakovė reikalauja testamento jos naudai, grasina, kad kitaip palikėjai nebepadės, o iš tikrųjų palikėja nori, kad visas jos turtas liktų artimiausiam giminaičiui – ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2016-03-24 palikėja T. J. G. savo namuose (duomenys neskelbtini), dalyvaujant atsakovei, liudytojai J. V., notarei Marijai Laimai Kamarauskaitei, sudarė oficialų testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei. (duomenys neskelbtini) T. J. G. mirė. Paveldėjimo bylos duomenys patvirtina, kad jos palikimą sudaryti gali žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), registruoti palikėjos vardu. Dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi atsakovė ir ieškovas, kuris yra palikėjos antros eilės įpėdinis pagal įstatymą (b.l. 6-14, 35-47).

Įstatyme numatyta, kad testatorius testamentą sudaro laisva valia, be prievartos (CK 5.18 str. 1 d.). Sandoris, sudarytas dėl ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ar susidėjusių sunkių aplinkybių ir dėl to neatitinkantis jį sudariosios šalies tikrosios valios, gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.91 str.).

Ieškovas byloje neįrodė, jog ginčijamas testamentas neatitiko palikėjos tikrosios valios, o buvo sudarytas ne jos laisva valia, bet dėl ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ar susidėjusių sunkių aplinkybių.

Teismo vertinimu, byloje įrodyta, jog būtent atsakovė (ne ieškovas) teikė daugiausiai pagalbos palikėjai jos buityje, rūpinosi palikėja, kai pagalba jai labiausiai buvo reikalinga dėl palikėjos sveikatos būklės ir amžiaus (CPK 178, 185 str.). Šią aplinkybę patvirtino tiek atsakovė, tiek liudytoja J. V., tiek ieškovas bei kiti byloje apklausti liudytojai. Šią aplinkybę patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai – seniūnijos bei socialinių paslaugų įstaigos sudaryti dokumentai (b.l. 51, 53-55). Todėl teismas pripažįsta, kad palikėja turėjo motyvą savo palikimą palikti būtent atsakovei, o ne kitiems asmenims.

Atsakovė, liudytoja J. V., tretysis asmuo paaiškino apie testamento sudarymo aplinkybes. Iš šių paaiškinimų matyti, kad ginčijamą sandorį palikėja sudarė laisva valia, niekieno neverčiama, nevartojant prievartos, grasinimų. Sandorio sudarymo metu testatorė laisvai ir aiškiai nurodė, kam palieka turtą (atsakovei) ir kokie yra tokio jos veiksmo motyvai (atsidėkojimas už teikiamą pagalbą buityje). Niekas iš asmenų, dalyvavusių sudarant ginčijamą sandorį, nepatvirtino, jog testamentas galėjo būti sudarytas dėl ieškovo nurodytų ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ar susidėjusių sunkių aplinkybių, dėl ko jame išreikšta palikėjos valia galėjo neatitikti jos tikrosios valios. Todėl, teismo vertinimu, ieškovo teiginiai apie tai tėra tik prielaidos.

Ieškovo paaiškinimai apie tai, jog palikėja žadėjo turtą palikti jam, liudytojų R. K., Z. L. parodymai apie tai, jog palikėja yra sakiusi, jog atsakovei palikimo tikrai nepaliks, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ginčijamas testamentas neatitiko palikėjos tikrosios valios sandorio sudarymo metu (CPK 178, 185 str.). Akivaizdu, kad ieškovui, liudytojoms galimai išreikšta jų nurodyta palikėjos valia iki testamento sudarymo galėjo ir pasikeisti. Be to byloje nustatytas ir minėtas pagrįstas ginčijamo sandorio būtent atsakovės naudai sudarymo motyvas – atsidėkojimas už pagalbą buityje. Pažymėtina, kad palikėjos galimą nevienkartinį valios dėl galimo testamentinio įpėdinio pakeitimą patvirtina ir liudytojos J. V. parodymai apie tai, jog palikėja yra siūliusi jos palikimą priimti liudytojai, liudytojos R. K. parodymai apie tai, jog palikėja jai yra sakiusi, jog palikimo niekam „neužrašys“, minėti ieškovo paaiškinimai apie tai, jog palikėja palikimą palikti yra žadėjusi jam. Taigi, kaip matyti, palikėjos valia šiuo klausimu nuolat keitėsi. Todėl minėti liudytojų paaiškinimai apie jiems galimai išreikštą testatorės nenorą palikti turtą atsakovei nėra pakankami pripažinti, jog ginčijamas testamentas neatitiko palikėjos valios.

Nors ieškovas ir liudytoja Z. L. paaiškino, kad palikėja jiems yra sakiusi, jog atsakovė „spaudžia“ palikėją testamentu palikti turtą jai, ieškovas papildomai nurodė, kad palikėja yra sakiusi, jog kitu atveju (nepalikus turto atsakovei) ši grasino nebeteikti pagalbos senelei („nebežiūrėti“ jos), teismo vertinimu, šie duomenys t.p. nėra pakankami pripažinti, jog testamentas buvo sudarytas, suvaržius palikėjos laisvą valią vienu iš ieškovo nurodytų būdų (CPK 178, 185 str.). Teismo nuomone, jei tokie pasisakymai ir buvo išsakyti palikėjai, jie dėl savo pobūdžio negalėjo iš esmės suvaržyti palikėjos valios dėl jos turto likimo po jos mirties, kadangi palikėjai būtiną pagalbą buityje galėjo teikti ne vien atsakovė (kuri be kita ko tokios pareigos net neturėjo), bet ir giminaičiai (tame tarpe ir ieškovas), socialinių paslaugų ar globos institucijos. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, jog įstatyme numatyta, kad įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui (CK 5.18 str. 1 d.). Teismo vertinimu, ieškovo nurodyto pobūdžio galimai buvęs atsakovės įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jai palankų testamentą, neviršija minėtu įstatymu leidžiamo įprastinio įkalbinėjimo, ir negali būti pagrindu pripažinti testatorės valią sandorio sudarymo metu buvus suvaržytą, dėl ko testamentas turėtų būti pripažintas negaliojančiu.

Todėl ieškinys atmetamas. Ieškinį atmetus, ieškovas privalo atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas, jo turėtos išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.). Todėl iš ieškovo valstybei priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (5,1 Eur), atsakovei – jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (160 Eur).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 5,10 Eur (penkis eurus 10 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.